Balandžio 19 dieną Šiaulių miesto taryba balsuos dėl 2012 – 2015 metų mokyklų tinklo pertvarkos projekto. Paskutinį kartą jis pristatytas šią savaitę vykusiame išplėstiniame Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje. „Kitos išeities nėra“,– apie neišvengiamą mokyklų jungimą sakė Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė.
Keturios mokyklos – prieš
V. Damskienė tvirtino, kad rengiant projektą dalyvavo Savivaldybės tarybos, mokyklų vadovų, profesinių sąjungų, mokinių ir jų tėvų, Šiaulių profesinio rengimo centro ir Savivaldybės administracijos atstovai.
Kovo 2 dieną projektas buvo paskelbtas Savivaldybės interneto svetainėje ir išsiųstas visoms mokykloms. Atsižvelgiant į pasiūlymus, plano projektas buvo koreguotas.
Anksčiau siūlyta, koks turėtų būti minimalus mokinių skaičius mokyklose. Pradinėms mokykloms brėžta 220, progimnazijoms – 380, gimnazijoms – 450 minimalaus mokinių skaičiaus riba. Po diskusijų su mokyklomis, nuspręsta nustatyti ir maksimalią mokinių skaičiaus ribą. Padinėje mokykloje – 330, progimnazijoje – 700, gimnazijoje – 550 mokinių.
Vienam mokiniui tenkantis mokyklos patalpų plotas pradinėje mokykloje ir progimnazijoje būtų 9 kvadratiniai metrai, gimnazijoje – 11.
„Iš 39 miesto bendrojo ugdymo mokyklų 35-ios pritarė parengtam planui ir numatytai jų mokyklos perspektyvai. Tik keturių pradinių mokyklų tarybos – Tėvo Benedikto Andruškos, Centro, Lieporių ir „Saulės“ – nepritarė plane numatytam reorganizavimui“,– sakė V. Damskienė.
Kadangi keturios pradinės mokyklos planui nepritarė, Savivaldybės administracija kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, prašydama įvertinti parengtą mokyklų tinklo pertvarkos plano projektą.
Išanalizavusi Savivaldybės argumentus, ministerija pritarė numatytam minėtų pradinių mokyklų reorganizavimui nuo 2013 metų rugsėjo 1 dienos.
Pradinių mokyklų nebeliks
Nuo šio rugsėjo 1 dienos bus Aukštabalio pradinė prijungiama prie „Rasos“ progimnazijos, Dainų pradinė – prie Dainų progimnazijos, Dubijos pagrindinė – prie Salduvės progimnazijos.
Nuo 2013 metų trys pradinės mokyklos – Centro, Lieporių ir „Saulės“ prijungiamos prie Jovaro, Gegužių ir „Romuvos“ progimnazijų, laikinai paliekant prijungiamas pradines mokyklas savo pastatuose.
Penkios specialiosios mokyklos – Sutrikusios klausos, Vaikų ugdymo centras „Ringuva“, Specialiojo ugdymo centras, Logopedinė ir Sanatorinė tampa regioninėmis mokylomis – jos lėšas aplinkai gautų iš valstybės biudžeto. Petro Avižonio regos centras taptų specialiąja ikimokykline įstaiga vaikams su regėjimo negalia.
Nuo 2014 metų rugsėjo 1 dienos Tėvo Benedikto Andruškos pradinė turėtų persitvarkyti į katalikų bendruomenės mokyklą arba būtų prijungiama prie kurios nors progimnazijos ir iškeliama iš pastato.
2015 metais nebereikės 8–9 prastų mokyklų pastatų. Šiemet apie 70 procentų mokinių mokosi renovuotuose pastatuose, 2015 metais tokių būtų apie 90 procentų.
V. Damskienė akcentavo mokyklų tinklo pertvarką esant neišvengiamą – beveik pusė Šiaulių mokyklų nebegali tinkamai organizuoti mokymo proceso. Krepšelio lėšas naudoja ne mokiniams ugdyti, o mokytojų atlyginimams ir „Sodros“ įmokoms mokėti.
Esą po pertvarkos klasėse būtų užtikrintas optimalus mokinių skaičius, saugesni jaustųsi ir mokytojai, nes turėtų stabilų darbo krūvį.
Ar svarbiausia – pinigai?
Kasmet Šiauliuose beveik 1000 mažėja mokinių skaičius.
„Negi svarbiausia – pinigai, ar mokyklos nepraras savo išskirtinumo, ar nebus suniveliuoti mokiniai?“ – klausė Stasys Tumėnas.
„Mokyklos ir po pertvarkos dirbs kūrybiškai, Jovaro progimnazijoje išliks pagilintas šokių, „Juventoje“ – muzikos, Gegužių – dailės mokymas“,– atsakė V. Damskienė.
Politikai priekaištavo, esą neatsižvelgta į bendruomenės prašymus palikti pradines mokyklas – kentės pradinukų sveikata, vaikams sunku bus prisitaikyti prie kitų mokymosi sąlygų.
„Jeigu paliksime pradines, teks jungti kelias pagrindines mokyklas, o ten dirbančių mokytojų skaičius kur kas didesnis. Be to, baigę pradinę mokyklą mokiniai nebeturės kur eiti“, – atsakinėjo V. Damskienė.
Irena Budrienė
