REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atšaukti Švietimo įstatymo nuostatas dėl tautinių mažumų ugdymo reikalavo šeštadienį Vilniuje prie Vyriausybės rūmų surengto mitingo dalyviai

REKLAMA
REKLAMA

„Dabartinė liberalų–konservatorių valdančioji koalicija ir toliau atkakliai primeta visuomenei pseudoreformą, griaunančią visą Lietuvos švietimo sistemą, taip pat ir tradicinį tautinių mažumų švietimo modelį mūsų šalyje. Su tuo negali susitaikyti lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių mokyklų mokytojai, mokiniai ir jų tėveliai, visi geros valios žmonės – Lietuvos Respublikos piliečiai“, – sakoma 4 kalbomis parengtoje peticijoje, kurią planuojama įteikti Vyriausybei.

REKLAMA

Praėjus metams po naujojo Švietimo įstatymo priėmimo protesto akciją surengė Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetai. Joje dalyvavo lenkų, rusų, baltarusių mokyklų, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos atstovai.

„Valdančiosios daugumos neveiklumas arba pseudoreformos suvienijo visus – lenkus, lietuvius, rusus, baltarusius, profsąjungų atstovus ir ta vienybė yra svarbiausia. Valdžia turi išgirsti mitingo dalyvių reikalavimus, nes gyvename ne Azijoje, o Europoje. Jeigu valdžia neišgirs, tai jau valdžios problema, turi būti išgirsta“, – Eltai sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis.

REKLAMA
REKLAMA

Kreipdamasis į mitingo dalyvius LLRA lyderis pasidžiaugė, kad jame dalyvavo, jo duomenimis, apie 7 tūkstančius žmonių.

„Akcija nukreipta ne prieš Lietuvą, o prieš liberalų ir konservatorių daugumą“, – sakė A. Tomaševskis.

Protesto akcijos švietimo sistemai apginti koordinatorius Albertas Narvoišas žurnalistams sakė, kad turėtų būti pereinamasis laikotarpis Švietimo įstatymo pataisoms įgyvendinti, nes mokiniams, kurie mokėsi 10 metų pagal vieną programą, bus sunku iš karto prisitaikyti prie naujų reikalavimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tėvai abejoja, kad jų vaikai galės taip greitai adaptuotis prie naujos tvarkos“,– sakė A. Narvoišas.

Mitinge dalyvavęs Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius mano, kad šitas reikalavimas yra visiškai pagrįstas, nes per dvejus metus kitatautis negalės tokiu lygiu išmokti lietuvių kalbos, kaip žmogus, kuriam lietuvių kalba yra gimtoji.

„Palaikome tautinių mažumų mitingą ir jame iškeltus reikalavimus todėl, kad jie daugeliu atvejų sutampa su mūsų reikalavimais. Didžiausia problema švietime tiek lietuviškose mokyklose, tiek tautinių mažumų mokyklose yra tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija priima sprendimus vienašališkai, nesitardama su mokytojų bendruomenėmis, su profesinėmis sąjungomis, su specialistais. Puikiausias pavyzdys yra Švietimo įstatymo nuostatos dėl tautinių mažumų mokyklų“, – žurnalistams sakė A. Jurgelevičius.

REKLAMA

Šeštadienį vykusios protesto akcijos dalyviai reikalavo atsisakyti suvienodinto lietuvių (gimtosios) ir lietuvių (valstybinės) kalbos brandos egzamino; įtraukti gimtosios (lenkų, rusų, baltarusių) kalbos egzaminą į privalomų brandos egzaminų sąrašą; atsisakyti diskriminuojančios nuostatos dėl mokyklų su valstybine dėstymo kalba išlaikymo tautinių mažumų mokyklų sąskaita. Valdžiai skirtoje peticijoje taip pat prašoma iki 50 proc. padidinti mokinio krepšelį tautinių mažumų mokyklose.

„Pareiškiame, kad visais įmanomais teisiniais būdais kovosime už dabartinės Lietuvos švietimo sistemos ir tradicinio tautinių mažumų švietimo modelio išsaugojimą“, – sakoma mitinge priimtoje peticijoje.

Policijos duomenimis, protesto akcijoje dalyvavo apie 4–5 tūkst. žmonių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų