Kalbėjimasis su vaiku apie pinigus – jo vaikystės „žalojimas“ ar būtinas pagrindas sėkmingai bei atsakingai jo finansinei elgsenai ateityje? Kada reikėtų pradėti ugdyti vaiko finansinį raštingumą, ir kada verta savo atžalai patikėti banko kortelę, pataria Gerimanta Stankutė, „Danske“ banko Socialinės veiklos ir aptarnavimo kokybės vadovė.
Kodėl tėvams verta parūpinti vaikui banko kortelę?
Keistas požiūris, kad vaikas gali nuo mažumės naudotis kompiuteriu, mobiliuoju telefonu, leisti grynuosius pinigus. Tačiau apjungus technologijas ir finansus, kai kurie tėvai pajunta nepasitikėjimą. Jie labiau linkę padovanoti vaikui taupyklę, kuri bus nuolat matoma namuose. Visa kita – kaip jis planuos pinigų taupymą, išlaidas, kur išleis dienpinigius – atrodo nebe taip svarbu. Vaikui nėra lengva susivokti, kiek pinigų toje taupyklėje jau yra, kaip juos paskirstyti, o tėvai niekada nėra tikri, kad jis dienpinigius išleido ten, kur ir sako. Visa tai išsisprendžia naudojantis banko kortele. Mokėjimo kortelės įsigijimas vaikui gali asocijuotis su didesne atsakomybe, galimybe valdyti savo finansus ir planuoti taupymą, o tėvams suteikia didesnį saugumo jausmą.
Nuo kada šeima turėtų pradėti su vaiku kalbėtis apie pinigus?
Kiekvienos šeimos sprendimas, nuo kelerių metų vaikui reikėtų patikėti tam tikras sumas pinigų, yra labai individualus. Pagal tyrimus, daugelyje šeimų apie pinigus su vaikais pradedama kalbėti, kai jie sulaukia penkerių – septynerių metų amžiaus. Specialistų nuomone, tokio amžiaus vaikai jau turi turėti aiškų supratimą apie pinigus, jų vertę, mokėti teisingai paskirstyti prioritetus, taupyti. Dėl to patariama su vaikais pradėti kalbėti apie pinigus dar anksčiau. Šį supratimą pataria ugdyti jau nuo tuomet, kai vaikas suvokia, jog daiktai nėra paimami iš lentynos parduotuvėje ir išsinešami, bet perkami už pinigus, kurie nėra gatvėje randami, bet uždirbami.
Kada vaikas jau gali turėti banko kortelę?
Lietuvoje su tėvų žinia banko paslaugomis gali naudotis vaikai nuo septynerių metų. Tiesa, svarbu, kad vaikas į banko kortelę žiūrėtų ne kaip į naują žaislą ir mokėtų įvertinti atsakomybę. Kortelė vaikui bus naudinga, jeigu į ją reguliariai bus pervedami dienpinigiai, pinigai, reikalingi išlaidoms jam išvykstant į ekskursijas, stovyklą, svečiuotis pas senelę ir panašiai. Vaikas, naudodamasis banko kortele, gali ne tik taupyti, bet ir mokytis uždirbti pirmuosius savo pinigus kaupiant indėlį. Net ir mažametis gali įsigudrinti geriau valdyti savo pajamas, jeigu turi ir grynųjų pinigų, ir kortelę: jis gali susikurti efektyvią išlaidų ir taupymo planavimo sistemą.
Nuo ko reikėtų pradėti?
Negalima tiesiog išimti vaikui banko kortelę ir atiduoti, tikintis, kad jis iš karto ja naudosis kaip ir grynaisiais pinigais. Tėvų atsakomybė yra ne mažesnė nei vaiko, jie turi ugdyti savo atžalos finansinį raštingumą, o pradžioje ir „rūpestinga ranka“ kontroliuoti vaiko finansinį elgesį.
Tam geriausiai pasitarnauja elektroninės bankininkystės sistema, galimybė gauti informaciją SMS žinutėmis. Taip, daug geriau nei vaikui operuojant grynaisiais pinigais, galima žinoti, kam jis išleidžia pinigus. Be to, bankai suteikia galimybes nustatyti galimų vaiko išlaidų limitą atsiskaitant ar išsigryninant pinigus bankomatuose.
Dėl ko dar verta vaikui parūpinti banko kortelę?
Nešiotis grynuosius pinigus šiais laikais nėra saugu, ypač vaikams. Iš jų ne tik gali pinigų kaulyti mokyklos neklaužados, bet ir kėsintis apvogti gatvėje ar parduotuvėje. Kortelė šiuo atžvilgiu saugesnė, nes net ir pavogus ją, išvogti pinigus praktiškai neįmanoma. Be abejo, vaikui reikia detaliai išaiškinti, kaip jis turėtų elgtis ir ką daryti pametęs ar kitaip praradęs banko kortelę. Kortelės, elektroninė bankininkystė – patogios finansų valdymo ir atsiskaitymo priemonės. Nereikia galvoti, kad jos yra tik suaugusiųjų privilegija.
