Nauja matematinė europietiškos ruletės veikimo analizė atskleidė, kaip žaidėjai gali įgyti svarų pranašumą prieš lošimų namų ruletės stalus, kurie lig šiol turėjo nedidelę statistinę persvarą prieš lošėjus.
Vakarų Australijos universiteto matematikas Michaelas Smallas ir elektronikos inžinierius iš Honkongo Chi Kong Tse atliko europietiško tipo ruletės veikimo matematinę analizę ir savo tyrimo rezultatus paskelbė „arXiv.org“ svetainėje. Tyrimo autoriai pasiūlė sprendimų sistemą, didinčią laimėjimo tikimybę.
Ruletė susideda iš statoriaus, kuriuo sukasi rutuliukas, ir rotoriaus (rato) su atskirais skyreliais. Prieš sustodamas viename iš jų rutuliukas susiduria su deflektoriais, kurie jo judėjimą paverčia sunkiai nuspėjamu. Mokslininkai nebandė numatyti rutuliuko elgesį po susidūrimo su deflektoriais ir įspėti konkretų pataikymo skaičių. Jie sukūrė specialią programinę įrangą, automatiškai atpažįstančią paleisties rezultatą, o tai savo ruožtu suteikė jiems galimybę atlikti išsamią ruletės rutuliuko paleidimų statistinę analizę.
Dinaminis rutuliuko ir ruletės rato modelis (nuotr. Organizatorių)
Paaiškėjo, jog po to, kai rutuliukas paleidžiamas, pakanka suskaičiuoti ruletės rato ir rutuliuko apsisukimų skaičių bei įvertinti jų tarpusavio padėtį, kad būtų galima sužinoti, kurioje rato pusėje yra didžiausia tikimybė rutuliukui sustoti. Pasak tyrimo autorių, pakankamai ilgai žaidžiant jų sukurtas algoritmas žaidėjams suteikia maždaug 18 procentų pranašumą.
Paprastai žaidžiant europietišką ruletę pranašumas būna lošimo namų pusėje, jis sudaro apie 2,7 proc. M. Smallo ir Chi Kong Tse teigimu, jei ruletė subalansuota nepakankamai tiksliai, lošėjo pranašumas naudojant jų algoritmą dar labiau padidėja.
Įdomu, kad Santa Fe (JAV) universiteto tikimybių teorijos specialistas profesorius J. Doyne Farmeris 8-ojo praėjusio amžius dešimtmečio pabaigoje subūrė matematikų grupę, kurios nariai siekė išlošti kazino pinigų akademiniams tyrimams finansuoti. Jie pasitelkė vieną pirmųjų rinkoje nešiojamąjį kompiuterį. Šiai grupei pavyko išlošti žaidžiant ruletę apie 10 000 dolerių, tačiau J. Doyne Farmeris iki šiol neatskleidė jo ir kolegų sukurto algoritmo. Dabar profesorius tvirtina, kad M. Smallo ir Chi Kong Tse pasiūlytas būdas padidinti išlošimo tikimybę labai panašus į jo vadovaujamos grupės išradimą, išskyrus tą vietą, kurioje tyrimo autoriai nagrinėjo veikiančias jėgas rutuliukui sustojus.
Beje, kad mokslo atradimai nebūtų žaidimas į vienus vartus, M. Smallas ir Chi Kong Tse atskleidė būdą, kaip lošimo namai gali apsisaugoti nuo jų sukurto algoritmo, didinančio žaidėjų pranašumą. Jis labai paprastas: pasak autorių, tereikia nutraukti statymus dar iki to laiko, kai bus galima apskaičiuoti rato ir rutuliuko judėjimo greitį.
