REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Patirtį ES kaupiame nuo 2004-ųjų gegužės. Apie tai portalas Balsas.lt kalbino įvairių sričių specialistus ir eilinius šalies piliečius. Daugelis jų džiaugėsi šalies naryste Sąjungoje, tačiau negailėta ir kritikos.

REKLAMA
REKLAMA

Nedaug naudos

Kritiškai apie šalies narystę ES atsiliepė ekonomistas Povilas Gylys. Jis neslėpė, kad apčiuopiamos naudos Lietuvai gauti nepavyko. Anot P. Gylio, aštuntųjų metinių proga galima pažerti daugiau kritikos nei kuo nors pasidžiaugti.

REKLAMA

„Sutinku, kad yra gerai gauti pinigų. Milijardinės injekcijos pasiekė įvairias sritis, bet visada yra kita medalio pusė. Lietuva iki šiol taip ir nepajėgė išbristi iš ekonomikos krizės. Bendrasis vidaus produktas šiek tiek krustelėjo, tačiau viskas ties tuo ir sustojo. Lietuvoje veikiančios viešosios institucijos nėra pajėgios gaminti viešųjų gėrybių. Tai pagrindinė mūsų bėda“, – pabrėžė P. Gylys.

Jo teigimu, jei laiku būtų buvę priimti tinkami sprendimai viešajame sektoriuje, nebūtų kilę problemų ir privačiam. „Vadinamoji naktinė mokesčių reforma buvo akivaizdi klaida, – tvirtino ekonomistas. – Siaučiant krizei padidinti mokesčiai užvėrė kelius bet kokioms plėtros galimybėms. Iki šiol neradome sprendimų energetikos srityje. Tai rodo viešojo sektoriaus solidumo ir konstruktyvumo stygių. Žmonės atidavė sprendimo teisę valdžiai, neturinčiai fantazijos ir žinių, kad galėtų išspręsti tuos klausimus.“

REKLAMA
REKLAMA

Veikiau gerai nei blogai

Politikos analizės ir tyrimų instituto vadovo Mariaus Ulozo teigimu, narystė ES yra gerai, nes vykstant ekonomikos ir politikos globalizacijos procesams pasaulyje vieningas Europos šalių blokas yra neišvengiamas.

„Bendri, koordinuoti veiksmai gali padėti efektyviau spręsti iškylančius iššūkius, tolygiai vystyti ES valstybes nares. Tačiau tam reikia bendros vizijos, bendrų pastangų, o dėl to vis dar kyla daug problemų“, – teigė M. Ulozas.

Pasak jo, ES veiktų efektyviau, jeigu valstybės narės ir piliečiai bendras pastangas vertintų ne kaip suvereniteto praradimą, o kaip savitarpio pagalbą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Viešųjų ryšių bendrovės „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas sakė, kad aštuoneri metai prabėgo greitai, tačiau Lietuvos narystė ES neliko nepastebima.

„Ant daugybės objektų puikuojasi užrašai, rodantys, kad jie pastatyti iš Europos fondų lėšų. Būdami ES nariai galime negaišdami laiko pasienio tikrinimo postuose važiuoti į kitą šalį apsipirkti. Ten veikia europinės konkurencijos taisyklės, todėl yra produktų, kurie pigesni nei Lietuvoje“, – kalbėjo M. Lapinskas.

Vis dėlto „Brandscape“ vadovas mano, kad ES didžiajai daliai piliečių atrodo tarsi melžiama karvė. Su tokiu požiūriu ES marginalizuojasi Lietuvoje, o mūsų šalis stumiama į Europos paraštes.

REKLAMA

Įtaka žemės ūkiui

Žemės ūkio bendrovės „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas Vladas Bagavičius narystę ES vertina teigiamai. „ES parama davė daug teigiamų stimulų, kad atsigautų žemės ūkis. Nuo tada, kai atgavome nepriklausomybę, iki 2004-ųjų Lietuvoje žemės ūkis buvo plėtojamas, bet itin lėtai“, – kalbėjo V. Bagavičius.

Didžiausia nauda – atsivėrusios galimybės turimam technikos parkui modernizuoti. Anot V. Bagavičiaus, daugelis ūkininkų anksčiau negalėjo sau leisti įsigyti brangios technikos, kai šalis įstojo į ES, tokia galimybė atsirado.

REKLAMA

„Iš pradžių pagerėjo apdirbimo technologijos, tada pagausėjo derlius. Savo dalį gavo ir technikos pardavėjai. Valstybė apčiuopiamos naudos pajuto per mokesčius. Dėl ES pagerėjo konkurencinė aplinka, tai lėmė spartesnį žemės ūkio vystymąsi“, – narystės ES privalumus vardijo „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas.

Vis dėlto jis pripažino, kad prie ES reikalavimų buvo pereita per greitai, todėl dalis ūkininkų nesugebėjo prisitaikyti.

V. Bagavičiui pritarė bendrovės „Lytagra“ vadovas Adomas Balsys. Jo įsitikinimu, jei ne struktūrinių fondų pagalba, daugelyje sričių trypčiotume vietoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Įvairiuose sektoriuose tapo lengviau gabenti prekes, atsivėrė sienos, todėl atsirado galimybė eksportuoti. Rinka išsiplėtė. Tai labai naudinga. Vakarų valstybės atsivėrė Lietuvai su savo aukšto lygio technologijomis“, – privalumus bėrė A. Balsys.

Didžiausiu minusu „Lytagros“ vadovas laiko sparčiai prarandamą kvalifikuotą darbo jėgą. „Atsivėrė sienos, todėl išvažiuoja daug gerų specialistų. Kol Lietuvoje nesugebėsime mokėti solidžių atlyginimų, tol vadinamasis protų nutekėjimas bus aktuali problema, – pabrėžė jis. – Tačiau atgal tikrai negrįšime. Po dešimt metų nuo senųjų ES valstybių narių dar atsiliksime, bet ne tiek daug. Gal keliais procentais, bet ne kelis kartus, kaip yra dabar.“

REKLAMA

Patikimas partneris

Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pabrėžė, kad priklausydamas ES esi vertinamas kaip patikimas partneris: „Į ne ES nares kitose valstybėse žiūrima įtariai. Mūsų bendrovė dirba įvairiose šalyse, todėl galiu patvirtinti, kad Latvijoje arba Rumunijoje daug saugiau dirbti nei Baltarusijoje ar Ukrainoje“, – pasakojo A. Avulis.

Anot „Hanner“ vadovo, Lietuva padarė akivaizdžią pažangą. „Progresą skatina konkurencija. Dirbant ES rinka yra atvira, todėl į ją ateina daugiau bendrovių. Jei norime išsilaikyti, turime kurti geresnius produktus, o tai geriau vartotojams“, – ES privalumus minėjo statybų bendrovės direktorius.

REKLAMA

A.  Avulis pridūrė, kad kartais Lietuva per uoliai stengiasi vykdyti ES direktyvas ir per mažai gina nacionalinius interesus. Lietuviai su ES elgiasi nuolankiai, o tai ne visada yra naudinga.

„Nereikėtų aklai pirmiems taikyti didžiausių akcizų. Geriau pasilikti laiko, kad tos ES direktyvos būtų tinkamai įgyvendintos“, – patarė statybų bendrovės vadovas.

Judame visavertiškumo link

Viename sostinės banke dirbanti Jūratė Giedra pasakojo, kad su vyru Lietuvos buvimą ES vertina teigiamai. „Pirmas dalykas – moralinis pasitenkinimas. Mums džiugu, kad mūsų vaikas yra ES pilietis. Taip pat svarbūs praktiniai aspektai – patogu visai šeimai keliauti po ES, nereikia jokių leidimų, oro uostuose greičiau pereiname patikrinimo punktus“, – narystės ES privalumus vardijo jauna mama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Moteris neigiamai vertina tik ES vadinamąjį vasaros ir žiemos laiko keitimą. „Mažamečius vaikus tai išmuša iš ritmo, dėl to apsunksta ir tėvų gyvenimas“, – kalbėjo J. Giedra.

Vilniaus universiteto studentė Alesia įsitikinusi, kad Lietuva galėtų save laikyti ES dalimi, tačiau toli gražu ne visaverte nare: „Mūsų bėda, kad mažiausiai pusė Lietuvos gyventojų vis dar gyvena sovietiniais metais. Jie nostalgiškai prisimena, kad „prie ruso mokslas buvo nemokamas“ ir panašiai. Mes tik judame visavertiškumo link, tačiau Europoje esame per trumpai, kad galėtume realiai apčiuopti rezultatus.“

Anot merginos, atviros sienos skatina jaunų žmonių emigraciją. Lietuvos piliečiai svetur išvyksta visai ne dėl to, kad gimtojoje šalyje mažesni atlyginimai. Čia požiūris į jaunus specialistus yra kiek kitoks, sunku įsilieti į darbo rinką, nes reikia patirties, o jos niekas nenori suteikti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų