Mūsų emocijos – tai teigiamas dalykas ar kažkas, kas trukdo gyventi? Šiuolaikiniai tyrėjai teigia – nei viena, nei kita: emocijos – tai instrumentas, kuriuo naudotis turime mokytis. Juk šiame įtemptame gyvenime gerai suvokti, ką jauti pats ir ką jaučia kiti žmonės bei mokėti tuo pasinaudoti, tampa vis svarbiau.
Emocinis intelektas: ką, toks yra?
100 metų atgal intelektas nekėlė jokių abejonių: jis buvo protinių sugebėjimų sinonimas. Bet tik pakako susimąstyti, iš ko gi susideda tie protiniai sugebėjimai, kaip iš kart tapo įdomiau gyventi. Intelektas ėmė skilti: be bendrų sugebėjimų atsirado praktinis intelektas, padedantis mums spręsti kasdienes užduotis ir orientuotis kasdieniniame bendravime, verbalinis intelektas (jautrumas žodžių prasmei, jų tvarkai sakinyje, žodžių garsams, ritmui ir kaitai, jų pajėgumui pakeisti nuotaiką), „sugebėjimas veikti mintyse“ ir daug kito.
Terminas „emocinis intelektas“ atsirado palyginus neseniai (1990 metais) ir sukėlė iš vienos pusės didelį susidomėjimą, o iš kitos – nemažai prieštaravimų tarp profesionalų. Taip, atrodo, kažkokia nerimta intelekto rūšis, o antra vertus, emocijų valdymo svarba visiškai akivaizdi.
Tai kas gi yra emocinis intelektas?
Galima sakyti, kad emocinis intelektas – žinojimas, ką jauti pats ir ką jaučia kiti žmonės bei sugebėjimas tuo pasinaudoti. Kitaip tariant, tai sugebėjimas gauti optimalius rezultatus iš savęs pažinimo ir santykių su kitais žmonėmis. Loginis intelektas žmonėms reikalingas suprasti ir panaudoti įvairias idėjas, o emocinis intelektas būtinas suprasti ir panaudoti jausmus.
Kokia praktinė emocinio intelekto nauda? Kas svarbiau IQ ar IQ?
Emocinis intelektas – būtina bazė vystytis tokiems sugebėjimams:
*atpažinti ir suprasti savo emocijas ir jų poveikį jūsų efektyvumui;
*kurti harmoningus santykius su jus dominančiais žmonėmis;
*įkvėpti kitus žmonės, pakelti jiems nuotaiką;
*spręsti konfliktus darbe ir šeimoje;suvokti savo elgesio tikslus konkrečiose situacijose;
*kurti optimalią emocinę būseną skirtingomis aplinkybėmis (būti ramiam pasitarimų metu, entuziastingu darbe, linksmu ir nerūpestingu šventėse ir pan.);
*valdyti savo dėmesį stresinėse situacijose;
*natūraliai prisitaikyti prie emocinio aplinkos fono.
Be abejo, intelekto lygis (IQ) yra svarbi žmogaus charakteristika, tačiau pagal ją negalima spręsti, kaip žmogui sekasi gyvenime. JAV psichologų tyrimais patvirtinta, kad būtent emocinio intelekto (EQ) dėka žmogus sėkmingai kyla profesijos srityje, jam gerai klostosi asmeninis gyvenimas, tokie žmonės yra socialiai sėkmingesni, atsparesni neurozėms ir depresijoms.
Pasirodo, siekiant didesnių laimėjimų darbe, žmogaus emocinio intelekto lygis, jo emocinė žmogaus kompetencija, 4 kartus reikšmingesnė nei intelekto išsivystymas. Beje, tyrimo atlikto JAV (Harvardo universitetas) duomenys rodo, kad vadovo darbo efektyvumą tik 15 proc. nulemia jo intelektas, o net 85 proc. – emocinė kompetencija. Vadovo emocinė būklė labai svarbi, nes tai labai greitai persiduoda visai komandai. Akivaizdu, kai vadovas emociškai nestabilus, tvarkos jo kompanijoje taip pat nebelieka. Todėl visų pirma, kad įmonė sėkmingai veiktų, vadovas privalo išmokti valdyti savo ir darbuotojų emocijas, sugebėti palaikyti ryšį su visa komanda, suprasti kiekvieno interesus ir žinoti bėdas bei skatinti žmones kalbėti apie tai, ko trūksta, kaip siekti tikslo. Jam tiesiog būtina bendrauti su kolektyvu, taip jis išvengs konfliktų ir palaikys darną komandoje. O emocionaliai išprususi komanda, savo ruoštu, turėtų jausti kiekvieno kolegos būseną, stengtis jį suprasti ir palaikyti.
Emocinis intelektas – tai ne kažkokia duotybė, tai toks pats įgūdis, kaip, pavyzdžiui, mokėjimas skaičiuoti ar važiuoti dviračiu. Ir, kaip bet kokį įgūdį, jį reikia ugdyti ir vystyti. Juk kiekviename žmoguje slypi emociniai sugebėjimai, iš kurių susideda tokia svarbi asmenybės sėkmei, emocinė kompetencija.
Kaip?
1. Bet kokios emocijos turi būti suvoktos. Neigiamos emocijos – tuo labiau. Jūs galite meluoti kam tik norite, bet ne sau, ypač tada, kai tai liečia socialiai priimtiną elgesį. Jūs turite teisę prisipažinti sau (ir niekam daugiau): „Šis filmas laikomas nevykusia verksminga melodrama, bet mane jis labai sujaudino“.
2. O kaip su žodžių ištekliais? Ar daug žodžių jūs naudojate, norėdami įvardinti jausmus? Pabandykite greitai išvardinti dešimt bet kokių emocijų. Jei jūs užstrigote po „užkniso„, „išsiurbtas“, „apakęs“, laikas plėsti savo žodyną. Kitaip, kaip gi galima išmokti atskirti vienus jausmus nuo kitų, jei jiems net nėra pavadinimų?
3. Kokių būna emocijų, galima sužinoti iš aplinkinių. Dar daugiau: visai neblogai gaudytis kokiais pojūčiais gyvena tie žmonės, su kuriais jūs bendraujate. Ar jūs esate tikri, kad jums visu šimtu procentų žinomos jų emocijos? O jei pasidomėtumėte? Arba pasidalintumėte savo pojūčiais ir paprašytumėte atsakomosios reakcijos?
4. Aplinkiniai – tai tiesiog neišsenkantis įvairiausių emocinių reakcijų šaltinis. Atsimenate, gerai žinomas Homeris Simpsonas tik vienu būdu auklėjo savo sūnų Bartą: šaukdamas „Ach tu, bjaurybe“ šokdavo jo smaugti. Gyvenime toks elgesys neatrodo komiškai. Pastebėkite aplinkinius: kaip jie reaguoja į reikalavimus, pretenzijas, į malonias žinias, į agresiją, į komplimentus. Raskite (pradžiai, mintyse) naujų reakcijos būdų į tipiškas situacijas. Kokius jausmus jie galėtų išreikšti?
5. O koks jūsų kontrolės lokusas? Kontrolės lokusas – psichologinė sąvoka, reiškianti žmogaus taikomą jo gyvenime vykstančių įvykių priskyrimo būdą. Pagal žmogaus sampratą „dėl ko“ atsitinka koks nors įvykis, skiriami vidinis ir išorinis kontrolės lokusai. Žmonės su vidiniu kontrolės lokusu jaučiasi galintys kontroliuoti ar įtakoti įvykius savo gyvenime, o žmonės su išoriniu kontrolės lokusu priskiria įvykius išorinėms aplinkybėms ir nesijaučia turintys jiems įtakos. Pastarieji žmonės yra labiau linkę į stresą bei depresiją.
Yra laikoma, kad vidinis kontrolės lokusas, kai jaučiate, jog daug kas gyvenime priklauso nuo jūsų, o ne nuo aplinkybių, stipriai veikia emocinio intelekto vystymąsi.
Pamąstymui
Amerikos Nacionalinis centras, realizuojantis klinikinių tyrimų su ankstyvo amžiaus vaikais programas, išskyrė 7 kriterijus, liudijančius normalų emocinį vaiko vystymąsi:
1. Užtikrintumas: jausmas, kad pats valdo savo kūną ir elgesį.
2. Smalsumas, noras sužinoti ką nors naują.
3. Sugebėjimas veikti iš anksto apgalvojus.
4. Savikontrolė.
5. Sugebėjimas kontaktuoti su kitais.
6. Sugebėjimas bendrauti.
7. Savitarpio pagalba, sugebėjimas sieti savo poreikius su grupės poreikiais.
Šaltiniai: Daniel Goleman: Emocinis intelektas, Daniel Goleman: LYDERYSTĖ. Kaip vadovauti pasitelkiant emocinį intelektą
