Antradienį Trišalėje taryboje svarstytas Vyriausybės pasiūlymas nuo liepos 1 dienos 50 litų padidinti minimalią mėnesio algą (MMA). Profsąjungos ir darbdaviai sutarė, kad MMA būtų keliama iki 900 litų, bet Vyriausybė sako, kad šiuo metu yra galimybės MMA didinti iki 850 litų.
Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 800 litų (arba 670 litų, atskaičius mokesčius). Paskutinį kartą minimali alga 100 litų buvo padidinta 2008-aisiais.
(papildyta 16:40) A. Černiauskas: verslas gali ir nori mokėti
„Anksčiau Vyriausybėje šnekėdavo, kad nėra bendros darbdavių ir profesinių sąjungų pozicijos ir Vyriausybės lauks tos pozicijos, o būtent šiandien buvo aiškiai išsakyta abiejų pusių, kad norime, jog nuo liepos 1 dienos darbo užmokestis būtų 900 litų, o toliau žiūrėsime į verslą ir sieksime to 1 tūkst. litų“, - komentavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas.
Pasak jo, Vyriausybės siūlomas 850 litų MMA neatitinka nei profsąjungų, nei darbdavių lūkesčių. Iš pradžių tikimasi, kad MMA bus padidintas iki 900 litų, vėliau, jei verslas įstengs mokėti, bus siekiama MMA kelti iki 1 tūkst. litų.
„Ganėtinai keista dabar būtų Vyriausybės pozicija, jeigu jinai nedidintų iki 900 litų, nes verslas pasakė, kad jis gali ir nori mokėti, profesinės sąjungos pasakė, kad darbuotojai laukia šito padidinimo. Todėl lauksime Vyriausybės pozicijos, ji turės išsakyti, kaip jinai vertina dirbančiuosius ir ar tie dirbantieji visgi gali tikėtis darbo užmokesčio padidėjimo", - dėstė LPSK lyderis.
Delsimą kelti MMA A. Černiauskas aiškino tuo, jog MMA didėjimas pasirinktas kaip politinis argumentas prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. Profsąjungų skaičiavimais, 50 litų padidinus MMA, atlyginimas tedidėtų daugiau kaip 6 proc., tuo tarpu infliacija nuo 2008 metų pasiekė beveik 21 proc. Minimalią algą šiuo metu gauna beveik 30 proc. darbuotojų, iš jų dirbančių visą darbo dieną - 20 proc.
Tuo atveju, jeigu Vyriausybė vis dėlto nesutiks kelti MMA iki 900 litų, profsąjungos pasirašys bendrą susitarimą su verslu dėl minimalios algos didinimo iki 900 litų, teigė A. Černiauskas.
Pramonininkai: MMA padidintas turėjo būt dar pernai
Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Trišalės tarybos pirmininkas Jonas Guzevičius sakė, kad dėl MMA didinimo pramonininkai sutarę daugiau kaip prieš metus ir esą didinimas turėjo būti atliktas anksčiau.
„Prieš metus turėjo būti padidinta iki 900 litų, o nuo naujų metų – iki 1000 litų. Mūsų nuomonė nė kiek nepakitusi, yra ta pati ir labai gerai, kad šiandien pavyko visiems darbdaviams sutarti, kad iki 900 litų (būtų didinamas -ELTA)“, - kalbėjo J. Guzevičius.
Pasak jo, pagrindiniai MMA didinimo motyvai yra tie, kad 25,5 proc. Lietuvoje dirbančiųjų gauna vidutinį atlyginimą, lygų minimalios algos dydžiui, arba net mažesnį, 18,1 proc. gauna mažesnį atlyginimą negu minimali alga. Esą tai liudija apie „šešėlį“, nes realiai tokių atlyginimų niekas nemoka. Darbdavių teigimu, MMA didinimas bus viena iš priemonių, nukreipta prieš šį šešėlį.
A. Mikalauskaitė: „Vyriausybė nepasakė, kad negali...“
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė aiškino, kad dabartinė ekonominė padėtis MMA teleidžia Vyriausybei didinti iki 850 litų.
„Vyriausybė nepasakė, kad negali. Ji pasakė, kad apie tai galima kalbėti, bet yra klausimas – kada. (...) Kalbėti apie atlyginimo didinimą neįvertinus bendros aplinkos ir nesusitarus, kokios būtų galimybės kalbėti ne tik apie minimalią algą, bet ir galimybę verslui steigti naujas darbo vietas, atsietai negalima kalbėti“, - komentavo A. Mikalauskaitė.
„Realiai ekonomika šiandien yra pakilusi tiek, kad galima būtų svarstyti iš tikrųjų apie 850 litų, o toliau atsargiai vertinti, kokios yra finansinės Lietuvos galimybės, taip pat, kaip atrodo apskritai Europa. Nemanau, kad minimalus atlyginimas išgelbės šalį, turime kalbėti apie tokias darbo vietas, kur mokamas ne minimalus atlyginimas“, - sakė viceministrė.
(papildyta 15:15) A. Kubilius: kelti reikia pamažu
Lietuvos pramonės rodikliams kylant į viršų, minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas turi būti nuosaikus, sako Premjeras Andrius Kubilius.
Antradienį kalbėdamas Lietuvos radijui Ministras Pirmininkas sakė, kad MMA didinimas 50 litų buvo pasiūlytas dar pernai, toks didinimas sietas su ekonomikos augimo, atsigavimo prognozėmis.
„Noriu priminti, kad pasiūlėme 50 litų minimalios algos augimą dar praėjusių metų pirmojo pusmečio metu, kai galvojome, kad ekonomika augs labai nuosekliai visą laiką. Praėjusių metų antras pusmetis buvo tikrai sudėtingas, šių metų bendros ekonomikos augimo prognozės tarp 2,5–3 proc. yra ženkliai mažesnės, negu pernai ekonomika augo. Jos, visų pirma, yra sumažintos dėl problemų euro zonoje ir visoje ES, kurios šiek tiek yra apspręstos, bet vis tiek atsargumas ir nuosaikumas yra visuose vertinimuose“, – interviu kalbėjo A. Kubilius.
Antra priežastis, pasak Premjero, dėl kurios manoma, kad MMA didinimas turi būti nuosaikus, yra, jog MMA didinimas turi būti siejamas su verslo galimybėmis kurti naujas darbo vietas ir taip spręsti nedarbo problemą.
„Toliau mes aiškiai sakome, kad MMA didinimas turi būti siejamas ir su darbo santykių lankstumo didinimu. Todėl ir Trišalėje taryboje yra svarstomi iš karto du klausimai: siekiama sutarimo dėl darbo santykių lankstumo <...>. Tai mes ir sakome: spręskime darbo santykių lankstumo klausimą ir, jeigu sudarysime galimybes verslui kurti daugiau darbo vietų, tai tokiu atveju galėsime galvoti apie spartesnį minimalios algos didinimą“, – teigė Ministras Pirmininkas.
N. Mačiulis: yra galimybių MMA kelti 100 litų
Nors Vyriausybė siūlo MMA didinti 50 litų, „Swedbanko“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, antradienį pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą, žurnalistams sakė manantis, kad MMA gali būt padidintas ir 100 litų.
„Šiemet neparanku yra atidėlioti tuos sprendimus, kurie patinka daugumai šalies gyventojų. Siūlymas dėl 50 litų yra tik derybinė pozicija. Jei profsąjungos būtų nusiteikusios sutikti su tokiu minimalios algos didinimu, tai būtų padariusios jau pernai“, – sakė ekonomistas ir čia pat pridūrė, kad valstybė šiuo metu turi finansinių galimybių kelti minimalią algą, o verslui didesnis minimalios algos kėlimas mažintų nekvalifikuotų darbo vietų kūrimą.
Lietuvos verslo konfederacija: MMA kėlimas mažintų šešėlinį verslą
Savo ruožtu Lietuvos verslo konfederacija, panašu, kad pritaria Premjero pozicijai ir pasisako už MMA didinimą, tačiau vykdomą palaipsniui.
„Minimalaus mėnesinio atlyginimo augimas, visų pirma, didintų skaidriai sumokamą atlyginimo dalį ir mažintų šešėlinį verslą. Taip pat teigiamai atsilieptų vartojimui, nes minimalų atlygį gaunantys asmenys, galėtų skirti daugiau lėšų asmeninėms išlaidoms ir taip papildomai prisidėtų prie vartojimo skatinimo šalies viduje“, – sakė Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas.
Anot jo, praėję keleri metai buvo eksporto plėtros metai, tačiau 2011 metais rekordines apimtis pasiekęs eksportas priėjo augimo ribą, o ekonomikos varikliu tampa atsigaunantis vidaus vartojimas. Minimalų atlygį gaunantys asmenys vienareikšmiškai prisidės prie vidaus vartojimo skatinimo, nes mažai tikėtina, kad šios papildomos lėšos būtų išleistos užsienyje.
Žvelgiant į finansines ataskaitas matyti, kad daugelis verslo struktūrų jau subalansavo savo finansinius srautus, o teigiami srautai grįžo į prieškrizinį 2007 metų lygį. Tad šiuo metu situacija atrodo pakankamai tvari ir leidžia verslui atsigręžti į sunkiai besiverčiančius žmones bei paskatinti greitesnį vidurinės klasės formavimąsi šalyje.
A. Zuokas: MMA reikia kelti iki 1000 litų
Judėjimas-sąjunga TAIP, kurio lyderis yra Vilniaus meras Artūras Zuokas pasisako už tai, kad Vyriausybės oficiali pozicija MMA pakelti tik 50 litų neatitinka šių dienų realijų ir yra pasityčiojimas iš Lietuvos gyventojų. Jie siūlo MMA kelti iki 1000 litų.
„Paskutinį kartą MMA didinta prieš ketverius metus. Kiekvienas iš mūsų žino, kaip per tą laiką išaugo kainos ir gyvenimas už 800 litų virto, tiesiogine žodžio prasme, išgyvenimu, – sakė A. Zuokas. – Konservatorių vadovaujamos Vyriausybės noras pakelti MMA iki 850 litų yra juokingas. Laikas Vyriausybei nustoti trypčioti vietoje ir ne tik atimti, bet kažką duoti Lietuvos žmonėms.“
Pasak judėjimo-sąjungos TAIP lyderio, MMA padidinimas iki 1000 litų, nekeičiant neapmokestinamojo pajamų dydžio, turės minimalų poveikį viešiesiems finansams ir valstybės pajamos padidės tik 3,1 mln. litų. Gyventojams uždirbant daugiau, mažėtų jiems taikytinas neapmokestinamojo pajamų dydis, todėl būtų gaunama daugiau gyventojų pajamų mokesčio, kuris padengtų valstybės biudžeto nuostolį dėl MMA didinimo.
