Estijos saugumo policija „KaPo“ apie A. Dreseno bendradarbiavimą su Rusijos federaline saugumo taryba (FSB) žinojo nuo 2007 metų, rašo dienraštis „Postimees“.
Tai paaiškina, kodėl A. Dresenas nebuvo atleistas iš slaptosios policijos, nors jam darbe kildavo problemų ir jis buvo pažemintas pareigose.
Dienraštis teigia, kad A. Dreseno demaskavimas buvo atidėtas ir todėl, kad 2008 metais sučiuptas kitas Rusijos šnipas – buvęs Gynybos ministerijos saugumo skyriaus vedėjas Hermanas Simmas.
Pranešama, kad A. Dreseno ir jo žmonos bute Taline rasta daug grynųjų pinigų, nors jie sudarė kukliai gyvenančios šeimos įspūdį.
„KaPo“ vadovas Raivo Aegas mano, kad A. Dresenas tarnauti FSB ėmė siekdamas materialinės naudos. „Pinigus jam mokėjo gana padorius“, – sakė jis.
A. Dresenas ir jo žmona Viktorija sulaikyti vasario 22 dieną Talino oro uoste, kai V. Dresen ketino skristi į Maskvą. Ji turėjo informacijos laikmenų, skirtų Rusijos FSB.
Jei kaltinimai tėvynės išdavimu pasitvirtins, sutuoktiniams gresia įkalinimas nuo 6 iki 20 metų.
H. Simmas buvo nuteistas kalėti 12 metų ir 6 mėnesius. Jis prisipažino Rusijos žvalgybai pradėjęs dirbti prieš daugelį metų, dar prieš Estijai atsiskiriant nuo Sovietų Sąjungos 1991 metais. Jis irgi buvo suimtas kartu su žmona, kuri vėliau, kaip galima suprasti, buvo paleista į laisvę susitarus dėl bendradarbiavimo su bylos tyrėjais.
Manoma, kad H. Simmas Rusijai perdavė svarbių NATO paslapčių. Oficialiai Estijos valdžios atstovai teigė, kad jo perduota informacija daugiausia buvo techninio pobūdžio ir kad 90 proc. padarytos žalos teko Estijai, o likusi dalis – kitoms NATO šalims.
