REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Balsas.lt savaitė“, gavusi išskirtinę teisę susipažinti su kompiuterinių nusikaltėlių medžiotojų virtuve, atskleidžia naujų intriguojančių faktų.

REKLAMA
REKLAMA

Pasaulio kriminalistai pastebi, kad XXI amžiuje brutalius nusikaltimus – turto prievartavimą, pasiturinčių žmonių grobimus, užsakomąsias žmogžudystes – vis dažniau keičia nusikaltėlių machinacijos elektroninėje erdvėje.

REKLAMA

 

Veikia išvien su FTB

Prieš šešerius metus Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos (NEETV) pareigūnai, verždamiesi į viename Kauno daugiabučio butų, kuriame gyveno įžūliai svetimas sąskaitas švarinęs programišius, užbaigė JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) pradėtą operaciją.

Šiomis dienomis į LKPB Vilniuje esančius NEETV pareigūnų grupės darbo kabinetus iš JAV atvyksta FTB darbuotojai. Jie tikisi iš lietuvių sulaukti pagalbos medžiojant vieną internete veikusį nusikaltėlį.

REKLAMA
REKLAMA

Pastaraisiais metais mūsų pareigūnai taip pat neretai lankosi pas FTB pareigūnus Amerikoje ir biure „Soca“ (organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinys – red. past.) Jungtinėje Karalystėje.

Čia įsikūrę pareigūnai aprūpinti kur kas modernesne kompiuterine baze nei lietuviai. Vis dėlto mūsų teisėsaugininkai unikaliomis žiniomis nė kiek nenusileidžia kolegoms iš pasaulyje pripažintų teisėsaugos padalinių.

Išardytas didžiulis tinklas

„Bendros operacijos su užsienio kolegomis vyksta nuolat, bet dažniausiai bendradarbiaujame su FTB pareigūnais Amerikoje“, – „Balsas.lt savaitei“ sakė NEETV vadovas Markas Marcinkevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tarp didžiausių pastarojo meto operacijų šio skyriaus darbuotojai išskyrė „Carding wordl call service.biz“, kai buvo vykdomi neteisėti programišių įsilaužimai į finansinių institucijų kompiuterines sistemas.

Tyrimo metu buvo neutralizuotas vienas didžiausių neteisėtais elektroniniais mokėjimais, apsipirkinėjimais ir kitomis manipuliacijomis vertęsis nusikalstamas tinklas, vienijęs per 50 tūkst. narių.

„Pagrindiniai organizatoriai buvo baltarusiai, išsibarstę po visą pasaulį. Vienas jų sulaikytas Čekijoje, kitas – Baltarusijoje. Lietuviai šįsyk užėmė „šonines“ pozicijas.

REKLAMA

Sėkmingai dirbome su britų „Soca“ demaskuojant lietuvį, kuris buvo paleidęs tam tikrus serverius, „nulauždavo“ mokėjimo kortelių duomenis. Jis sulaikytas, tačiau jo ekstradicija dar neįvykusi“, – dėstė M. Marcinkevičius

Ilgai trunkančios operacijos

2010-ųjų pavasarį tiek Lietuvos, tiek užsienio žiniasklaidoje nuskambėjo žinia apie tolimojoje Australijoje įkliuvusį nė 30 metų neturėjusį lietuvį Paulių Kalinovą.

Policijos reido metu P. Kalinovo namuose buvo aptikta tūkstančiai vairuotojų pažymėjimų ir kredito kortelių hologramų, kurias galima klijuoti ant tuščių plastikinių kortelių. Policininkai lietuvio valdose aptiko ir įspūdingai atrodantį prabangų automobilį „Ferrari“.

REKLAMA

Šios operacijos metu pogrindiniame lietuvių gaujos garaže sulaikyta įranga, kuria buvo gaminamos padirbtos bankų kortelės (nuotr. Balsas.lt)Šios operacijos metu pogrindiniame lietuvių gaujos garaže sulaikyta įranga, kuria buvo gaminamos padirbtos bankų kortelės (nuotr. Balsas.lt)

Jauno vyro namuose buvo rastas įrenginys, skirtas dokumentų klastotėms. P. Kalinovui buvo pateikta keliasdešimt kaltinimų, susijusių su sukčiavimu ir dokumentų padirbinėjimu, tačiau lietuvis paleistas už užstatą.

Pernai P. Kalinovas pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas ir atsidūrė areštinėje. Tąsyk iš prabangaus viešbučio lietuvis buvo išvestas su nešiojamuoju kompiuteriu, netikra banko kortele ir suklastotu vairuotojo pažymėjimu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Australų žiniasklaidoje skelbta, kad P. Kalinovas ieškomas ir už padarytus nusikaltimus Lietuvoje. Jis buvo įtariamas ir už sukčiavimą, t. y. slaptažodžių, kiti konfidencialių duomenų išviliojimą naudojant interneto adresus, panašius į išties egzistuojančio objekto adresą. Taip vėliau iš patiklių banko ar kitos finansinės institucijos klientų išgaunami prisijungimo prie internetinės bankininkystės ar kredito kortelių numeriai.

„Esame iš tų, kurie nelinkę garsiai pasakoti apie atliekamus tyrimus, tačiau galiu prasitarti, kad minėtas atvejis Australijoje taip pat buvo mūsų tyrimo dalis. Kitas panašia veikla vertęsis asmuo buvo sulaikytas Naujoje Zelandijoje.

REKLAMA

Su kolegomis iš užsienio nuolat keičiamės informacija. Kadangi tai nėra paprastos operacijos, tad jų nėra daug. Vienai operacijai galime skirti nuo vienų iki trejų metų“, – tikino M. Marcinkevičius.

Sausį LKPB pareigūnas apsilankė Niujorke vykusioje konferencijoje, kurioje buvo aptariami naujausi kovos būdai su interneto chuliganais (nuotr. Balsas.lt)Sausį LKPB pareigūnas apsilankė Niujorke vykusioje konferencijoje, kurioje buvo aptariami naujausi kovos būdai su interneto chuliganais (nuotr. Balsas.lt)

Diktuoja madas, naujoves

 

NEETV pareigūnai neretai išvyksta gilinti profesinių žinių už Atlanto. Du–trys pareigūnai iš Lietuvos kuriam laikui nuvažiuoja į centrinę FTB būstinę JAV, kurioje susirenka teisėsaugininkai iš kitų šalių ir visi sprendžia iškilusią problemą.

REKLAMA

„Pastaraisiais metais išties daugėja nusikaltimų internete, kuriuos gali išspręsti tik vienoje erdvėje susirinkę pareigūnai iš įvairių pasaulio kraštų. Rytų Europa: Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai tarptautiniuose elektroniniuose nusikaltimuose diktuoja naujienas, madas.

Lietuviai išties aktyviai dalyvauja tam tikruose veiksmuose. Jau ne kartą buvo sulaikomi žmonės, kurie vėliau perduodami JAV“, – pasakojo M. Marcinkevičius.

Šiemet sausį LKPB atstovas dalyvavo specialiame teisėsaugos padalinių vadovų pasitarime, kurį FTB organizavo JAV didmiestyje Niujorke.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tokie dalykai vyksta nuolat, pristatomos įvairios pasaulį kamuojančios problemos. Kalbama apie nusikaltimus, nusikalstamas grėsmes, sparčiai kintančią nusikalstamų gaujų narių psichologiją, veiklos metodus. Tokių renginių metu šalys tarpusavyje dalijasi, kur ir kokia egzistuoja didžiausia problema“, – tvirtino M. Marcinkevičius.

Nusikalstamumas kompiuteriniuose tinkluose klesti. Vis dėlto kokios didžiausios grėsmės kyla šiuolaikiniame pasaulyje?

Kompiuteriniai virusai ir DDOS (angl. „Distributed denial-of-service“) atakos. Šiomis atakomis apkrovus kompanijos informacines sistemas, interneto ryšio kanalus galima pereiti ir iki kibernetinių karų bei kriminalų.

REKLAMA

Apie DDOS atakas buvo rašyta Lietuvos spaudoje, kai atakuojamos finansinės institucijos negalėjo atlikti būtiniausių paslaugų. Jos negalėjo ne tik aptarnauti klientų, bet ir įprastai funkcionuoti. O tokioms kompanijoms vienos ar kelių dienų veiklos pristabdymas kainuoja šimtus milijonų JAV dolerių arba eurų“, – aiškino M. Marcinkevičius.

Pasiteiravus, ar šių dienų didžiųjų bankų ir verslo bendrovių kompiuteriniai duomenų serveriai yra apsaugoti nuo įvairiausio plauko programišių atakų, pašnekovas atsakė: „Tokie įsiveržimai ar bandymai tai padaryti vyksta nuolat. Dažnai bendraujame, susitinkame su minėtomis kompanijomis, vyksta pasitarimai. Bankinis sektorius taip pat aktyviai dalyvauja.“

REKLAMA

Prieš keletą metų buvo paplitę klasikiniai sukčiavimo elektroninėje erdvėje atvejai, kai būdavo sukuriami netikri bankų puslapiai. Žmonės manydavo, kad naudojasi bankų, kuriuose laiko santaupas, paslaugomis, ir surinkę savo slaptažodžius, prisijungimo vardus, iškart patekdavo į nusikaltėlių rankas.

Pastaruoju metu paplito įvairių virusų, tarp jų itin populiarus „Man in the middle“. Tai naujas iššūkis net tik bankines sistemas prižiūrintiems specialistams, bet ir NEETV pareigūnų grupei. Jiems šia tema vis dažniau tenka dalyvauti tarptautiniuose pasitarimuose.

REKLAMA
REKLAMA

Į turtus žvelgia savotiškai

Prieš keletą metų buvo nemažai atvejų, kai jauni programišiai, nepalikdami savo tėvų namų, internetinėse parduotuvėse apsipirkinėdavo svetimomis kreditinėmis kortelėmis.

Šios operacijos metu pogrindiniame lietuvių gaujos garaže sulaikyta įranga, kuria buvo gaminamos padirbtos bankų kortelės (nuotr. Balsas.lt)Šios operacijos metu pogrindiniame lietuvių gaujos garaže sulaikyta įranga, kuria buvo gaminamos padirbtos bankų kortelės (nuotr. Balsas.lt)

Už šias nusavintas lėšas 20–30 metų kompiuterių žinovai pirkdavo naujausią kompiuterinę įrangą. Vėliau šias prekes perparduodavo.

„Dažniausiai tai būdavo pinigų išgrynintojai. Yra faktų, kad tokie žmonės gyvendavo iš tiesų pasiturimai. Kiekvienas atvejis yra skirtingas. Tarkime, amerikiečiui prabangiai įrengta vila yra mažai, o galbūt lietuviui tas pats namas yra labai daug.

Kovojame su tais žmonėmis, kurie į bet kokius turtus žvelgia per tam tikrą prizmę. Jiems neįdomūs erdvūs namai ir jų sienos, bet pravėrus juos galima aptikti naujausių kompiuterių su dideliais monitoriais ir duomenų atminties talpyklomis. Neretai pasitaiko, kad žmonės, kurie gviešiasi milžiniškų turtų ir savo užmačioms pasitelkia sumanius kompiuterių asus, yra tikrieji nusikaltimų organizatoriai“, – pastebėjo NEETV vadovas M. Marcinkevičius.

REKLAMA

TIK FAKTAI

2001 metais LKPB Nusikaltimų tyrimo vyriausioje valdyboje buvo įkurtas specializuotas Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo skyrius (NEETS).

Dabar šis skyrius vadinamas Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyba.

2007-ųjų vasarą minėtos tarnybos pareigūnai sutriuškino kauniečių gaują, kuri už internetu pirktas prekes atsiskaitinėjo vogtais svetimų mokėjimo kortelių duomenimis.

Daugiau nei 10 jaunų kauniečių vienijusi grupuotė 2005–2007 metais atsiskaitydama svetimais mokėjimo kortelių duomenimis iš interneto parduotuvių šlavė įvairias prekes.

Tyrimo metu nustatyta, kad demaskuoti Kauno nusikaltėliai palaikė glaudžius ryšius su užsienyje veikiančiomis internetinių nusikaltėlių grupuotėmis. Iš jų kauniečiai įgydavo svetimų mokėjimo kortelių numerius bei kitus duomenis, kuriais naudodamiesi apsipirkdavo interneto parduotuvėse.

Už svetimus pinigus jauni vyrai interneto parduotuvėse masiškai pirko įvairiausias prekes. Ypač juos domino lengvai realizuojami brangūs žaislai, kompiuterinė technika, grotuvai ir kitos paklausios prekės.

Lietuva yra ratifikavusi Elektroninių nusikaltimų konvenciją. Pagal konvencijos reikalavimus NEETV padalinyje yra įkurtas operatyvinis punktas, veikiantis septynias dienas per savaitę 24 val. per parą.

Remiantis oficialiais FTB duomenimis, dėl elektroninių nusikaltimų per metus JAV vidutiniškai patiriama 67,2 mlrd. JAV dolerių žala. Dėl virusų, „botnetų“, sukčiavimo JAV bankų klientai 2008–2010 metais prarado per 8 mlrd. JAV dolerių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų