Šiaulių valdžia neatsisako planų Vyriausybę ir Seimą „išmaudyti“ už 50 milijonų litų. Naujai kuriamai Šiaulių laisvajai ekonominei zonai pasiūlę už ES bei vietinio biudžeto investicijas įrengtą pramoninę teritoriją ir sulaukę palankaus įstatymo, Šiaulių veikėjai dabar bando prakišti krūmynus.Šiaulių miesto tarybai šiandien jau antrą kartą teikiamas sprendimo projektas, kuris valstybei papildomai kainuos ne vieną dešimtį milijonų litų.
Rekomendacija Vyriausybei
Šiandien Šiaulių miesto tarybos nariams jau antrą mėnesį iš eilės teikiamas sprendimo projektas, kuriame Vyriausybei siūlomos Šiaulių laisvosios ekonominės zonos ribos.
Dar praėjusių metų gruodį Seimas patvirtino Akmenės, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ekonominių zonų įstatymą, kuriame Šiaulių ekonominę zoną numatyta steigti 218 hektarų teritorijoje. Tačiau miesto valdžia siūlo „susiaurinti“ iki 214 hektarų. Kodėl siūloma išbraukti dalį teritorijos, kodėl prireikė rašyti „rekomendaciją“ Vyriausybei, Savivaldybės administracija nutyli. Tačiau yla iš maišo ima lįsti atsivertus ankstesnius miesto valdžios sprendimus ir siūlomos Laisvosios ekonominės zonos teritorijos planus.
Norėta efektyviau panaudoti investicijas
Dar pernai Alytaus, Akmenės, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių savivaldybėms Ūkio ministerija pasiūlė pritarti idėjai turimose pramoninių parkų teritorijose steigti laisvąsias ekonomines zonas. Į laisvąsias ekonomines zonas investuota per šimtą milijonų litų, tačiau planuoto efekto nesulaukta – pramoniniuose parkuose veikia vos po keletą investuotojų. Tad planuojama, kad ekonominių zonų statusas teritorijas padarys patrauklesnes investuotojams, pavyks pritraukti daugiau investicijų. Tokius argumentus rengdama įstatymo projektą Seimui teikė ir Vyriausybė: „Siekiant į pramoninių parkų teritorijas pritraukti daugiau investuotojų, kurie pasinaudotų ten įrengta infrastruktūra, bei sudaryti jiems geresnes veiklos sąlygas, suteikiant mokestines lengvatas, pasiūlyta Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Naujosios Akmenės, Panevėžio ir Šiaulių pramoniniuose parkuose įsteigti laisvąsias ekonomines zonas“.
Įstatymo projektas buvo rengiamas gavus Šiaulių miesto tarybos pritarimą Laisvąją ekonominę zoną steigti jau įrengtoje teritorijoje, tačiau rengiama rekomendacija Vyriausybei viską verčia aukštyn kojomis ir prieštarauja pačios Savivaldybės pritarimo turiniui.
Nubraukia visas investicijas
Šiaulių pramoninio parko teritorija Zokniuose apima apie 270 hektarų. Siųsdama sutikimą Pramoninio parko teritorijoje steigti laisvąją ekonominę zoną, Šiaulių miesto taryba įrašė tris detaliuosius planus, apimančius visą teritoriją.
Šiandien teikiamame sprendimo projekte liko įrašyti tik du detalieji planai. Palyginus su Pramoninio parko teritorijos planais matyti, kad iš būsimosios Ekonominės zonos išbraukiama pati patraukliausia teritorija, kurioje jau išvystyta infrastruktūra – nutiestos gatvės, vandentiekio, kanalizacijos trasos ir kt. Iš viso investuota per 50 milijonų litų ES paramos ir Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšų.
Laisvajai ekonominei zonai siūloma teritorija – krūmais apaugusios rusų kariškių statinių liekanos.
Vienintelis pravažiavimas per teritoriją – aplūžusio betoninio kelio liekanos. Kitaip tariant, idėja panaudoti esamą infrastruktūrą ir investicijas – nubraukiama ir dar reikės investuoti papildomai.
Kodėl Savivaldybė „užmiršo“ savo pritarimą ir kodėl jam prieštarauja dabartinis sprendimo projektas, administracija Tarybos nariams neaiškina.
Slaptas investuotojas ir nesuderintos versijos
Savivaldybės administracija su miesto meru Justinu Sartausku priešakyje pastarosiomis dienomis iš kailio neriasi, kad Tarybos nariai kuo greičiau patvirtintų rekomendaciją Vyriausybei. Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariams mėginta išaiškinti, jog atskiriama Pramoninio parko dalis – jau užimta ir ten vietos Laisvajai ekonominei zonai nebėra.
Paskelbta ir versija, kad šioje dalyje įsikurs investuotojai, sukursiantys tūkstantį darbo vietų. Tik, regis, ne visos versijos – tarpusavyje suderintos.
Meras J. Sartauskas su Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aiste Žalevičiene vakar dar postringavo apie investuotoją, tačiau neįvardijo, nei kas tas investuotojas, nei kuo jis užsiims. Susižvalgę išvedžiojo – girdi, gal nenori, kad būtų atskleistas.
Paklaustas, kas suspėjo „užtūpti“ sutvarkytą teritoriją, kurios nenorima atiduoti Ekonominei zonai, netikėtai meras prasitarė. J. Sartausko žodžiais, Savivaldybė jau investavo, todėl dabar tegul investuoja Vyriausybė. O kaip Vyriausybės idėja efektyviai panaudoti jau sudėtas investicijas ir dėl to priimtas specialus įstatymas?
Meras išpūtė akis ir prarado kalbos dovaną.
Mykolas DEIKUS
