Maždaug 40 minučių po žemės drebėjimo cunamis pasiekė elektrinę ir sutrikdė elektros sistemą. Japonijos branduolinės pramonės saugumo agentūra („Nisa“) buvo įspėjusi „Tepco“ apie elektrinės saugumo pažeidimus dar prieš šią nelaimę. Apie cunamio pavojų kompanija buvo įspėjama jau daugybę metų. Tačiau iš karto po cunamio smūgio prasidėjo neigimų banga: „Nėra jokios branduolinė krizės.“ Taip teigė Yukio Edano, šalies Vyriausybės atstovas. „Tai buvo nenuspėjama katastrofa“, – pridūrė tuometinis „Tepco“ prezidentas Masataka Shimizu. Tačiau dabar jau yra akivaizdu – jau tuomet buvo aišku, kad prasidėjo branduolinė krizė, kuri toli gražu nebuvo nenuspėjama.
„Tepco“ jau senokai buvo skandalinga kompanija, kuri ne kartą buvo pagauta slepianti elektrinių saugumo duomenis. Tačiau kaip šiai kompanijai taip ilgai pavyko išsisukti su tokiu elgesiu? Pasak naujos knygos, neseniai išleistos Japonijoje, autoriaus Tomohiko Suzukio, kompanijai pagelbėjo „Japonijos branduolinė mafija“, korumpuotų politikų ir biurokratų, šešėlinės branduolinės pramonės atstovų ir jų lobistų konglomeratas. Šio junginio centre – tikroji Japonijos mafija – Jakudza.
Kažką galėtų nustebinti, kad gangsteriai galėjo būti susiję su branduoline Japonijos pramone ar galėtų rizikuoti savo gyvybėmis branduolinės krizės metu. Tačiau jakudzos šaknys Japonijos visuomenėje yra labai gilios. Iš tiesų Japonijos mafija buvo viena iš pirmųjų, atsiliepusių po žemės drebėjimo, suteikdama maisto ir svarbiausių humanitarinės pagalbos elementų labiausiai nukentėjusioms vietovėms bei prisidedama prie gatvių apsaugos – kad nevyktų vagystės. Kai paaiškėjo tikrasis Fukušimo katastrofos mastas, daugybė darbininkų pabėgo iš vietovės. Kad krizė būtų lokalizuota, grupė darbininkų pasiliko – jų laukė didžiulė radiacijos dozė. Šie žmonės tapo žinomi kaip „Fukušimos 50-ukas". Šioje grupėje, pasak T. Suzukio, buvo keletas Jakudzos narių.
(nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
Jakudza Japonijoje nėra kažkokia slapta bendruomenė. Vyriausybė taktiškai pripažįsta jų egzistavimą. Jakudza savo pinigus gauna iš turto prievartavimo, šantažų, statybų, nekilnojamojo turto, surinkimo paslaugų, manipuliavimo finansine rinka, apsaugos, sukčiavimų, privačių detektyvų biurų bei darbo jėgos parinkimo paslaugų – jie atlieka darbuotojų paieškas, kad niekas kitas jų nebegali rasti.
„Beveik visos branduolinės elektrinės, pastatytos Japonijoje, darbuotojams kelia riziką atsidurti didžiulės radiacijos lauke. Jei jie susirgs, jie anksčiau mirs, arba mirs atlikdami darbą. Todėl žmonės, kurie ateina dirbti į elektrines, dažniausiai parūpina Jakudza, arba tie žmonės patys būna iš Jakudzos", – teigia T. Suzukis. Jis pasakoja, kad per savo karjerą yra sutikęs daugiau nei 1000 Jakudzos atstovų. Tačiau, kad gautų įrodymų, jis slapta išvyko į Fukušimą, kad galėtų gauti patvirtinimų apie Japonijos mafijos ir branduolinės pramonės bendradarbiavimo. Paaiškėjo, kad po branduolinės krizės tapti Fukušimos darbuotojų yra be galo lengva. Pasirašęs darbo sutartį jis atvyko į elektrinę, apsiginklavęs slapta kamera. Per tris darbo Fukušimoje mėnesius jis susipažino su Jakudzos parūpinta darbo jėga, kaip ir su pačiais buvusiais Jakudzos nariais, dribančiais įvyko vietoje.
Darbininkai įžengė į Fukušimos atominės elektrinės trečiojo reaktoriaus patalpas (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
T. Suzukis aptiko daugybę įrodymų, kad „Tepco“ per tarpininkus mokėjo Jakudzai, kad pinigai, skirti statyboms, keliavo į Jakudzos sąskaitas, kad politikams ir žiniasklaidai būdavo sumokama, kad jie žiūrėtų į kitą pusę. Tačiau labiausiai T. Suzukį šokiravo sąlygos, kuriomis dirbama Fukušimoje. Jo kolegos, buvo benamiai, chroniški bedarbiai, buvusieji Jakudzos nariai, mafijos skolininkai ir psichinę negalią turintys žmonės. Šie žmonės negaudavo specialių radiacinių apsaugos kostiumų.
Kai T. Suzukis dirbo elektrinėje rugpjūčio mėnesį, jam teko užsivilkti didžiulį apsaugos kostiumą ir dujokaukę, uždengusią visą jo veidą. Aukšta vasaros temperatūra ir gaivaus oro trūkumas lėmė, kad darbuotojus kasdien reikėdavo tiesiog išnešti, kai šie nusilpę ir nuvargę netekdavo sąmonės. Tačiau jie turėjo grįžti į darbo vietą jau kitą dieną. Nuieti į tualetą buvo neįmanoma, darbuotojams buvo liepiama „viską laikyti savyje“. Darbo metu nusiimti kaukių irgi nebuvo leidžiama, todėl apie troškulio numalšinimą galima buvo net negalvoti. Po ilgų darbo valandų, pasakoja T. Suzukis, atrodė, kad kūnas tiesiog dega. Niekas nesirūpino, ar darbuotojams sekasi susidoroti su šiomis problemomis. Bet koks pasiskundimas reikšdavo atleidimą.
Pranešę apie sveikatos sutrikimus buvo apžiūrimi „Tepco“ gydytojų. Tuo tarpu rizika, kad radiacija tave pasieks buvo 100 proc. Netgi išduotos kaukės nuo jos apsaugoti negalėjo. Darbuotojai teigė, kad kaukių filtrai buvo pasenę. O davikliais, fiksuojančiais radiacijos lygį, buvo manipuoliuojama. Buvo išduodami specialūs aparatai, kurie turėjo suskambėti, jei kildavo pavojus. Tačiau jų skleidžiamas garsas buvo toks siaubingas, kad darbuotojai juos tiesiog išjungdavo.
(nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
Taigi darbas elektrinėje buvo neįtikėtinai pavojingas. Radiacijos lygis buvo toks aukštas, kad Vyriausybė pakėlė saugumo standartus, o kai kur netgi uždraudė matuoti radiacijos lygį. Reguliariems darbininkams buvo mokama po 407 svarų per dieną. Dabar buvo pasiūlyta dirbti už 1627. Tačiau net ir su tokiu užmokesčiu norinčių nebuvo daug. Fukušimos pareigūnai tariamai liepė atvesti „gyvuosius numirėlius, žmones, kurių niekas nepasiges“. „Tepco“ nurodė surasti kuo įmanoma daugiau darbininkų. Jakudza visus juos surinko Japonijoje.
Buvęs Jakudzos bosas pasakoja, kad mafija jau nuo seno buvo susijusi su branduolinėje pramonėje dirbančia darbo jėga: „Tai yra purvinas, pavojingas darbas. Vieninteliai žmonės, kurie jį gali atlikti, yra benamiai arba Jakudzos nariai, kurie taip prasiskolino, kad neturėjo jokio kito pasirinkimo. T. Suzukis surado žmonių, kuriems paprasčiausiai buvo prigrasinta, todėl jie atvyko čia dirbti. Jei tu skolingas Jakudzai, geriau nerizikuoti ir atvykti į Fukušimą – radiacija bent jau nesukels staigios mirties: „Kai aš norėjau pasitraukti, mano darbdaviai paminėjo Jakudzos vardą. Aš viską supratau.“ Buvę „Tepco“ darbuotojai, pareigūnai, kaip ir žurnalistai, visi sutinka: „Tepco“ visada žinojo, kad dirba su Jakudza. Tiesiog jiems tai per daug nerūpėjo. Dabar, po T. Suzukio knygos pasirodymo, kompanija pranešė, kad bus nutraukti visi ryšiai su Japonijos mafija. Buvo paprašyta, kad visos su „Tepco“ bendradarbiaujiančios kompanijos atsiųstų raštus, kad taip pat nebedirbs su Jakudza. Iki tol kompanija visus kaltinimus neigė. Kalbant apie Jakudzą, policija ėmėsi kiek atidesnio Jakudzos vaidmens Fukušimos kasastrofoje tyrimo.
Jakudza (nuotr. Wikipedia)
