Lietuvos aukštosiose mokyklose populiarėja gretutinės studijos, kai šalia pagrindinės specialybės galima studijuoti dar vieną. Tokią studijų formą pasirinkę studentai tikisi, kad dvi specialybės jiems atvers daugiau durų ieškant darbo.
Gretutines studijas siūlantys universitetai ir kolegijos studentams sudaro patogius paskaitų tvarkaraščius, be to, už antrąją specialybę nereikia papildomai mokėti. Baigus mokslus, išduodamas vienas diplomas, kuriame įrašomos dvi specialybės.
Mokytis sunkiau, bet darbo rinkoje drąsiau
Viena pirmųjų šalies aukštojo mokslo įstaigų, kurioje atsirado gretutinės studijos – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Iš 27 gretutinių studijų programų dažniausiai antrąja specialybe tampa teisė, psichologija ir viešoji komunikacija. Pasak universiteto studijų prorektoriaus Kęstučio Šidlausko, gretutinės studijos yra gana populiarios – antros specialybės mokslus pasirinko per keturis šimtus VDU studentų. „Dviguba specia lybė leidžia jaunimui lengviau prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių, taip pat suteikia platesnį tolesnių studijų pasirinkimą“, – sako jis.
VDU naujųjų medijų specialybės studentas Gediminas Urbonas šiais mokslo metais pradėjo studijuoti ir viešąją komunikaciją, tačiau dar neapsisprendė dėl magistrantūros. „Be papildomų išlyginamųjų studijų galėsiu tęsti tiek naujųjų medijų, tiek komunikacijos studijas“, – sako Gediminas.
Kauno technologijos universitete (KTU) gretutinių studijų galimybę turi dalis Ekonomikos ir vadybos, Informatikos, Fundamentaliųjų mokslų ir kituose fakultetuose besimokančiųjų. Jiems siūlomos apskaitos, marketingo, matematikos, vadybos, pedagogikos ir kitos gretutinės specialybės.
Gediminas Urbonas (nuotr. asm. archyvo)
Antros studijos – nemokamai
Ne visiems abiturientams pavyksta įstoti į trokštamą specialybę, tačiau tokį šansą suteikia gretutinės studijos. Mykolo Romerio universitete policijos veiklą studijuojanti Justina Aleksejūnaitė prisipažįsta, kad ją labiausiai domino teisės ir policijos veiklos specialybė. „Patekau tik į valstybės finansuojamas policijos veiklos studijas, – pasakoja antrakursė. – Bet po metų mano noras išsipildė! Atsirado galimybė rinktis gretutines studijas ir aš, aišku, pasirinkau teisę.“
Justina Aleksejūnaitė (nuotr. asm. archyvo)
Aurelija Aleknaitė iš Vytauto Didžiojo universiteto, priešingai, tik pradėjusi studijas suprato, kad jos pašaukimas – kitur. Įstojusi į lietuvių kalbą, Aurelija po metų susidomėjo viešąja komunikacija. „Būtų buvę gaila mesti lietuvių kalbos studijas – tiek laiko ir jėgų joms atiduota, o ir dalykas širdžiai mielas. Bet traukė ir kita įdomi, perspektyvi sritis“, – sako Aurelija.
Aurelija Aleknaitė (nuotr. asm. archyvo)
Studijų spektras plečiasi
Kitais mokslo metais gretutines studijas pasiūlys dar daugiau aukštųjų mokyklų. Štai Vilniaus universitetas jau yra patvirtinęs 13 gretutinių studijų programų. Matematikai ir informatikai dar galės studijuoti bioinformatiką, o genetikos studijas bus galima derinti su molekulinės biologijos, biochemijos, bioinformatikos, biologijos, biofizikos ar ekologijos studijų programomis.
Ateinančiais mokslo metais gretutines studijas pasiūlys Alytaus kolegija. Kompiuterinių tinklų administravimo, Elektroninės leidybos technologijų, Programų sistemų, Informacinių sistemų technologijų studijų programas pasirinkę studentai galės kartu įgyti ir verslo vadybos specialybę.
„Tikimės, kad verslo vadyba kaip antroji specialybė leis jauniems žmonėms rinktis ne tik samdomo darbuotojo kelią, bet ir kurti savo verslą, – sako Informacijos ir ryšių technologijų fakulteto dekanė Lina Kankevičienė. – Jiems suteiksime žinių, kurios palengvins verslo pradžią.“
Gretutinių studijų programų rengimui ir įgyvendinimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirta apie 39 milijonai litų. Švietimo ir mokslo ministerija skatina toliau teikti paraiškas programų rengimui.
Lina PUSVAŠKYTĖ
ŠMM (nuotr. Gamintojo)
Užsakymo nr. 2005
