REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kol vieni drąsiai plaukioja interneto vandenyse pirkdami drabužius, kosmetiką, buitinę techniką ir kitas prekes, kiti dar tik jaukinasi idėją, kad elektroninėje erdvėje galima užsisakyti ir šviežio maisto.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvoje pamažu šaknis leidžia elektroninė prekyba ūkininkų produkcija, kuomet norimas įsigyti daržoves, pieną ar šviežiai iškeptą duoną galima pagal individualų pageidavimą užsisakyti tiesiai iš ūkininko rankų.

REKLAMA

Bando, bet grįžta prie tradicinio pirkimo

Pasaulyje tokio pobūdžio prekyba skaičiuoja jau ne vienerius metus, tačiau jos pirkėjai neskuba tiesioginio apsipirkimo turguje ar parduotuvėje išmainyti vien į apsipirkimus prie kompiuterio ekrano. Pavyzdžiui, Nyderlandų Karalystėje 2011 metais internetu apsiperkantys žmonės išleido daugiau kaip 9 mlrd. eurų, tačiau, kaip rašo Hortitrends.com, didžioji dalis šių pinigų buvo išleista kelionių, telekomunikacijų ir aprangos prekėms internetu apmokėti. Elektroninis šviežių daržovių pirkimas sudarė tik labai nedidelę dalį. Panaši situacija pastebėta ir Vokietijoje. Tuo metu Didžiojoje Britanijoje daržovių pirkimas internetu buvo populiaresnis, tačiau vis tiek išlieka labiau nišinės prekybos sritimi.

REKLAMA
REKLAMA

Nors apsipirkimas internetu turėtų sukelti pirkėjams mažiau streso nei stumdymasis tikroje parduotuvėje, Didžiosios Britanijos mokslininkų atlikta studija parodė priešingus rezultatus. Kaip rašo Dailymail.co.uk, tyrėjai iš Kingstono universiteto atliko fokus grupės diskusiją bei apklausė daugiau kaip 1100 interneto pirkėjų. Tyrimas atskleidė, kad daugelis tų, kurie nors kartą bandė internetu pirkti daržovių, sugrįžo prie įprastinio jų pirkimo parduotuvėse.

„Paprastai, kai vartotojai pradeda pirkti knygas ar muzikos įrašus internetu, jie nesiliauja to daryti ir negrįžta į įprastas šių prekių parduotuves. Bet būtent toks elgesys būdingas daugeliui daržovių internetinėje erdvėje pirkusių žmonių“, – tyrimo rezultatus britų dienraščiui komentavo Kingstono universiteto tyrėjas Chrisas Handas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais internetinė prekyba išgyveno gana ženklų augimą, tačiau daržovių pirkimas internetu Didžiojoje Britanijoje siekia vos 3,2 proc. nuo visų daržovių pardavimo šalyje. Tai yra ganėtinai mažas rodiklis, lyginant su tuo faktu, kad šiuo metu internetinės parduotuvės  užima apie 10 proc. visų mažmeninės prekybos rinkos pardavimų.

„Nors Didžiosios Britanijos internetinės prekybos rinka laikoma viena labiausiai pažengusių pasaulyje, daržovių pirkimas internetu tebėra nišinė paslauga“, – apibendrindama tyrimo rezultatus komentavo Francesca Dall'Olmo Riley. Tyrėja minėjo keletą priežasčių, kodėl apklausti respondentai neigiamai įvertino daržovių pirkimą elektroninėje erdvėje. Pirma, žmonės turėjo nusiskundimų dėl pristatymo vėlavimų, taip pat dauguma teigė nusivylę produktų kokybe, įpakavimo niuansais arba produktų galiojimo data, kuri buvo pernelyg arti tos ribos, kada produktas dar yra tinkamas vartoti.

REKLAMA

Kaip pastebi tinklalapis Hortitrends.com, daržovių pirkimas internetu turi tiek privalumų, tiek ir trūkumų. Vienas didžiausių tokio pirkimo privalumų – patogumas bei greitis. Trūkumai – negalėjimas daržovių apčiupinėti, pauostyti ir pačiam nuspręsti, kokia yra produktų kokybė. Vienas iš vartotojų išgirstas pasiūlymas, kaip būtų galima pritraukti daugiau internetinių daržovių pirkėjų, – panaudoti vaizdo įrašų galimybę, parodant kaip iš tiesų atrodo ūkininkų užaugintos daržovės.

Perka mamos ir karjeristai

Lietuvoje keletą metų gyvuojantys vadinamieji „internetiniai ūkininkų turgūs“ pamažu beldžiasi ir į mūsų tautiečių namų duris.

REKLAMA

Kaip pasakojo  ūkininkų produkcija prekiaujančios interneto parduotuvės „Gilės kromelis“ direktorius Nerijus Žukauskas, 2010 metais pradėję savo veiklą dažnai sulaukdavo nuostabos, kokiais produktais bus prekiaujama. Laikui bėgant šią nuostabą keičia suvokimas, kad idėja įdomi, o maisto pirkimas internetu ne toks jau ir neįprastas dalykas.

„Kas pabando vieną, du tris kartus paskui jau ir tampa pastoviais klientais, su jais mes bendraujame ir stengiamės nenuvilti“, – sakė pašnekovas, pasiteiravus, kaip lietuviams sekasi jaukintis idėją maistą užsisakyti iš ūkininkų tiesiai į namus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vieną didžiausių internetinio apsipirkimo privalumų N. Žukauskas įvardijo išlaidų planavimą, patogumą, kad maistas pristatomas tiesiai į namus bei sutaupytą apsipirkimui skirtą laiką. Tarp trūkumų pašnekovas minėjo būtinybę planuoti iš anksto, nes produktai Vilniuje yra išvežiojami du kartus per savaitę, Kaune vieną sykį, o juos užsisakyti reikia dieną prieš atvežimą.

„Kiek užsakymų išvežiojame per dieną ar per savaitę – neįvardysiu, bet kad pragyventume ir išsilaikytume užtenka“, – teigė pašnekovas ir pridūrė, kad klientų nėra tiek daug, kad įmonė galėtų galvoti apie plėtrą ar papildomas investicijas į teikiamas paslaugas.

REKLAMA

Pagrindiniais šviežio maisto internetiniais pirkėjais N. Žukauskas įvardijo mamas su mažais vaikais, bet labai užimtus žmones, skiriančius daug savo laiko darbui.

„Aš pats esu apvažiavęs gal 50 proc., o gal ir daugiau savo klientų, matau, kad apie 70 proc. jų yra mamos su mažais vaikais, taip pat karjeros siekiantys žmonės“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, vidutinį internetinio pirkėjo krepšelį sudaro įvairūs maisto produktai, beveik visada pirkėjai renkasi daržoves bei pieno gaminius. Vidutinė pirkėjo išleidžiama produktų krepšelio suma siekia apie 100 litų.

REKLAMA

Pirkėjų ratas augs, bet pamažu

Ūkininkų produkcija internete prekiaujantis verslininkas pripažino nemanantis, kad artimiausiu metu tokia prekyba išgyvens didelių pokyčių, tačiau teigė besiviliantis, kad per 5–7 metų pavyks kasmet keliais procentais padidinti pirkėjų ratą.

„Nemanau, kad greitai ims ir kažkas pasikeis, – ateities perspektyvą kritiškai vertino N. Žukauskas, – tačiau malonu tai, kad žmonės jau nebenustemba kaip pačioje pradžioje, kaip taip galima prekiauti. Kuo toliau, tuo vis mažiau tokių žmonių“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai, kad atsiranda vis daugiau žinančiųjų apie galimybę užsisakyti šviežio maisto internetu, džiugina tokios paslaugos teikėjus ir leidžia viltis, kad ateityje situacija gerės.

„Manau, kad po trupučiuką, po kelis procentus klientų atimsime iš turgaus, tačiau tai nebus taip greitai, gal po kokių 5–7 metų“, – juokėsi pašnekovas, vertindamas tokios prekybos ateities perspektyvas.

Pirkti galima ir tiesiogiai iš ūkininko

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė, paklausta, ar daržovių augintojai žino ir naudojasi galimybe su pirkėjais prekinius mainus vykdyti internetu, sakė: „Kai kurie augintojai turėjo sutartis su internetinėmis parduotuvėmis. Kiek žinau, apimtys ten yra mažos, kai kurie augintojai džiaugėsi, kiti buvo nusivylę.“ Čia pat ji pridūrė, kad pirkėjai turi ir dar vieną alternatyvą, kaip gali įsigyti šviežios ūkininkų produkcijos nekeldami kojos į turgų ar negaišdami laiko prekybos centruose.

REKLAMA

„Vartotojas gali įeiti į mūsų asociacijos svetainę ir pagal reikalingą daržovių rūšį ar pagal gyvenamąją vietą susirasti augintoją ir tiesiogiai susisiekti su juo dėl pastovaus daržovių aprūpinimo“, – sakė Z. Cironkienė. Kad augintojui apsimokėtų pristatymas, reikėtų kooperuotis su kaimynais, ar užsisakyti didesnius kiekius sau, savo artimiesiems ar kolegoms.

Ji atkreipė dėmesį, kad šiemet ūkiuose daržovių kaina yra minimali, o turgavietėse ji kone keturgubai didesnė nei pas augintoją, tačiau žmonės vis tiek iš įpročio linkę daržoves pirkti jose. Prekybos tinkluose kainos mažesnės nei turgavietėse, bet vis tiek padidėja dvigubai, dažnai kokybė netenkina pirkėjų lūkesčių, nes jos jau būna pragulėjusios mažiausiai savaitę prekybos tinklų logistikos sandėliuose, po to prekybos salėse.

REKLAMA

„Ūkiuose daržovių kaina yra minimali, tačiau pas tą patį pardavėją, ar tai būtų internetinė prekyba, ar turgus, ar prekybos tinklai, parduotuvės, mes šiemet matome kainas keturis kartus didesnes negu pas augintoją. Tai yra absurdiška. Pirkimo nėra, nes kaina yra aukšta, o pas augintojus daržovės stovi“, – sakė pašnekovė.

Ji ragino lietuvius nebūti tingiais ir susikooperavus su kaimynais, ar ir vieniems patiems pabandyti nuvažiuoti į ūkį ir nusipirkti jų produkcijos.

„Vienas kitas ir dabar užklysta į ūkį, bet bendrai tokia praktika Lietuvoje dar nėra prigijusi“, – pripažino Z. Cironkienė.

REKLAMA
REKLAMA

Anot pašnekovės, lietuviai vis dar per daug dažnai linkę viskuo piktintis ir būti nepatenkinti, tačiau Z. Cironkienė priminė, kad daržovių auginimas irgi yra verslas, todėl reikia suprasti, kad bet kuris ūkininkas, kažką augindamas ir parduodamas, tikisi, kad ne tik atsipirks sąnaudos, bet ir galės dar papildomai uždirbti pelno.

„Teoriškai visi lietuviai po nepriklausomybės atkūrimo galėjo tapti ūkininkais, nes visi mes iš vieno ar kito senelio kažkur paveldėjome žemės, bet kažkodėl netapome, netraukė žemė ir sunki ūkininko dalia, apie kurią buvome girdėję iš savo senelių“, – apgailestavo ji.

Internetinė daržovių prekyba lyg žaidimas

Daržoves auginanti ir jomis prekiaujanti ūkininkė iš Panevėžio Salvina Kievinienė portalui Balsas.lt pasakojo pati išbandžiusi prekybą internetinėje erdvėje, tačiau vadino tai žaidimu, nes prekybos apimtys nedidelės, o ir pirkėjų vis dėlto daugiau sutraukia tiesioginė prekyba.

„Internetinė parduotuvė mus pati susirado ir turėdavome jiems pristatyti būtent tokį kiekį, kiek prašydavo, pavyzdžiui lygiai 50 kopūstų ir ne daugiau. Jie paskui tuos maisto paketus išvežiodavo po namus“, – bendradarbiavimo istoriją prisiminė ūkininkė. Ji teigė, kad su elektroninėje erdvėje įsikūrusia prekyviete bendravo apie metus laiko, o paskui ryšys kažkaip savaime nutrūko, nes atsirado kitų pirkėjų.

REKLAMA

„Iš tikrųjų, reikėdavo žaisti. Tiek ir tiek agurkų, nes jie bijojo sandėliuoti ilgai, tiek ir tiek kalafiorų, kaliaropių ir pan. Jeigu turi kam pristatyti didelius kiekius, tai žinoma, kad nežaisi. Pernai ir užpernai pati prekiavau žemdirbių turguje, klientų tikrai buvo labai daug ir taip. Tik atvažiuoji ir jau eilutė būna“, – sakė ūkininkė.

Bendradarbiaudama su internetine parduotuve pašnekovė pripažino net nepasidomėjusi, kokį antkainį jie uždėdavo jos tiekiamoms daržovėms, tačiau su ja asmeniškai visi atsiskaitymai vyko tvarkingai, todėl didelių nusiskundimų ji sakė niekada neturėjusi.

„Kai žmogus gyvai atvažiuoja kartais ir nuolaidą padarai, jeigu daržovė kokia mažesnė ar nestandartinės formos mažesne kaina parduodi, viskas lanksčiau vyksta. Kartais net pats žmogus atvažiavęs padeda nusiskinti pomidorą iš šiltnamio, mato, kaip jis auga“, – lygindama gyvą prekybą su internetine pastebėjo S. Kievinienė.

Paklausta, kaip vertinanti internetines parduotuves ir jų ateitį, pašnekovė pripažino esanti labiau gyvos tradicinės prekybos šalininkė: „Aš toks žmogus esu už natūralumą, gal dėl to ir ūkininkauju, turiu matyti, apčiuopti, kaip daržovė užauga, o ne užsisakyti internetu ir kad man atvežtų nežinia ką“, – kalbėjo ūkininkė iš Panevėžio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų