REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Politiko, visuomenės veikėjo, buvusio Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo, literatūrologo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio (1903-1974) palaikai gegužės mėnesį amžinam poilsiui atguls Kaune, Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje.

Politiko, visuomenės veikėjo, buvusio Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo, literatūrologo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio (1903-1974) palaikai gegužės mėnesį amžinam poilsiui atguls Kaune, Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gegužės 19-26 dienomis Lietuvos miestuose planuojama pristatyti specialiai sukurtą dokumentinį filmą „Likau gyvenimo paraštėje“. Jame J. Brazaičio gyvenimo istoriją ir dramatišką likimą atskleis jo anūkė Rūta Martell, geriausio draugo ir bendražygio Juozo Lukšos-Daumanto žmona Nijolė Bražėnaitė-Paronetto ir artima bičiulė dr. Rožė Šomkaitė, kurios namuose jau pasiligojęs J. Brazaitis praleido paskutinį savo gyvenimo tarpsnį, rašo „Draugas“.

REKLAMA

„Tai paprasto žmogaus neišgalvota drama. Žmogaus, kurio visas gyvenimas buvo pašvęstas Lietuvai“, - sako vienas iš filmo kūrėjų Algis Kuzmickas.

J. Ambrasevičius-Brazaitis gimė ūkininkų šeimoje, mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1922 m. įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Diplominio darbo tema pasirinko Vaižganto kūrybą. Baigęs universitetą, 1927-1943 m. dirbo lietuvių kalbos mokytoju ir Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros katedroje. Iš pradžių vienas, o vėliau drauge su kitais parengė literatūros teorijos, lietuvių ir pasaulio literatūros vadovėlius gimnazijoms, monografiją apie Maironį, naują Kristijono Donelaičio „Metų“ leidimą, kitų literatūros darbų. Drauge dalyvavo visuomeniniame gyvenime, ateitininkų veikloje.

REKLAMA
REKLAMA

Prasidėjus sovietinei okupacijai įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą, buvo numatytas švietimo ministru Laikinojoje vyriausybėje. 1941 m. Birželio sukilimo metu buvo Laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas. Sustabdžius Laikinosios vyriausybės veiklą, įkūrė pogrindinę antinacistinio pasipriešinimo organizaciją Lietuvių frontas, koordinavo valstybės atkūrimo pastangas.

1944 m. vengdamas nacių suėmimo, J. Ambrazevičius pakeitė dokumentus ir toliau gyveno Juozo Brazaičio pavarde. Tais pačiais metais, gresiant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją, 1946-1951 m. dirbo VLIK-o Tarybų tarnyboje. Persikėlęs į JAV, 1952-1974 m. dirbo laikraščio „Darbininkas“ redakcijoje, redagavo žurnalą „Į laisvę“. Palaidotas Putnamo vienuolyno kapinėse Niujorke.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2009 m. J. Brazaitis po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi, jo pavarde pavadinta gatvė Kaune, atminimas įamžintas Vytauto Didžiojo universitete.

Dokumentinio filmo „Likau gyvenimo paraštėje“ premjeriniai seansai gegužės mėnesį numatomi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Birželio mėnesį filmą planuojama pristatyti užsienio lietuvių bendruomenėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų