Krizės prarytos statybos atgyja

Prieš keletą metų jie žadėjo kelti baigtuvių vainikus ant stogų ir kviesti apsigyventi naujakurius. Prasidėjo sunkmetis ir šių nekilnojamojo turto projektų plėtotojai sustojo tarsi įbesti: vietoj langų žioji kiaurymės, stogai neuždengti, sienos nepastatytos, būstai neįrengti.

Beveik visi šie projektai turi vieną ypatybę – jie buvo pradėti plėtoti prieš pat nekilnojamojo turto (NT) burbulo sprogimą – 2007–2008 metais. Pradėti darbai iš inercijos judėjo, kol baigėsi plėtotojų turėtos lėšos, surinktos iš būsimų naujakurių. Per tą laiką sumenko būstų ar sklypų vertės, o kompanijos nebepajėgė baigti statomų daugiabučių.

Kai kuriuos projektus dar buvo bandoma statyti palengva, nes vos padėjus pamatus ir paskelbus, kaip atrodys būsimas namas, pirkėjų atsirasdavo netrukus. Užsitikrindami, kad jų norimas butas neatiteks niekam kitam, pirkėjai iš anksto sumokėdavo dalį itin brangių būstų kainos. Tokių projektų pabaigos datos vis perkeliamos. Tačiau kiti pastatai buvo apleisti vos į viršų iškėlus statinio griaučius. Daugelio tokių vaiduoklių likimas nėra aiškus, mat statytojai bankrutavo, o nuosavybės teises perėmę valdytojai nežino, ką daryti su nebaigtais statyti pastatais.

Statybos pajudėjo

2008 metais pradėtas ambicingas projektas „Dangaus miestas“ turėjo iškilti sostinės Laisvės prospekte ir būti pažymėtas 80-uoju numeriu. Tačiau 2009 metais statybų tempai sulėtėjo, o 2010 metais sustojo. Projektą plėtojusiai įmonei „Sostinės būstai“ buvo iškeltos net dvi bankroto bylos: vieną iškėlė statybas iš dalies finansavęs Medicinos bankas, kitą – buhalterijos paslaugas teikusi bendrovė „Naleta“.

Prieš porą metų atrodė, kad „Dangaus miestas“ taps vienas didžiausių Vilniaus vaiduoklių, tačiau šiandien reorganizuojamos įmonės vadovas Nikolajus Melnikas gali lengviau atsidusti ir padėkoti tiems, kurie patikėjo, kad „Sostinės būstai“ gali sėkmingai įgyvendinti šį projektą. „Statybos tęsiamos, projektas toliau plėtojamas. Galbūt mes projektą būtume baigę 2010 metais, jei nebūtų kliudęs Medicinos bankas“, – sakė N. Melnikas. Jo žodžiais, bankas, inicijavęs bankroto bylą, turėjo perteklinę hipoteką ir pasinaudojo savo teisėmis. „Paprasčiausiai norėjo užgrobti projektą, – reziumavo „Sostinės būstų“ vadovas. – Vienokie darbai deklaruojami, kitokie vykdomi. Bankas nepamanė, kad šitaip elgdamasis į pavojų stato šeimų, būsimų gyventojų turtą.“

Šiandien pastatas dar nėra pastatytas ir tvirtinti, kad statybos vyksta sėkmingai, dar anksti, tačiau N. Melnikas tikisi, jog jau šių metų pabaigoje „Dangaus miestas“ bus baigtas ir atiduotas valstybinei komisijai tikrinti. Šiandien šiame projekte sudarytos 99 sutartys dėl butų. Dalis jų sudaryta su rangovais, kuriems „Sostinės būstai“ už atliktus darbus atsiskaito ir perleisdami dalį butų statomame daugiabutyje, dalis – su fiziniais asmenimis.



Bendrauti nenori


2005 metais pradėtos Konstitucijos prospekte Vilniuje esančio daugiabučio „Arfa“ statybos iki šiol nebaigtos. Išskirtine forma ir stiklo sienomis akį traukęs daugiabutis kompanijos „Vyrokas“ buvo statomas greta miesto savivaldybės ir prekybos centro „Europa“. Iki sustojant statyboms spėta įrengti maždaug trečdalį planuotų butų.

Projektą „Arfa“ NT plėtotojai turėjo baigti dar 2008 metais, vėliau statybų pabaigos data perkelta į 2010 metų paskutinį ketvirtį, tačiau iki šiol vietoj langų trečdalyje pastato žioji skylės – nėra nė sienų. Įmonės „Vyrokas“ vadovas Rimtautas Antanas Semėnas prieš trejus metus tvirtino, kad projektas nebaigiamas dėl banko kaltės – esą šis nevykdo įsipareigojimų finansuoti projektą. Statybos tebetrunka iki šiol.

Prieš metus įmonė buvo grįžusi prie darbų, bet šiandien statybininkų prie „Arfos“ daugiabučio nematyti. Su žiniasklaida bendrauti nenorėjo ir pats R. A. Semėnas. Anot verslininko, šis NT projektas vis dar perspektyvus, tačiau kada numatoma statybų pabaiga, neskelbiama. „Paklauskite mūsų vyriausybės“, – atrėžė verslininkas, paklaustas, kas kaltas dėl sustojusių statybų, ir pridūrė, kad daugiau su „Ekonomika.lt“ žurnaliste bendrauti nenori.

Šiandien „Arfos“ daugiabutyje iš esamų 159 butų laisvi likę 80. Dalis nebaigtuose statyti korpusuose esančių butų, kurių vertė, skelbiama oficialiame projekto puslapyje, viršija ir milijoną litų, jau nupirkti arba rezervuoti, tačiau kada naujakuriai galės kraustytis į savo nuosavybę, niekas nežino.

Nutraukė finansavimą

Greta sostinės Trinapolio gatvės iškilę ir projekto „Žvalgų 7“, plėtoto bendrovės „Faulana“, daugiabučio griaučiai. 2008 metų gruodį įmonės darbuotojai fotografavo baigtus monolito statymo darbus, o kitąmet statyba sustojo. Bendrovės direktorius Marius Rainys prieš kelerius metus viešai pasakojo, kad jo vadovaujamai įmonei, kaip ir daugeliui kitų sustabdytų projektų plėtotojų, atėjus krizei bankas vienašališkai nutraukė finansavimą.

Netekusi finansavimo „Faulana“ nesugebėjo atsiskaityti su rangovais ir juo labiau baigti pradėto „Žvalgų 7“ projekto. Šiandien plyname lauke stūkso daugiabučio karkasas, o praėjusių metų kovą bendrovei buvo iškelta ir bankroto byla. Susisiekti su bendrovės atstovais ar M. Rainiu savaitraščiui nepavyko.

Tikisi baigti šiemet

Dar vienas daugiabutis keletą metų statomas Pilaitės mikrorajone. Dar 2007 metais pačioje mikrorajono pradžioje pradėtas statyti daugiabutis, pavadintas „Helios Pilaite“, turėjo būti baigtas 2009 metų rudenį. Statybos užtruko ir šiandien objekto statytojai kalba, kad galbūt objektą pavyks baigti 2012 metų pabaigoje.

Šiandien į devynių aukštų daugiabutį investuota 8,7 mln. litų. „Numatomos papildomos investicijos statyboms baigti – dar apie 16,3 mln. litų. Darbus numatoma pradėti 2012 metų ankstyvą pavasarį ir baigti tų pačių metų vėlyvą rudenį“, – tikino „Helios group“ prezidentas Valerijus Stankevičius. Tačiau kai „Ekonomika.lt“ lankėsi nebaigtame statyti daugiabutyje balandžio pradžioje, dar nebuvo regėti atgijusios statybos ženklų.

UAB „Via Sportas“ nekilnojamojo turto vadybininkė Aistė Ulickaitė tvirtino, kad daugiabučio statyba sustojo pirmiausia dėl nutrūkusio finansavimo ir sugriežtintų banko kreditų išdavimo sąlygų. „Buvo ir preliminarių sutarčių dėl butų rezervavimo, tačiau kadangi neturėjome galimybės numatyti statybos darbų terminų, sutartis teko nutraukti ir naujų šiuo metu nesudarome“, – aiškino specialistė.

Matoma maža dalis

Vilniaus Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys atskleidė, kad tai, ką matome kaip niekaip nepabaigiamų statybų rezultatą, tėra mažoji dalis. „Nebaigtų statyti pastatų nėra mažai, tačiau gerokai daugiau tokių projektų, kuriems buvo išduoti statybų leidimai, suderinti detalieji planai, bet statybos taip ir nepradėtos“, – sakė A. Blotnys. Vyriausiasis miesto architektas atkreipė dėmesį, kad bene visi šie – griaučiais virtę ar nė neiškilę – projektai išsikvėpė atėjus sunkmečiui.

Nėra teisinių svertų, kuriais remdamasi savivaldybė galėtų priversti statytojus baigti plėtotojų pradėtus NT projektus ar paprasčiausiai nugriauti metų metus stūksančius nesaugius pastatų griaučius. „Vienintelis būdas – žemės mokestis, – tvirtino A. Blotnys. – Jeigu būtų įteisinta, kad už sklypus, kurie netvarkomi ir apleisti, būtų mokami didesni mokesčiai, galbūt tai šiek tiek padėtų spręsti problemą.“ Anot jo, nieko nuostabaus, kad pritrūkus finansavimo sustoja statybos, mat nė vienas plėtotojas nesiryžta statybų baigti savo lėšomis, būsto pirkėjai stringančioms statyboms pinigų laidyti taip pat nenori. Tad kompanijoms prie statomų objektų grįžti tenka tada, kai surenkama nors kažkiek lėšų.

Tęsiasi metų metus

Kalbėdamas apie stringančias statybas sostinėje A. Blotnys priminė neseniai nugriautą dar sovietų metais statytą ir nebaigtą viešbutį „Sputnik“, kuris daugybę metų stūksojo Konstitucijos prospekte. Imtis tvarkyti šią erdvę nusprendė norvegų kompanija „Schage“. Vietoj viešbučio vaiduoklio išdygs milžiniškas verslo centras „Quadrum“.

Kitai viešajai erdvei, dėl kurios dar prieš septynerius metus kunkuliavo aistros, panašu, vėl atsirado galimybė pasikeisti. Dėl „Lietuvos“ kino teatro, kuris dar 2002 metais buvo privatizuotas, 2005 metais kilo didelis triukšmas, mat pastatą įsigijusi įmonė „Rojaus apartamentai“ nusprendė jį nugriauti ir toje vietoje pastatyti naują statinį. Beveik 15 mln. litų investavusi į šią erdvę įmonė susidūrė su aktyviu gyventojų pasipriešinimu. Įkurtas judėjimas „Už Lietuvą be kabučių“ surinko daugiau nei 7 tūkst. piliečių parašų, kad „Lietuvos“ kino teatras neišnyktų nuo Vilniaus paviršiaus: esą išnykus „Lietuvai“ Vilniuje neliktų vietos nekomerciniam kinui. Šiandien „Rojaus apartamentai“ taip ir nenugalėję gyventojų teismuose bankrutavo, nekomercinis kinas įsikūrė kituose dvejuose sostinės kino teatruose, o vilniečiams liko vaiduoklių ir benamių prieglauda tapęs nuniokotas pastatas.

Šiomis dienomis „Lietuvos“ kino teatro pastatas vėl buvo parduodamas iš varžytinių. Šįkart už beveik 11 mln. litų pastatų kompleksą nusipirko įmonė, kurios pavadinimas kol kas neviešinamas. Ką rengiamasi daryti su „Lietuva“, taip pat neskelbiama.

Galvos skausmas bankams
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius pasakojo, kad užgriuvusiai krizei Lietuvoje NT plėtotojai nebuvo pasirengę. „Tada pasikeitė bankų finansavimo politika, o, kaip žinoma, didžioji dalis objektų buvo statoma iš skolintų lėšų, – sakė asociacijos direktorius. – Bankai statybas finansavo tik tuo atveju, kai matė realias sutartis su klientais, tad daugelis plėtotojų nusprendė projektų plėtrą kurį laiką atidėti.“

Anot jo, gaila, kad per tokį „įšaldymo“ laikotarpį kai kurie plėtotojai bankrutavo, o projektai atiteko bankams, kuriems tęsti statybas gana sudėtinga. „Tai ne bankų verslas“, – paaiškino M. Statulevičius.

Tokios nebaigtos statybos, atitekusios bankams, tampa tikru galvos skausmu, nes iki krizės pradėti projektai buvo įkainoti visai kitokiomis sumomis, stovėjo ant gerokai brangesnės žemės nei yra šiandien. „Parduoti tokius objektus komplikuota, mat šiandieninėmis kainomis bankai patirtų nuostolių, o ir stovėdami tokie objektai pelno neduoda“, – sakė M. Statulevičius. Anot jo, kol kas bankai laukia, mat NT veiklos modelis, priimtas Vakarų, Skandinavijos šalyse, kai objektai statomi bankui ir NT plėtotojui pasirašius bendradarbiavimo sutartis, Lietuvoje dar nėra priimtas.

M. Statulevičius tvirtino, esą nieko baisaus, kad prieš kelerius metus pradėti statyti ir nebaigti pastatai stovi veikiami įvairių oro permainų. „Šiandieninės technologijos leidžia pastatus konservuoti keliems metams, o nusprendusieji tęsti statybas atlieka išsamius tyrimus, po kurių paaiškėja, kokia tikroji pastato būklė“, – aiškino jis ir priminė, kaip buvo baigtas ir sėkmingai apgyvendintas ilgai stovėjęs daugiabutis Žirmūnų mikrorajone.

Pasak LNTPA direktoriaus, šiandien NT rinka pamažu atsigauna, prie sunkmečiu pamirštų statybų grįžta plėtotojai, rengiamasi daugybės naujų objektų statybai. „Rinka atsargiai, bet juda“, – apibendrino M. Statulevičius.