Premjeras Andrius Kubilius antradienį apsisprendė: jis įteikė siūlymą prezidentei Daliai Grybauskaitei atleisti iš posto vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį. „Tai padariau vertindamas tai, kad, mano įsitikinimu, ministras elgėsi klaidingai, skubotai atleisdamas FNTT vadovus iš pareigų, įvertinau, be abejo, ir Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo pateiktas išvadas, taip pat koalicijos partnerių išsakytas nuomones“, – vakar sakė A. Kubilius. Įdomu, jog dėl tokio premjero sprendimo triukšmo nekėlė ir liberalcentristų, kurių atstovas ir yra R. Palaitis, vadas Algis Čaplikas. Tiesa, jis nesiėmė prognozuoti savo partijos perspektyvų valdančiojoje koalicijoje. „Mes lauksime prezidentės sprendimo, o tada rinksimės ir tarsimės“, – sakė A.Čaplikas.
Jeigu prezidentė patenkintų premjero A. Kubiliaus teikimą ir R. Palaitis būtų atleistas iš ministro pareigų, A. Čapliko teigimu, „tada rimtų abejonių dėl mūsų dalyvavimo koalicijoje, be abejo, iškiltų“. Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį sprendimo, ar tenkinti A. Kubiliaus teikimą, nepriėmė. Tai, pasak Prezidentūros šaltinių, bus padaryta kitą savaitę po susitikimo su pačiu ministru ir jį delegavusios partijos – Liberalų ir centro sąjungos – vadovu A. Čapliku. „R. Palaičio likimas – prezidentės rankose“. VAKARO ŽINIOS
„Lauksiu prezidentės sprendimo“, – antradienį ramybę demonstravo R. Palaitis ir toliau tikino, kad elgėsi teisėtai ir niekuo nenusižengė. Panašiai kalbėjo liberalcentristų lyderis Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas. Jis pareiškė, jog ne ministras, o premjeras „padarė dar vieną politinę klaidą“. Kaip elgsis prezidentė ir kaip klostysis padėtis vienokio ar kitokio jos sprendimo atveju? Vieni politikai teigia, kad šalies vadovė gali nepatenkinti premjero teikimo ir palikti R. Palaitį poste pirmiausia dėl to, kad šiame skandale rėmė ministrą ir dabar jai būtų sunku pakeisti poziciją tarsi pasiduodant A. Kubiliui ir konservatoriams. Kita vertus, kiltų pavojus šalies vadovės reitingui, jei ji toliau užstotų didelei daliai rinkėjų nepatinkantį ministrą.
„Kas būtų, jei prezidentė atmestų premjero teikimą? Faktiškai reikštų, kad ji nepasitiki premjeru, ir kiltų visiška suirutė. Todėl ji greičiausiai pasistengs nusiplauti rankas ir parodyti, kad tegu valdančioji koalicija aiškinasi pati“, – vakar „Lietuvos rytui“ prognozavo net liberalcentristai. Vienas realiausių kandidatų užimti R. Palaičio vietą laikomas jo partijos bičiulis Regimantas Čiupaila. Jis 2007-2008 m. jau buvo vidaus reikalų ministras, kai liberalcentristai buvo koalicijoje su socialdemokratais. Vakar R. Čiupaila jau lankėsi Seime. „Valdančiųjų užvirtą košę kabins ir prezidentė“. LIETUVOS RYTAS
Premjeras antradienį nesiėmė svarstyti, kaip jis elgsis, jeigu prezidentė nuspręs neatleisti R. Palaičio, tačiau neatmetė galimybės dirbti ir mažumos Vyriausybėje. Po FNTT vadovų skandalo A. Kubilius mano, kad tokios institucijos pavaldumas vienam ministrui „kartais gali būti nelabai konstruktyvus“, todėl ateityje šios tarnybos pavaldumas galbūt keisis. Paklaustas, ar sprendimas atleisti R. Palaitį iš pareigų buvo apsvarstytas premjero ir prezidentės pirmadienio susitikime, A. Kubilius sakė, kad šių tradicinių pokalbių turinys nėra viešinamas. A. Kubiliui apsisprendus atleisti R. Palaitį, iškart sureagavo ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, tarsi užsiminusi, kad šis ministras FNTT vadovybę atleido galbūt ir dėl pernelyg didelio jos aktyvumo, kovojant su finansiniais nusikaltėliais. I. Degutienės nuomone, premjero žingsnis atleidžiant R. Palaitį „padės atkurti teisingumą ir leis tęsti kovą su „šešėliu“. „Ministras priklauso nuo prezidentės“. RESPUBLIKA
Nors Seime įregistruotas siūlymas įteisinti eutanaziją (neskausmingą neišgydomo ligonio numarinimą), politikai abejoja, kad artimiausiu metu šis siūlymas gali patekti į parlamento darbotvarkę. Kad baigiantis kadencijai Seimo nariai puls svarstyti jo pasiūlymo, netiki ir Eutanazijos įstatymo projektą parengęs liberalcentristų atstovas Andrius Burba. Vis dėlto politikas mano, kad eutanazija Lietuvoje turėtų būti įteisinta. Pasak projekto rengėjo, nepaisant sparčios medicinos mokslo pažangos, vis dar yra ligų, kai ligoniams gydymas arba nepadeda, arba yra veiksmingas tik minimaliai. Todėl, anot Seimo nario, pacientui turi būti suteikta galimybė oriai nutraukti gyvenimą. Prieš registruodamas projektą Seimo narys bandė jį aptarti su medikų bendruomene ir Bažnyčios atstovais, bet tai padaryti nepavyko. Politikas vis dėlto tikisi, kad dabar turėtų prasidėti didesnės diskusijos. „Politiko užmojis – išvaduoti ligonį iš kančių“. LIETUVOS RYTAS
Absurdo teatro, režisuojamo Kauno savivaldybėje, herojais tapo tikrieji teatralai. Slepiant nuo žiniasklaidos ir visuomenės, skubos tvarka parengtas tarybos sprendimo projektas, kuriuo nurodyta sujungti Kauno meno įstaigas. Teatralai pakilo į karą. Miesto tarybos kolegija pritarė siūlymui sujungti Kauno pantomimos ir plastikos teatrą su Kauno šokio teatru „Aura“ bei Kauno mažąjį teatrą – su Kauno kino studija. Išaiškėjo, kad pastarasis sprendimo projektas parengtas per 2 dienas, neatlikus jokių skaičiavimų, nuleidus vykdymą „iš viršaus“. Projektas slėptas nuo visuomenės, o vėliau tyliai priimtas per posėdį. Pasak Administracijos direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Ratkelio, abejotina, ar Kauno savivaldybė pajėgi išlaikyti tris biudžetinius teatrus, todėl, anot jo, atsirado siūlymas optimizuoti teatrų veiklą. Tačiau Seimo narės Dalios Teišerskytės teigimu, Kaunas „ne tiek išlaiko šlamšto iš valstybės lėšų“, ir negali sau leisti prabangos „naikinti tai, kas sukurta dešimtmečiais“. Per antradienį vykusią aštrią menininkų ir politikų akistatą paaiškėjo, kad šio sprendimo projekto nematė nei Kauno meno taryba, nei patys savivaldybės Kultūros ir meno komiteto nariai. Viskas nuspręsta politiniu lygiu – tarybos kolegijoje. Tuo tarpu miesto vicemeras Stanislovas Buškevičius dėl teatrų jungimo kaltino šalies Vyriausybę, kuri liepė taupyti. „Kas nutarė, kad miestas nevertas teatrų?“ KAUNO DIENA
Šiaulių valdžios taupymo programos auka tapo miestą reprezentuojantis Šiaulių bigbendas. Vasarį muzikantai jau buvo išvaryti nemokamų atostogų ir dar bus varomi 3–4 kartus. Kolektyvas naikinamas? Dėl tokio požiūrio muzikantai gali ir patys išsivaikščioti. Koncertinės įstaigos „Saulė“ direktoriaus Sauliaus Kaunecko teigimu, reikėjo kažką aukoti, kai įstaigai finansavimas buvo sumažintas 25 proc. Tuo tarpu savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus nuomone, problemos nėra, nes dauguma muzikantų – ne šiauliečiai, ir esą gali susiburti kada tik reikia. Šiaulių bigbendas per du su puse metų, kai jam ėmė vadovauti maestro Jaroslavas Cechanovičius, tapo reprezentaciniu kolektyvu – garsina Šiaulius, kviečiamas koncertuoti šalies ir užsienio festivaliuose. Kovą bigbendas vėl pradėjo repetuoti, bet S. Kauneckas neslepia, jog muzikantams gali tekti atostogauti dar ne kartą: „Gal net 3-4 mėnesius“. Pasak maestro J. Cechanovičiaus, „situacija – tragiška“. „Šiaulių bigbendas paaukotas krizei“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kauno vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai sulaikė vidurinėje mokykloje dar besimokantį 18-metį E. P., kuris įtariamas prekybos centro „Molas“ apylinkėse prievartavęs mažametes mergaites. Kauno apylinkės teismas jaunąjį seksualinį maniaką leido suimti dviem mėnesiams. Įtariamajam inkriminuojami keturi seksualiniai išpuoliai prieš mažametes. Nukentėjusiųjų amžius – nuo 7 iki 11 metų. Pasak Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Vitoldo Guliavičiaus, įtariamasis neneigia jam pareikštų kaltinimų, tačiau savo elgesio motyvų nenurodo. Nusižiūrėtas aukas maniakas sekdavo iki namų, ir jas užklupdavo laiptinėse. Jis gyveno netoli tos vietos, kur vykdė nusikaltimus. Per ikiteisminį tyrimą, be kita ko, bus vertinama ir įtariamo moksleivio psichikos būklė. „Prievartautojas maniakas – dvyliktokas“. KAUNO DIENA
Net ir po Drąsiaus Kedžio mirties tik teismas, o ne prokurorai gali pripažinti velionį kaltu arba išteisinti dėl Violetos Naruševičienės ir teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymų. Tokią išvadą padarė Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, panaikinęs Generalinės prokuratūros prokurorų nutarimus, kuriuose D. Kedys po mirties buvo įvardytas dviejų žmonių žudiku. Kad teisingumą vykdyti gali tik teismai, įsitikinusi ir D. Kedžio pusseserė advokatė Sonata Žukauskienė, jos skundą dėl prokurorų nutarimų panaikinimo teismas patenkino. S. Žukauskienė pageidavo, kad ikiteisminis tyrimas jos velionio pusbrolio atžvilgiu būtų tęsiamas. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė S. Žukauskienės skundą patenkino pirmadienį – teisėja rėmėsi Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad byla teisme gali būti nagrinėjama ir po įtariamojo mirties. Tokią nutartį Generalinė prokuratūra per savaitę dar gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui. „D. Kedžio kaltę pasverti gali tik teismas“. RESPUBLIKA
Nors teisėsaugos pareigūnai surinko gausybę įrodymų, kad D. Kedys praliejo dviejų žmonių kraują, jo artimieji toliau atkakliai tvirtina – nekaltas. Nuplauti nuo velionio dėmę jie mėgins ir teisme, nes nutarta, kad D. Kedys po mirties gali būti teisiamas. Jei J. Raciūtės sprendimas liks nepakeistas, prokuratūrai liks du keliai – nutraukti bylą nepripažinus D. Kedžio kaltu arba tęsti ikiteisminį tyrimą ir perduoti bylą teismui. Neabejojama, kad būtų pasirinktas antrasis variantas. Generalinės prokuratūros atstovai pateikė smulkiai atkurtą 2009 metų spalio 5-osios žudynių paveikslą. Nustatyta, jog D. Kedys įsigijo mikroautobusą, kuriuo važiavo nužudymo dieną, šioje mašinoje aptikta daugybė jo pirštų atspaudų, DNR pėdsakų. Išsiaiškinta ir tai, kad D. Kedys vienoje ginklų parduotuvių įsigijo 50 „Browning“ šovinių, kurie pakirto V. Naruševičienę. Ar šių ir daugelio kitų įrodymų nepakanka? „Mirę kaltinamieji – teismų kasdienybė“. LIETUVOS RYTAS
