Vilniaus apygardos teismo teisėjai kaskart susiduria su sunkiai paaiškinamais keblumais, kai jiems tenka atversti šalies jaunųjų verslininkų sąjungos prezidento Gintaro Skobo, kaltinamo dvigubos žmogžudystės užsakymu, bylą.
Pasibaigus ketvirtadienį vos kelias minutes trukusiam teismo posėdžiui rimtai svarstyta, kad niekada savo kaltės nepripažinusiam G. Skobui greičiausiai pavyks „pratempti gumą" iki senaties.
Senatis šioje byloje sueis šių metų vasaros pabaigoje.
Senatis gali reabilituoti
Nusikaltimas, kuriuo užsakymu yra kaltinamas kaunietis verslininkas G. Skobas, buvo padarytas 1992–ųjų rugpjūčio 30-osios vakarą.
Tą vakarą G. Skobas buvusiam treniruočių bokso ringe partneriui Dinarui Užkuraičiui, su kuriuo abu yra kilę iš Šilutės, pavedė kruviną misiją – nušauti nepaklusnumu suskilusioje Ramaškinių gaujoje pagarsėjusius vyriškius – Vidmantą Urniką ir Darių Steponavičių.
Į šiuos asmenys buvo šaudoma itin retu Lietuvoje „Stečkinu„ vadinamu 9 milimetrų kalibro pistoletu „Makarov“, bet ir sviesta puolamoji granata.
Tą vakarą D. Steponavičius nuo žudiko kulkų žuvo iškart, o V. Urnikui pavyko pabėgti ir pasislėpti už netoliese gulėjusių betono plokščių. Jo nekliudė ir granatos skeveldros.
Dabartinis Baudžiamasis kodeksas už nužudymą numato 20 metų senaties terminą. Kadangi šių metų vasaros pabaigoje sueis lygiai 20 metų nuo nusikaltimo padarymo dienos, tad iškylo nemažai abejonių, kad anksčiau Vilniaus teismuose sėkmingai išsisukdavęs G. Skobas išsisuks nesulaukęs pelnytos bausmės, o galiausiai mėgausis visiškai švaria reputacija.
Kviesti liudytojai nepasirodė
Ketvirtadienį teisme vėl neišvengta trukdžių – nepavyko pradėti liudytojų apklausų.
Teisme nepasirodė buvęs sargas Vitalijus Čebatorius, kuris 1992-ųjų vasaros pabaigoje darbavosi netoli nusikaltimo vietos, esančios greta Statybininkų – Lakajų gatvių sankryžos Kaune.
V. Čebatorius iš anksto teismui pranešė, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl teisme negalės dalyvauti, nes šiomis dienomis turįs skubiai išgabenti krovinį į Ukrainos miestą Sevastopolį.
Į teismo posėdį neatvyko ir šilutiškis Raimundas Tarvydas.
Jis buvo kviečiamas G. Skobo advokato Ipolito Nekrošiaus, kuris Vilniuje yra priskiriamas elitinių advokatų žiedui.
R. Tarvydas atsisakymą dalyvauti teisme paaiškino tuo, kad yra prislėgtas motinos mirties, todėl dalyvauja jos laidotuvių ceremonijoje.
Liudytojų apklausas ketinama pradėti balandžio 12 dieną. Į tądien vyksiantį teismo posėdį žadama pakviesti ir D. Užkuraitį, kuriam asmeniškai G. Skobas pavedė nužudyti du žmones.
Sukūrė naują verslininkų „stogą“ – Ramaškinius
Kaune pasakiškais turtais ir įtakingomis pažintimis garsėjančio žinomo verslininko G. Skobo reputaciją teršianti baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta dar 2004 metais.
Tyrimo metu senosios Kauno mafijos bylų specialistu laikomas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Zdislav Tuliševskij (jis palaiko kaltinimą ir šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje Daktarų gaujos senų nusikaltimų byloje, – red.past.) nustatė, kad maždaug 1990 m. G. Skobas įkūrė organizuotą nusikaltėlių gaują.
Tais laikais jis subūrė grupę sportininkų, o jos vadovu paskyrė Ramūną Kuzminą, pravarde Ramaškė. Šiuo metu tame pačiame Vilniaus apygardos teisme baigiama nagrinėti senų nusikaltimų byla, tarp kurios epizodų narpliojama ir 2000–ųjų vasarą Kauno centre nušauto Ramaškės žmogžudystė.
Kai kurių šaltinių teigimu, nuosprendis šioje byloje turėtų būti skelbiamas vasaros pradžioje.
Kaune kalbama, kad suformavęs savo agresyviai atrodančių vyriškių gaują G. Skobas įtikinėjo didžiausių ano meto Kauno firmų savininkus nebemokėti duoklių tais laikais laikinąją sostinę valdžiusiems Henriko Daktaro parankiniams.
Reketininkų atakuojami verslininkai atvykusiems vilijampoliečiams turėjo pasakyti, kad dabar jie bendradarbiauja su Ramaške.
Liepė nukauti gaujos maištininkus
Praėjus kuriam laikui daug tokių Kauno verslininkų atsidūrė po G. Skobo gaujos sparnu. Tuo tarpu pats G. Skobas sparčiai turtėjo. Jis tapo tuo metu didžiausiu laikyto Lietuvos akcinio inovacinio banko tarybos nariu.
Gaujos įkūrėjas gyveno nevaržomai: supirkinėjo paklausius nekilnojamojo turto objektus visame Kaune, važinėjo prašmatniais limuzinais, dažnai puotaudavo su pirmaisiais miesto kapitalistais. Tarp jų yra ne vienas šiandien plačiai visoje šalyje pagarsėjęs verslininkas.
Bet grupuotės nariai gyveno vargingai, o netrukus ėmė reikšti nepasitenkinimą G. Skobu.
Būtent tada ir prasidėjo nesutarimai grupuotės viduje.
Buvo nuspręsta likviduoti labiausiai nepatenkintus gaujos narius – V. Urniką ir D. Steponavičių.
Po šio nepavykusio pasikėsinimo Kauno kriminaliniame pasaulyje rimtai suabejota G. Skobo reputacija, todėl jis ėmė samdytis privačius apsaugininkus. Buvo metas, kai verslininką visur lydėdavo Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai.
Tą 1992-ųjų rugpjūčio vakarą mirtinų šūvių išvengęs V. Urnikas netrukus įsitvirtino Klaipėdoje. Tačiau pastaruoju metu V. Urnikas dažnai matomas Kaune. Šiomis dienomis vyriškis buvo pastebėtas viename populiariausių Vilniaus restoranų. Tiesa, bendraujantis audringus lietuviškos mafijos laikus primenančioje ir rimtų abejonių keliančioje kompanijoje.
Darius Klingerys
