REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Duobėtose miestų gatvėse dūžta automobiliai, vairuotojai patiria nuostolių, o už gatvių priežiūrą ir taisymą atsakingi savivaldybių valdininkai demonstruoja abejingumą.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl netaisomų miestų gatvių išseko vairuotojų kantrybė: nukentėję panevėžiečiai miesto savivaldybės valdininkus padavė į teismą, o kauniečiai prakalbo apie miesto biudžeto skirstymo prioritetus. Susisiekimo ministerijai siūloma nustatyti aiškią tvarką, pagal kurią savivaldybės atlygintų žalą, patirtą dėl netinkamos kelių priežiūros.

REKLAMA

Ištikus nelaimei atsuko nugarą

Lietuvos ūkininkų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkas Vytautas Šlikas metė iššūkį Panevėžio miesto valdininkams. Ūkininkas kreipėsi į teismą, kad Panevėžio savivaldybė atlygintų žalą už duobėtoje gatvėje sudaužytą automobilį. „Viduryje gatvės atsitrenkęs į duobę ir sudaužęs automobilio karterį įsitikinau, kad valdininkai nevykdo jiems pavestų pareigų. Patyriau jų abejingumą“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino V.Šlikas.

REKLAMA
REKLAMA

Praėjusių metų rugsėjį ūkininkas važiavo į Panevėžio rajone, Algirdiškėse, vykusią galvijų parodą, tačiau jos nepasiekė. Pasukęs į J.Janonio gatvę, rokiškėnas atsidūrė tarsi karo nusiaubtoje zonoje. „Važiavau saugiu leistinu greičiu. Pamatęs priekyje duobę, stabdžiau, tačiau viduryje kelio žiojinčio plyšio aplenkti neišėjo. Automobilis trinktelėjo, buvo pramuštas karteris. Vairuotojai pradėjo mojuoti, kad stočiau, nes bėgo tepalas“, – pasakojo ūkininkas. Įvykio liudininkai nuramino rokiškėną, kad jis ne pirmas šioje gatvėje sudaužė automobilį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

V.Šlikas tikėjosi, kad Panevėžio valdininkai, atsakingi už gatvių priežiūrą ir taisymą, padės jam pakliuvus į bėdą. Jis paskambino pažįstamam tuomečiam vicemerui Gintarui Šileikiui. Pastarasis davė administracijos darbuotojos telefono numerį. Ši atsakė, kad tai – vairuotojo problema. Tada rokiškėnas išsikvietė policijos pareigūną, kuris pripažino, kad vairuotojas nepažeidė kelių eismo taisyklių.

Nori pamokyti valdininkus

V.Šlikas teigė, kad kreiptis į teismą paskatino valdininkų atsainumas. Mašinos remontas kainavo apie 1 500 Lt. Jei ši žala būtų atlyginta, ūkininkas nebūtų padavęs savivaldybės į teismą. Pradėjęs bylinėtis, ūkininkas patirtą žalą įvertino apie 4 000 Lt. Jis priskaičiavo kelionės į Panevėžį ir kitas išlaidas. „Ne dėl tūkstančio einu į teismą. Ten veda noras pamokyti valdininkus. Nesuprantu, kodėl vairuotojai, sudaužę gatvėse mašinas, tyli ir atsakingų pareigūnų nestato į vietas“, – piktinosi ūkininkas.

REKLAMA

Anot V.Šliko, per pirmą teismo posėdį jį dar kartą pribloškė Panevėžio valdininkai. „Nors policija pripažino, kad nepažeidžiau kelių eismo taisyklių, savivaldybės atstovas teisme pareiškė, jog reikia patikrinti mano sveikatą ir vairuotojo kvalifikaciją. Užuot siūlę susitaikyti ir pripažinti, kad nukentėjau dėl nesutvarkytos gatvės, sudavė dar vieną smūgį“, – apmaudo neslėpė ūkininkas.

Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas prisiminė, kaip panašioje situacijoje buvo atsidūręs Vokietijoje. „Priekyje važiavusi mašina pametė duslintuvą, kuris užkliudė mano automobilį. Policija labai greitai nutempė į servisą, viską sutvarkė, o išlaidas padengė savivaldybė“, – pasakojo V.Šlikas.

REKLAMA

Pinigai – tik kosmetiniams darbams

Panevėžio miesto savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius dėl gyventojų skundų tik skėsčioja rankomis: gatvių priežiūrai skiriama vis mažiau lėšų, todėl jų būklė vis prastėja. Anot jo, miesto gatvėms prižiūrėti ir palopyti šiemet iš savivaldybės biudžeto teko tiek mažai, kad jų pakanka tik smulkiems darbams atlikti. Pernai iš biudžeto tam buvo skirta 3,6 mln. Lt, o šiemet – perpus mažiau.

Lietuvos automobilių kelių direkcija šiemet skyrė taip pat 1 mln. Lt mažiau. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos numatyta skirti 3 mln. Lt, iš kurių 2 mln. Lt – UAB „Panevėžio gatvės“ gatvių infrastruktūrai tvarkyti. Tiesiogiai asfaltuotoms gatvėms tvarkyti ir lopyti teks per 1 mln. Lt.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Panevėžyje esminiai gatvių asfaltavimo darbai pasibaigė dar praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Po to finansavimo pakako tik kosmetiniams darbams. Kelių priežiūra brangiai kainuoja. Norint dabar sutvarkyti gatves, lėšų reikėtų 10 kartų daugiau“, – pabrėžė A.Karalevičius.

Panevėžio savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas pasidžiaugė, kad šiemet mieste bus asfaltuojamos ar baigiamos asfaltuoti atkarpos 33 žvyruotose miesto gatvėse. Panevėžio miesto vicemeras Petras Narkevičius supranta, kad gatvių priežiūrai verkiant reikia kur kas daugiau finansavimo, ir žadėjo imtis iniciatyvos. „Miesto biudžetas surenkamas, todėl būtina daugiau lėšų skirti kelių priežiūrai. Jei gatvės laiku netvarkomos, vėliau tam neužteks ir didelių investicijų. Tai turi būti vienas iš prioritetų. Dėl prastų gatvių nukenčia vietos gyventojai, miestas tampa nepatrauklus ir investuotojams“, – samprotavo vienas iš Panevėžio vadovų.

REKLAMA

Kol miesto vadovai svarsto, kaip reikia rūpintis keliais, miestelėnai toliau duobėtose gatvėse daužo automobilius. Panevėžiečiai nepamiršta priminti, kur būtų galima rasti lėšų miesto gatvėms tvarkyti. Pirmiausia į akis krenta didelis „Cido“ arenos koncesijos mokestis – jos valdytojams kasmet sumokama apie 2 mln. Lt.

Skundą mėto kaip karštą bulvę

Lyg karo nusiaubtos gatvės – galvos skausmas šalies miestų ir miestelių vairuotojams. Kauniečiai prakalbo apie referendumą, kuriame gyventojai galėtų išsakyti nuomonę, kokiais prioritetais turėtų remtis politikai skirstydami miesto biudžetą. Kauno miesto tarybos opozicija pabaksnojo pirštu į nekokybišką gatvių taisymą. Ties pavojingiausiomis miesto gatvių duobėmis buvo pastatyti apie pavojų įspėjantys stendai, kuriuose taip pat nurodyta, kokios sumos išleistos duobėms taisyti per praėjusius metus.

REKLAMA

Pasak Seimo nario Evaldo Jurkevičiaus, jei gyventojams būtų sudarytos paprastesnės sąlygos reikalauti iš savivaldybių atlyginti žalą, pareigūnai greitai įvertintų – pigiau lopyti gatves ar mokėti kompensacijas. „Dar praėjusių metų pabaigoje uostamiestyje į kelio dangoje atsivėrusią duobę įvažiavęs ir automobilį apgadinęs vairuotojas jau daugiau kaip tris mėnesius laukia atsakymo iš vietos valdžios. Specialistai vairuotojo skundą mėto kaip karštą bulvę, tad gauti kompensaciją iš savivaldybės jis net nesitiki. Čia apskritai iki šiol nebuvo patenkintas nė vienas prašymas kompensuoti patirtą žalą dėl netinkamai atliktų kelio darbų“, – pastebėjo E.Jurkevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak parlamentaro, įstatymuose numatyta, kad savivaldybės atsakingos už vietinės reikšmės kelių ir gat­vių priežiūrą, taisymą, saugaus eismo organizavimą ir privalo atlyginti dėl nesutvarkytų kelių patirtą žalą. Tačiau savivaldybės savo neveiklumą pateisina tuo, kad nėra nustatytų taisyklių, kaip ta žala turi būti atlyginama. Politikas pasiūlė Susisiekimo ministerijai patvirtinti visoms savivaldybėms aiškią tvarką, kuria remiantis būtų priimami ir tiriami nukentėjusių vairuotojų skundai.

Komentarai

Lėšų keliams reikia 9 kartus daugiau

Neringa Kryževičienė,

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Vietinių kelių skyriaus vedėjo pavaduotoja

Iš Kelių priežiūros ir plėtros prog­ramos savivaldybėms vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti 2012 m. skyrė daugiau kaip 124,3 mln. Lt. Dalis jų bus skirta skoloms už 2011 m. atliktus darbus apmokėti, todėl šiems metams lėšų teks 21 proc. mažiau nei pernai. Be to, savivaldybės gali kreiptis dėl programos tikslinių ar rezervo lėšų, tačiau jos yra ribotos. 2012 m. pinigų reikia apie 9 kartus daugiau negu programos sąmatoje yra tikslinių ir rezervo lėšų. Šiemet savivaldybėms planuojama skirti apie 69 mln. Lt.

REKLAMA

Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos yra tik vienas iš vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektų finansavimo šaltinių. Situacija iš esmės pagerėtų, jei vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti ir prižiūrėti savivaldybės daugiau naudotų savo biudžeto lėšų ir ieškotų kitų finansavimo šaltinių. Reikia pažymėti, kad 2011 m. savivaldybės nepanaudojo 1 059,5 tūkst. Lt programos lėšų.

Savivaldybės privalo atlyginti žalą

Martynas Čerkauskas,

susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene

Už saugų eismą atsakingi ministerijos specialistai mano, kad nereikia kurti papildomos tvarkos, pagal kurią savivaldybės atlygintų žalą, patirtą dėl netinkamos kelių priežiūros. Dabar tvarka yra aiški. Savivaldybės privalo vykdyti įstatymus ir atlyginti vairuotojams nuostolius. Jei žmogus sugadina automobilį miesto gatvėje, jis turi kreiptis į savivaldybės administraciją, kuri be atsikalbinėjimų privalo atlyginti žalą.

Vida Tavorienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų