Gregas Kiddas, vienas pirmųjų „Twitter“ investuotojų, Vilniuje viešėjęs konferencijoje „Startup Monthly Vilnius“, tikina, kad „startup’o“ įkūrėjo įžvalgos yra svarbesnės nei idėjos.
Kaip tapote vienu iš pirmujų „Twitter“ investuotojų?
„Twitterio“ įkūrėjas Jackas Dorsey dirbo mano senesnėje bendrovėje „Dispatch Management Services Corp“. Jis įsilaužė į mūsų bendrovės portalą, parodė klaidas, todėl aš jį ir įdarbinau. Jackas turėjo daug gerų idėjų, todėl aš visada juo tikėjau ir man nusišypsojo sėkmė, kad buvau šalia ir šiek tiek investavau, kai jis sugalvojo „Twitter“. (G. Kiddas dėl nesutarimų su kitais vadovais pasitraukė iš savo įkurtos bendrovės „Dispatch Management Services Corp.“ bei kartu su savim išsivedė J. Dorsey ir dar vieną programuotoją – aut. past.)
Koks sėkmės receptas renkantis į kuriuos „startup’us“ investuoti?
Visada atkreipiau dėmesį į tuos įkūrėjus, kur turi ne tik idėją, bet ir fundamentinę įžvalgą. Tai daug geriau nei kažkokia gera idėja – tai tam tikrų dalykų matymas skirtingu kampu, o tai gali pakeisti pasaulį. Pavyzdžiui, daug žmonių bandė įgyvendinti sprendimus atsiskaityti mobiliuoju telefonu, tačiau niekas nedirbo su idėja, kaip priimti mokėjimus telefonu. Todėl Jackas susikoncentravo ties šia problema ir pasirodė, kad tai daug didesnė ir mažiau konkurencinga rinka (G. Kiddas galba apie „Square“ – aut. past.). Tai buvo labiau įžvalga, o ne idėja.
„Twitter“ atveju buvo kalbama, kad žodžio laisvė yra svarbu, tačiau moderniame pasaulyje yra daug svarbiau būdas, kuriuo tu pasirenki tai, ką nori girdėti. Tai vėl buvo įžvalga, kuri neturėjo nieko bendra su technologija.
Kokias klaidas dažniausiai daro „startup’ų“ kūrėjai?
Klaidos nėra tik klaidos – tai dalykai, kuriuos reikia išmokti.
Seniau žmonės apie idėją galvojo labai ilgai ir atsargiai planavo įėjimą į ranką, nenorėjo daryti jokių klaidų – šiandien labiau priimtina produktą rinkai pristatyti kuo anksčiau iš išsaiškinti, ar jis kam nors rūpi ir ar produktas eina tinkama kryptimi. Tai visiškai skirtingas mąstymo būdas: patirti nesėkmę kuo greičiau yra sveikintina, tol kol bandysite kitas idėjas ir rasite sėkmingiausią.
„Harvard Business School“ apie jūsų buvusią bendrovę „Dispatch Management Services Corp“ parengė analizę, pagal kurią mokosi studentai.
Dažniausiai „Harvard Business School“ rengia atvejų analizes apie verslus, kurie patyrė nesėkmę, o sėkmingus aplenkia, todėl šiek tiek gėda, nes aš šią bendrovę tam tikrais atvejais laikau mano didžiausia sėkme, nes galiausiai pradėjome prekiauti jos akcijomis. Kai išplatinome viešai akcijas, visi kovojo dėl pinigų perskirstymo, mes visi susipykome ir galiausiai išsiskyrėme.
Kai aš palikau bendrovę tuo metu joje dirbo 6 tūkst. žmonių, tačiau buvau laimingas. Su savimi pasiėmiau tik du programuotojus, kurių vienas buvo Jackas. Aš esu laimingesnis dėl kompanijos nesėkmės nei sėkmės, nes be to greičiausiai pasaulis nebūtų išvydęs „Twitter“ ir „Square“. Atvejų analizės yra gerai, tačiau jose dažniau kalbama apie išmoktas pamokas atsitikus blogiems dalykams, o ne geriems.
Ar šiuo metu kyla antrasis „dot–com“ burbulas?
Nežinau ar tai burbulas ar ne, bet šiuo metu Silicio slėnyje jaučiama, lyg tai būtų burbulas, nes ten itin didelė konkurencija dėl programuotojų ir talentingų žmonių. Po „Facebook“ IPO Silicio slėnyje atsiras nemažai naujų milijonierių, todėl bus dar daugiau pinigų, kuriais bus bandoma suvilioti dar mažesnį skaičių talentų. Rinka yra užkaitusi. Geroji to pusė – žmonės, kaip aš, neieškos naujų talentų Silicio slėnyje, dairysimės kažkur kitur. Silicio slėnyje šiuo metu yra užtektinai pinigų, tačiau talentas ateis iš kitų pasaulio kraštų.
Ar gerai, kad „startup’ai“ bando idėjas mažoje Lietuvos rinkoje, o vėliau iškart plečiasi į didesnes rinkas?
Manau, kad nieko blogo. Mes „Dispatch Management Services Corp.“ pradėjome Naujoje Zelandijoje su dešimties žmonių komanda. Ten gyvena tiek pat žmonių, kiek ir Lietuvoje. Pirmuosius trejus metus tobulinome produkta, mokėmės mažoje rinkoje ir tik vėliau plėtėmės į JAV ir Europą.
Mažos rinkos privalumas – gali išsaiškinti ar tavo idėja bus reikšminga. Be to, daug lengviau patirti nesėkmę rinkoje su keturiais milijonais žmonių. Tai tobula strategija. Net Silicio slėnio įlankoje daugelis žmonių produktus ir paslaugas iš pradžių kuria tik šiam regionui.
Investavimas į „startup’us“ šiek tiek skiriasi nuo tradicinio investavimo. Kokių turite patarimų Lietuvoje dar tik bręstančiai verslo angelų bendruomenei?
Pagrindinis patarimas toks pat, kaip ir investuojant į tradicines bendroves. Būtų protinga riziką diversifikuoti. Vietoj to, kad rinktis vieną teisingą „startup’ą“ ir investuoti daug pinigų į jį, verčiau pasirinkti daugiau bendrovių. Labai sunku iš anksto pasakyti ar investicija pasiteisins.
Daugelis verslo angelų JAV investuoja ne į 2–3 „startup’us“, bet į 20–40. Iš dešimties investicijų septynios bus nesėkmingos, dvi neblogos, o viena puiki.
