Detoksikacija slepia visuomenės bėdą – alkoholizmą

Sek­ma­die­niais va­ka­rais, pir­ma­die­niais ry­tais ar po šven­čių į pri­va­čias ar val­diš­kas me­di­ci­nos įstai­gas, pra­šy­da­mi konk­re­čios pa­gal­bos – de­tok­si­ka­ci­jos, krei­pia­si vis dau­giau žmo­nių. Ne­be­su­ge­ban­tys išei­ti iš už­bur­to ra­to, va­di­na­mų­jų „dau­gia­die­nių“ už­gė­ri­mų, šiau­lie­čiai mo­ka ke­lis šim­tus li­tų, kad me­di­kai jiems pa­dė­tų. Stre­są al­ko­ho­liu slo­pi­nan­čių žmo­nių dau­gė­ja, ta­čiau de­tok­si­ka­ci­ja pro­ble­mos ne­spren­džia, tik mas­kuo­ja tau­tos gė­ri­mo mas­tą.

Star­to li­ni­ja vėl gir­tau­ti

Ne­ri­mas, dre­bu­lys, mir­ties bai­mė, emo­ci­jų la­bi­lu­mas, stip­rus šir­dies pla­ki­mas, ve­rian­tis skaus­mas šir­dies plo­te, silp­nu­mas, py­ki­ni­mas, gal­vos skaus­mas, vi­du­ria­vi­mas, kal­tės jaus­mas – to­kios bū­se­nos, il­gai var­to­jus al­ko­ho­lio, ka­muo­ja­mi žmo­nės krei­pia­si pa­gal­bos į me­di­kus. Pa­gal­bą „dau­gia­die­nių“ iš­var­gin­tiems žmo­nėms tei­kia ir Res­pub­li­ki­nė Šiau­lių li­go­ni­nė, ir pri­va­tūs gy­dy­to­jų ka­bi­ne­tai, ir me­di­ci­nos se­se­rys, be­si­ver­čian­čios pri­va­čia de­tok­si­ka­ci­jos pra­kti­ka.

Šei­mos gy­dy­to­jas Da­rius Kriš­ta­po­nis sa­ko, kad al­ko­ho­li­kai ne­ga­li ir bi­jo liau­tis ger­ti, bei ne­ži­no, kaip tai pa­da­ry­ti. De­tok­si­ka­ci­ja tik iš­gel­bė­ja kū­ną, bet ne­pa­kei­tęs gy­ve­ni­mo bū­do žmo­gus vėl ima ger­ti.

Per­nai vien sau­sio mė­ne­sį į Šiau­lių li­go­ni­nės Priė­mi­mo sky­rių, pra­šy­da­mi de­tok­si­ka­ci­jos, krei­pė­si 234 žmo­nės, šie­met – 221. Ki­tais mė­ne­siais pa­na­šiai – kas mė­ne­sį de­tok­si­ka­ci­jos pra­šo apie 200 žmo­nių, t. y. maž­daug sep­ty­ni per pa­rą.

To­kie mil­ži­niš­ki skai­čiai – tik Šiau­lių li­go­ni­nė­je, o kiek dar krei­pia­si į pri­va­čius gy­dy­mo cent­rus ar slau­gy­to­jas, le­ga­liai ar ne­le­ga­liai tei­kian­čias to­kią pa­slau­gą.

Šei­mos gy­dy­to­jas Da­rius Kriš­ta­po­nis sa­ko, kad al­ko­ho­lio ša­li­ni­mas iš or­ga­niz­mo ne­re­tai iš­gel­bė­ja gy­vy­bę, bet šis me­to­das ne­pa­de­da įveik­ti pri­klau­so­my­bės. „De­tok­si­ka­ci­jos al­ko­ho­li­kas ar jo ar­ti­mie­ji pra­šo ta­da, kai

pa­ts ge­rian­ty­sis ne­be­su­ge­ba išei­ti iš už­bur­to ra­to, ge­ria sa­vai­tė­mis ar net pus­me­tį. Va­ka­re pus­lit­ris deg­ti­nės, ry­tą – alus. Ry­tą neiš­ger­ti jis ne­ga­li, nes api­ma pa­ni­ka, bai­mė mir­ti. Žmo­gus iš­gė­rė, at­si­pa­lai­da­vo, ati­dir­bo die­ną ir vėl va­ka­re ge­ria. Va­lios pa­stan­go­mis po „dau­gia­die­nių“ lio­vu­sį ger­ti žmo­gų dėl abs­ti­nen­ci­jos ga­li iš­tik­ti epi­lep­si­jos prie­puo­lis“, – sa­ko jis.

De­tok­si­ka­ci­jos pa­slau­gų pra­šo ge­rian­tys, įtemp­tą dar­bą dir­ban­tys žmo­nės – vers­li­nin­kai, val­di­nin­kai, ad­vo­ka­tai, žur­na­lis­tai, ak­to­riai. Al­ko­ho­li­kas ži­no, kad ry­tą teks nu­dirb­ti daug dar­bų, rei­kės vai­ruo­ti, tad ir krei­pia­si į me­di­kus.

Pa­sak gy­dy­to­jo, de­tok­si­ka­ci­jos me­tu per 2-5 va­lan­das or­ga­niz­mas iš­va­lo­mas nuo tok­si­nų, ski­ria­ma ra­mi­na­mų­jų vais­tų. Žmo­gus ga­li vai­ruo­ti, ku­rį lai­ką ne­ri­mo ne­jau­čia, ta­čiau vė­liau tam­pa pik­tas. Jį vi­si ner­vi­na, er­zi­na be­si­kau­pian­tys dar­bai, žmo­gus kal­ti­na ap­lin­ką ir vėl ima ger­ti. „De­tok­si­ka­ci­ja to­kį vėl pa­sta­to prie al­ko­ho­lio var­to­ji­mo „star­to“ li­ni­jos“, – sa­ko D. Kriš­ta­po­nis.

Ko­dėl vie­ni žmo­nės tam­pa al­ko­ho­li­kais, o ki­ti nuo­lat al­ko­ho­lį var­to­ja, bet ne­tam­pa pri­klau­so­mi nuo svai­ga­lų? D. Kriš­ta­po­nio tei­gi­mu, tai pri­klau­so nuo ke­pe­nų fer­men­to. Vie­ni žmo­nės jo tu­ri dau­giau, ki­ti vi­sai ne­tu­ri.

Nuo fer­men­tų pri­klau­so, ar grei­tai or­ga­niz­mas pa­ša­lins al­ko­ho­lį. Re­tai ir ma­žai iš­ge­rian­tys žmo­nės ap­svaigs­ta grei­čiau, nes jų or­ga­niz­me mi­nė­ti fer­men­tai ne to­kie ak­ty­vūs. Grei­tai pa­si­ge­rian­tys žmo­nės šių fer­men­tų ga­li tu­rė­ti ma­žiau iš pri­gim­ties. To­kie žmo­nės ri­zi­kuo­ja tap­ti grei­čiau pri­klau­so­mi nuo al­ko­ho­lio. Al­ko­ho­liz­mui pro­gre­suo­jant fer­men­tų ne­be­lie­ka, to­dėl žmo­gus ne­be­ga­li va­lios pa­stan­go­mis su­sto­ti ger­ti.

Sun­kaus gir­tu­mo žmo­gų rei­kia rea­ni­muo­ti

Šiau­lių pri­klau­so­my­bių li­gų cent­re pa­cien­tui pra­šant at­lie­ka­ma am­bu­la­to­ri­nio ano­ni­mi­nio iš­blai­vi­ni­mo pa­slau­ga. Jam pa­la­to­je at­lie­ka­ma me­di­ka­men­ti­nė de­tok­si­ka­ci­ja ir ga­li bū­ti su­teik­ta psi­cho­lo­go ir so­cia­li­nio dar­buo­to­jo kon­sul­ta­ci­ja. Išb­lai­vi­ni­mas nė­ra ne­mo­ka­mas – kai­nuo­ja 226 Lt.

Prik­lau­so­my­bių li­gų cent­ro va­do­vas El­man­tas Ze­ver­tas sa­ko, kad į sky­rių ga­li bū­ti prii­ma­mi tik tie pa­cien­tai, ku­rių gir­tu­mas yra leng­vas ar vi­du­ti­nis. Esant sun­kiam gir­tu­mui ir kai trin­ka pa­cien­to šir­dies rit­mas, de­tok­si­ka­ci­jos me­tu žmo­gus ga­li mir­ti.

Pa­sak E. Ze­ver­to, at­lie­kant de­tok­si­ka­ci­ją, gy­dy­mo įstai­go­je tu­ri bū­ti rea­ni­ma­ci­jos pa­la­ta. Ki­lus pa­vo­jui gy­vy­bei, ėmus sto­ti šir­džiai, tik rea­ni­muo­jant pa­cien­tą bū­tų ga­li­ma iš­gel­bė­ti. To­kių at­ve­jų ša­lies gy­dy­mo įstai­go­se yra bu­vę. Dėl pa­cien­to mir­ties pa­pras­tai kal­ti­na­mi me­di­kai, ta­čiau jie tik­rai ne­kal­ti. „Tai ab­so­liu­tus ma­raz­mas. Pats ge­rian­ty­sis pri­ve­dė sa­ve iki to­kios bū­se­nos, pa­ts pri­si­šau­kė bė­dą“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

Cent­ro va­do­vas pik­ti­na­si, kad Lie­tu­vo­je si­tua­ci­ja dėl al­ko­ho­li­kų gy­dy­mo yra tra­giš­ka. Li­go­ni­nės ne­bep­rii­ma de­tok­si­kuo­ti al­ko­ho­li­kų, ku­rių gir­tu­mas, pa­vyz­džiui, 5 pro­mi­lės. Iš­va­ro iš­si­blai­vy­ti ir ta­da ei­ti į Prik­lau­so­my­bių li­gų cent­rą gy­dy­tis. Cent­ras – ne blai­vyk­la, o gy­dy­mo įstai­ga. Jei ša­ly­je rei­kia blai­vyk­lų, tai jo­se tu­ri bū­ti rea­ni­ma­ci­jos pa­la­tos.

„Vai­ko tą žmo­ge­lį, nie­kas ne­sup­ran­ta li­gos. Pa­lik­tą be prie­žiū­ros žmo­gų ga­li iš­tik­ti epi­lep­si­jos prie­puo­lis, jam su­sto­ja šir­dis. Mes ne­tu­ri­me rea­ni­ma­ci­jos pa­la­tos, ne­tu­ri­me tei­sės de­tok­si­kuo­ti sun­kaus gir­tu­mo as­me­nų. De­tok­si­kuo­ja­me tik ta­da, jei nor­ma­lus šir­dies rit­mas, yra at­lik­ti ty­ri­mai“, – sa­ko E. Ze­ver­tas.

Gy­dy­to­jo tei­gi­mu, li­cen­ci­jas tu­rin­tys de­tok­si­ka­ci­ja be­si­ver­čian­tys as­me­nys la­bai ri­zi­kuo­ja, be­si­vers­da­mi to­kia veik­la, nes tek­tų pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę, jei žmo­gu mir­tų.

Šiau­lių pri­klau­so­my­bių li­gų cent­ro va­do­vas El­man­tas Ze­ver­tas sa­ko, jog ser­gan­tis al­ko­ho­liz­mu tu­ri tie­siog su­pras­ti, kad pri­va­lo gy­ven­ti ki­taip. Svar­bu su­si­pa­žin­ti su ano­ni­mi­nių al­ko­ho­li­kų pro­gra­ma, iš­mok­ti be svai­ga­lų džiaug­tis, my­lė­ti, liū­dė­ti.

Gir­ta­vi­mo mas­tas – mil­ži­niš­kas

Jei ket­vir­ta­die­nį, prieš po­rą sa­vai­čių, į Šiau­lių pri­klau­so­my­bių li­gų cent­rą bū­tų atė­jęs pa­gal­bos pra­šan­tis al­ko­ho­li­kas, į sky­rių jis ne­bū­tų priim­tas. Ne­bu­vo vie­tų. Penk­ta­die­nį, iš­vy­kus de­šim­čiai li­go­nių, vie­tų jau at­si­ras­tų. E. Ze­ver­tas sa­ko, kad sky­riui šie­met skir­ta ko­ne 250 tūkst. Lt ma­žiau, to­dėl pa­dė­ti žmo­nėms itin sun­ku. Cent­re yra 20 vie­tų li­go­niams, gy­do­mi 27, ta­čiau trūks­ta­ma me­di­kų. Koks gy­dy­to­jas eis dirb­ti, „ant po­pie­riaus“ gau­da­mas 1830 Lt al­gą?

Vals­ty­bė, gy­dy­to­jo tei­gi­mu, sie­kia su­rink­ti pi­ni­gų iš pre­ky­bos svai­ga­lais, to­dėl to­le­ruo­ja pa­čios bai­siau­sios psi­chot­ro­pi­nės me­džia­gos – al­ko­ho­lio – var­to­ji­mą. „No­ri­ma pa­si­pi­ni­gau­ti iš varg­šų žmo­nių. Lei­džia­ma ger­ti, o pa­gal­ba su­si­rgus ne­tei­kia­ma – špy­gą tau­kuo­tą pa­ki­ša“, – pik­ti­na­si me­di­kas.

E. Ze­ver­to tei­gi­mu, Prik­lau­so­my­bių li­gų cent­rai vals­ty­bei ne­rei­ka­lin­gi, nes truk­do al­ko­ho­lio ga­min­to­jams pa­si­pel­ny­ti. „Gir­ta­vi­mo mas­tas ša­ly­je mil­ži­niš­kas, o pa­gal­ba – mi­ni­ma­li. 36-erius me­tus kar­to­ju tą pa­tį, bet si­tua­ci­ja ne­si­kei­čia“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

Tu­ri su­si­tvar­ky­ti dva­si­nį gy­ve­ni­mą

Al­ko­ho­li­kai pri­klau­so­my­bei įveik­ti ren­ka­si įvai­rius bū­dus, ne­re­tai psi­cho­lo­gi­nį ar che­mi­nį ko­da­vi­mą. Ku­rį lai­ką tai pa­de­da žmo­gui gy­ven­ti be tau­re­lės, bet ko­da­vi­mas ne­duo­da di­de­lės nau­dos. Žmo­gus ga­li ne­ger­ti pus­me­tį ar ke­le­rius me­tus, ta­čiau ne­re­tai lai­kui bai­gian­tis jis neat­sis­pi­ria pa­gun­dai. Pail­sė­jęs or­ga­niz­mas ge­ba to­le­ruo­ti di­des­nį al­ko­ho­lio kie­kį, tad ge­ria­ma dar dau­giau. Ir vėl pa­ten­ka­ma į už­bur­tą ra­tą.

Prob­le­ma ta, kad pri­klau­so­my­bė nuo al­ko­ho­lio nė­ra iš­gy­do­ma. Ši li­ga iš­lie­ka iki pa­sku­ti­nės gy­ve­ni­mo die­nos. Lio­vę­sis var­to­ti al­ko­ho­lį žmo­gus nie­ka­da gy­ve­ni­me ne­be­ga­li pa­kel­ti tau­re­lės, nes nė­ra su­kur­ta me­di­ka­men­to, ku­rį var­to­jant įma­no­ma pa­sveik­ti ir vėl sai­kin­gai var­to­ti al­ko­ho­lį.

Al­ko­ho­liz­mu ser­gan­tis žmo­gus ne­ga­li ger­ti ma­žiau, nes al­ko­ho­lio trau­ka yra stip­res­nė už pro­tą ir va­lią. Juk kaip ne­ga­li­ma su­kaup­ti va­lios ir ne­nuei­ti į tua­le­tą vi­du­riuo­jant, taip ir al­ko­ho­li­kui ne­ga­li­ma su­kaup­ti va­lios ir ger­ti ma­žiau.

Prik­lau­so­my­bių cent­rai neiš­gy­dė nė vie­no al­ko­ho­li­ko. Ser­gan­ty­sis tu­ri tie­siog su­pras­ti, kad reikės gy­ven­ti ki­taip, keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą. Li­go­niams svar­bu su­si­pa­žin­ti su ano­ni­mi­nių al­ko­ho­li­kų pro­gra­ma, ku­ri nė­ra gy­dy­mas, o gy­ve­ni­mo bū­das. Te­rei­kia iš­mok­ti be svai­ga­lų džiaug­tis, my­lė­ti, liū­dė­ti.

„Klau­siu pa­cien­tų, ko­dėl jie ne­ki­ša pirš­tų į elekt­ros liz­dą. Juk aiš­ku, kad elekt­ra nu­trenks mir­ti­nai. Taip ir al­ko­ho­li­kas tu­ri sau­go­tis al­ko­ho­lio, nes jis jam – mir­ti­nas. Žmo­gus tu­ri su­si­tvar­ky­ti dva­si­nį gy­ve­ni­mą. Fi­zi­nis kū­nas – ant­raei­lis da­ly­kas“, – sa­ko E. Ze­ver­tas.

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ