REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šeštadienį, kovo 3 d., kino centras „Multikino“ Vilniuje rodys žymiausią italų kompozitoriaus Umberto Džordano (Umberto Giordano) operą „Andrė Šenjė“. Jos žiūrovai turės unikalią galimybę pamatyti šios operos pastatymą didžiausioje pasaulyje scenoje ant vandens. Pareikalavusi trejų metų darbo, vienijanti veiksmą aštuonių aukštų namo lygyje, ant vandens ir vandenyje, operos scenografija sukurta specialiai tradiciniam, žiūrovus iš įvairių Europos šalių sutraukiančiam Bregenzo festivaliui Austrijoje.

Šeštadienį, kovo 3 d., kino centras „Multikino“ Vilniuje rodys žymiausią italų kompozitoriaus Umberto Džordano (Umberto Giordano) operą „Andrė Šenjė“. Jos žiūrovai turės unikalią galimybę pamatyti šios operos pastatymą didžiausioje pasaulyje scenoje ant vandens. Pareikalavusi trejų metų darbo, vienijanti veiksmą aštuonių aukštų namo lygyje, ant vandens ir vandenyje, operos scenografija sukurta specialiai tradiciniam, žiūrovus iš įvairių Europos šalių sutraukiančiam Bregenzo festivaliui Austrijoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Daugiau nei 60 metų istoriją turintis Bregenzo festivalis kino gerbėjams pažįstamas iš scenos filme „007 Paguodos kvantas“, kurioje garsusis Džeimsas Bondas persekioja nenaudėlius festivalyje rodomos operos „Tosca“ metu. Filmo siužetui efektingai išnaudota ant vandens plūduriuojanti festivalio scena. Ji – viena pagrindinių priežasčių, kasmet sutraukianti tūkstančius operinio meno mylėtojų į Bregenzo festivalį“, – sako kino centro „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas.

REKLAMA

Pasak jo, dėl atviroje erdvėje sukurtos scenografijos, specialiųjų efektų ir išmoningai išnaudoto ežero retai pasaulio scenose statoma opera „Andrė Šenjė“ nenusileidžia garsiausiems šio žanro kūriniams.

Statant operą apie prancūzų poeto Andrė Šenjė tragišką meilę ir likimą prancūzų buržuazinės revoliucijos metu, scenografijos pagrindu panaudotas garsus dailininko Davido paveikslas „Marato mirtis“, kuriame vaizduojamas vonioje nužudytas revoliucijos lyderis Žanas Polis Maratas. Bregenze vonią simbolizuoja visas Konstancos ežeras, iš kurio iki 24 m virš vandens iškilusi atsilošusio Marato figūra. Vien jos galva sveria 60 tonų. Iš kairiosios Marato akies bėgantį kraują imituoja 154 pakopų – nuo galvos iki krūtinės nutiesti ir operos siužete išnaudojami laiptai. Dešinėje nuo Marato figūros pusėje įrengta knygos formos scena, kuri dažnai veiksmo metu nušviečiama specialiais efektais, kairėje – ovalus auksinis rėmas, naudojamas kaip papildoma veiksmo erdvė. Ant vandens taip pat įrengta plūduriuojanti platforma, kuri, reaguojant į operos siužetą, keičia padėtį, lyg būtų judinama Marato rankos. Plėtojantis veiksmui iš vandens pasirodo ir vėl pasislepia kitos mobilios scenos dalys.

REKLAMA
REKLAMA

Šiai scenografijai sukurti prireikė trejų metų pasirengimo. Jos autorius – Deividas Fildingas (David Fielding), kūręs ne vienoje žinomoje teatro ir operos scenoje, o už spektaklį „Elžbieta II“ Londono „Gate“ teatre apdovanotas kaip geriausias režisierius ir scenografas. Statant operą „Andrė Šenjė“ jis dirbo vadovaujant režisieriui Keitui Varneriui (Keith Warner), pastačiusiam daugiau nei 150 operų, spektaklių bei miuziklų įvairiuose pasaulio šalyse.

Pagrindinio operos „Andrė Šenjė“ herojaus – poeto Šenjė vaidmenį kuria tenoras Hektoras Sandovalis (Héctor Sandoval).  Po mokslų Meksike, dainavimo meno jį mokė garsusis Plačidas Domingas (Plácido Domingo), o koncertuodamas įvairiose pasaulio scenose H. Sandovalis lankėsi ir Rygoje, Latvijos nacionalinėje operoje, kur kartu su Asmik Grigorian atliko pagrindinius vaidmenis operoje „Verteris“.

Bilietus į operos „Andrė Šenjė“ seansą kino centre „Multikino“ galima įsigyti internete adresu www.multikino.lt bei kino centro kasose, ppc „Ozas“ III aukšte.

Andrė Šenjė opera (nuotr. Organizatorių)Andrė Šenjė opera (nuotr. Organizatorių)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų