Gimdymas – natūralus, bet mitais apipintas reiškinys. Įvairiose tautose ir kultūrose apstu prietarų ir apeigų, kurių vienos išties palengvina jaunos mamos ir kūdikio būtį, o kiti verčia tik gūžtelėti pečiais, koks keistas tas pasaulis
Indonezijoje – masažas. Indonezijos gimdyvėms yra ko pavydėti: laikantis tradicijų, visą mėnesį po gimdymo jos kasdien lepinasi 90 minučių trukmės masažu. Šis indonezietiškas jamu masažas sumažina pogimdyminį diskomfortą ir stresą, stiprina moters raumenis. Be abejo, masažo metu naudojami ir specialūs žolelių mišiniai bei gėlių ekstraktai, padedantys jaunai mamai atgauti buvusį kūno stangrumą ir stiprinantį jos kaip mamos pasitikėjimą savimi.Kinijoje – tarp keturių sienų. Po gimdymo 30 ar 40 dienų moteris saugoma nuo bet kokios išorinės įtakos, kad svetima energija nepakenktų nei jai, nei kūdikiui. Taigi moteriai ne tik draudžiama išeiti iš namų – ji netgi vengia būti prie atvirų durų ar lango. Beje, saugant jaunos mamos energiją jai taip pat draudžiama maudytis po dušu ar trinkti plaukus.
Vietname į namus atsikrausto anyta. Vietnamietės taip pat dažnai laikosi draudimo išeiti iš namų, kaip ir Kinijoje. Tačiau čia dar galioja ir paprotys šiam laikotarpiui į namus pasikviesti anytą – tai jos pareiga rūpintis, kad marčiai nieko netrūktų, kad ji valgytų pakankamai sveikus ir maistingus patiekalus, gausiai gardintus imbieru ir sezamų aliejumi.
Airijoje – trupiniai ant kūdikio galvos. Krikštijant kūdikį (o krikštynos paprastai rengiamos netrukus po gimimo) kūdikiui ant galvos beriama trupinių nuo specialiai šiai progai išsaugoto tėvų vestuvinio torto viršutinio aukšto. Vėliau šiuo tradiciniu pyragu vaišinami visi krikštynų svečiai.
Japonija – virkštelė dėžutėje. Japonijoje nuo seno gyvuoja tradicija nukirptą naujagimio virkštelę tvarkingai sudėti į heso – medinę dėžutę. Ši dėžutė su savo turiniu simbolizuoja mamos ir kūdikio tarpusavio ryšį praeityje, dabartyje ir ateityje.
Nigerijoje ir Ganoje – placentos laidotuvės. Šiose šalyse placenta traktuojama kaip miręs naujagimio dvynys, taigi ji sudeginama, o pelenai palaidojami tam tikroje vietoje, dažniausiai – po medžiu, Ši vieta vadinama „zan boku“, kad išvertus reiškia „vieta, kur sudeginta placenta“. Hmong ir... asmenybės praradimas. Vietname gyvenanti etninė mažuma Hmong vis dar išlaikė paprotį, kad mergina po vestuvių netenka vieno savo vardo, o po gimdymo – ir antrojo. Gimus kūdikiui ji pradedama vadinti jo mama. Pavyzdžiui, jei vaikui duotas vardas Tuo, tai jo mama nebeturės jokio kito vardo, kaip tik „Tuo Nam“, kas reiškia „Tuo mama“. Kai Tuo mama tampa močiute, tikriausiai jau niekas iš jos aplinkos nė nebeprisimena, kokį vardą ji pati turėjo kadaise.Balyje kūdikio kojos negali paliesti žemės. Šis draudimas galioja 105 dienas nuo gimimo. Taigi kūdikis nuolat nešiojamas, sūpuojamas, ir mama, ir namiškiai juo rūpinasi taip, kad nieku gyvu jo pėdutės nepaliestų žemės.
Indės maudosi karvės piene iš šlapime. Kaip tik tokia vonia rekomenduojama praėjus 5 dienoms po gimdymo. Iki tol mamai praustis apskritai nevalia.
