REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jungtinės Karalystės aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai iš savo ateities planų nėra visiškai ištrynę Lietuvos. Bent jau ta dalis, kuri suvažiavo į Londone surengtą VI JK lietuvių jaunimo sąjungos studentų (JKLJS) susitikimą Lietuvos ambasadoje. Susitikti su studentais atvykę keletas žinomų žmonių iš Lietuvos jaunuoliams bandė nupiešti tikrąjį karjeros ir verslo galimybių Lietuvoje paveikslą.

REKLAMA
REKLAMA

O piešė jie skirtingomis spalvomis, ir potėpiai buvo ryškūs. Su studentais diskutavo VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, investicinio banko „GILD Corporate Finance“ partneris Šarūnas Skyrius, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos prezidentas Kęstas Pikūnas, architektas Lukas Rekevičius, Oksfordo universiteto Ludwigo vėžio tyrimų laboratorijos vadovas Skirmantas Kriaučionis ir Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas Daumantas Mockus.

REKLAMA

Nelaukia išskėstomis rankomis

Jeigu panaši diskusija būtų vykusi prieš kelis ar keliolika metų, dalis renginio svečių būtų sėdėję ten, kur dabar sėdėjo studentai – jie patys baigė mokslus ir pradėjo karjeras užsienyje. Pavyzdžiui, M. Dargužaitė prieš 18 metų nusprendė po vidurinės mokyklos pabandyti savo laimę už Atlanto.

Tik baigusi mokyklą būsima finansų specialistė paliko namus, ir jos ryšiai su Lietuva beveik nutrūko. „Po 17 metų mane patraukė galimybė dirbti Ūkio ministrės patarėja. Todėl ir grįžau į Lietuvą – man pasiūlė įdomesnį darbą“, – savo pasirinkimo motyvus dėstė M. Dargužytė. Midlberio koledže matematikos ir ekonomikos bakalauro, o Prinstono universitete – optimalios veiklos tyrimų ir finansų inžinerijos magistro laipsnius įgijusi moteris turi darbo patirties didžiausiose JAV finansų bendrovėse – ji 10 metų dirbo JAV investiciniame banke „Goldman Sachs“.

REKLAMA
REKLAMA

M. Dargužytė JK studijuojantiems jaunuoliams teigė, kad sugrįžusių į Lietuvą jų niekas nelauks išskėstomis rankomis. O jeigu pasirinktas darbas bus viešajame sektoriuje, reikės įveikti gal net daugiau kliūčių nei „vietiniams“. Apie pirmuosius mėnesius Ūkio ministerijoje ji pasakojo: „Buvau nusiteikusi blogiausiam, bet buvo kur kas blogiau, nei tikėjausi. Pirmas darbas, kurį gavau – išversti tekstą. Jie norėjo įsitikinti, ar moku anglų kalbą po 17 metų JAV... Vėliau paprašiau informacijos vienu klausimu – gavau 500 puslapių informacijos biurokratine kalba, kurios nesuprantu ir dabar.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apie sunkiai suprantamą viešojo sektoriaus sistemą ir jo darbo principus kalbėjo ir Žilvinas Šilėnas, LLRI prezidentas. Jis prisiminė ir žmonių nuostabą, kai po studijų JAV grįžo dirbti į savo mokyklą Šiauliuose. „Tada dalis aplinkinių galvojo, kad aš JAV gal ką nors nužudžiau ir pabėgau. Manęs vis klausinėjo „Ko tu čia grįžai?“ – su šypsena pasakojo Ž. Šilėnas.

Veikia pagal sudėtingą sistemą

Kalbėdamas apie viešąjį sektorių, jis antrino M. Dargužytės mintims. Ž. Šilėno teigimu, viešojo sektoriaus problema Lietuvoje yra jo veikimas pagal keistas taisykles, kurios viską labai apsunkina ir valstybės aparatą paverčia milžinu molinėmis kojomis. „Lietuvoje yra prikurta dirbtinių kliūčių. Garantuoju, kad jeigu Billas Gatesas atvažiuotų į Lietuvą dėstyti informatikos, jis iš pradžių gautų minimumą, nes neturėtų kokio nors atestato! Milda pasakojo apie darbą ministerijoje, bet tai tik viršūnėlės. Ūkio ministerijoje, palyginti su kitomis institucijomis, tikrai nėra blogiausia. Bet pažiūrėkime, kaip veikia mūsų švietimo sektorius: kaimo mokyklos, didieji universitetai, bibliotekos ir t. t.“, – pirštu rodė Vesleyano universitetą Konektikuto valstijoje JAV baigęs ekonomistas.

REKLAMA

Į Lietuvos švietimo sektoriaus problemas dėmesį atkreipė ir architektas L. Rekevičius bei investicinio banko „GILD Corporate Finance“ partneris Š. Skyrius. Pastarasis teigė, kad į savo bendrovę nėra samdęs žmogaus, baigusio studijas Lietuvoje. „Aš pats mokiausi Vilniaus universitete, žinau, kaip ten blogai“, – nusijuokė bankininkas. Jis pridūrė, kad nė viena aukštoji mokykla neparuošia investicinei bankininkystei reikalingų specialistų. Savo ruožtu, architektas pažymėjo, kad universitetai neišnaudoja Lietuvoje esančio specialistų potencialo, kuris galėtų juos sustiprinti. „Aš pats dėstau universitete, bet tai darau beveik už dyką. Man patinka dirbti su jaunais žmonėmis, laikau tai labdara, nes dėstytojams mokami pinigai yra labai maži“, – tvirtino L. Rekevičius.

REKLAMA

Versle mato daugiau galimybių

Kai diskusija pasisuko apie karjerą privačiame sektoriuje ir verslo galimybes, iš Lietuvos atvykusių svečių veidai pragiedrėjo. Jų nuomone, Lietuva kai kuriais atvejais karjerai net yra patrauklesnė šalis už galingiausias pasaulio ekonomikas ar didžiausius miestus. Žinoma, atlyginimų skirtumai yra dideli, tačiau pragyvenimo išlaidos taip pat gerokai skiriasi. Tą savo kailiu patyrė M. Dargužytė. Ji tvirtino, kad nejautė didelio skirtumo tarp atlyginimo banke „Goldman Sachs“ ir Ūkio ministerijoje. Kai dirbo banke, lietuvė gyveno viename brangiausių JAV miestų Niujorke, o dabar ji įsikūrusi pasaulio masteliais mažame ir pigiame Vilniuje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Investuok Lietuva“ vadovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ekonomikos augimas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu bus greitesnis nei išsivysčiusių šalių, todėl verslo ir karjeros galimybės turėtų gerėti sparčiau nei kitur. Be to, Lietuvoje galima taip pat įgyti vertingos patirties dirbant didelėse Europos ar JAV bendrovėse. Geriausi to pavyzdžiai – techninio aptarnavimo centrus Vilniuje įkūrę „Barclay's“ bankas ir piniginių perlaidų bendrovė „Western Union“. „Be to, tarptautinėms kompanijoms reikalingi specialistai iš vadinamųjų „augančių rinkų“ (emerging markets – aut.). Lietuva būtent ir patenka į tą regioną. Bet darbui gauti nepakaks pasakyti, kad baigei vidurinę Lietuvoje ir šiek tiek kalbi rusiškai. Joms reikia darbo patirties turinčių žmonių, kurie išmano vietos specifiką“, – pabrėžė M. Dargužytė.

REKLAMA

Perspėjo neužriesti nosies

Diskusijos svečiai sutartinai teigė, kad geras specialistas privačiame sektoriuje Lietuvoje gali daug greičiau lipti karjeros laiptais nei Vakarų šalyse. Vis dėlto, kalbėjusieji perspėjo jaunus žmones neužriesti nosies vien todėl, kad jie turi arba turės užsienio universiteto diplomą. „Galimybes reikia susikurti, o ne nuo kažkur pakelti. Nestatykite šabloniškų sienų ir neklauskite tokių kvailų klausimų kaip antai: „Ar Lietuva turi strategiją mus susigrąžinti?“, „Kaip jie mane ruošiasi pritraukti“ ir panašių dalykų“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.

REKLAMA

„Nematau skirtumo tarp specialistų, kurie mokėsi ar nesimokė užsienyje. Dėl mokslo kitoje šalyje netampate geresni. Jūs turite žinoti, ką galite papildomai pasiūlyti darbdaviui ar rinkai, ko neturi kiti“, – LLRI prezidentui antrino agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovė.

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos prezidentas Kęstas Pikūnas pastebėjo, kad kai kurie jaunuoliai išvažiuoja į niekam tikusius universitetus užsienyje manydami, jog bet kokia aukštoji mokykla Vakaruose yra geresnė nei Lietuvos universitetai. Mokslininkas Skirmantas Kriaučionis siūlė mokslinių laipsnių siekti skirtinguose universitetuose, o ne užsisėdėti viename, kad ir labai gerame.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

***

Jaunimo įspūdžiai iš susitikimo

Paulius Gvildys: Jeigu atvirai, tai labai patiko susitikimas! Kiek įdomių ir protingų žmonių! Manau, kad tokių didelių susitikimų reikėtų žymiai dažniau nei kartą per metus!

Raimis: Tikrai labai puikus susitikimas! Buvo labai įdomu išklausyti įvairių minčių, pamatyti jaunus entuziastingus lietuvius, pabendrauti su protingais ir linksmais žmonėmis. Reikėtų tikrai dažnesnių tokių renginių, nes jų nauda labai akivaizdi.

Vejuna Žalalytė: Visiškai pritariu – tikrai geras renginys! Žaviuosi visais sutiktais dalyviais, kad esat tokie motyvuoti, įdomūs ir kupini idėjų.

Paulius Valatkevičius

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų