Jei turtas reiškia jėgą, tuomet Kataras yra viena stipriausių šalių pasaulyje. 1,7 mln. gyventojų turinti valstybė rikiuojasi tarp turtingiausių pasaulio šalių, kai skaičiuojamas turtas vienam gyventojui, rašo „Forbes.com“.
Ir viskas tik naftos kainų šuolio bei didelių gamtinių dujų rezervų dėka. Štai vien 2010-aisiais Kataro vienam gyventojui teko didesnė nei 88 tūkst. JAV dolerių (228,8 tūkst. litų) bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kataras yra trečia pagal dydį gamtinių dujų išteklius valstybė, kuri gana nemažai investavo į infrastruktūrą, kad dujas galėtų skystinti ir eksportuoti, taip diversifikuodama savo ekonomiką. Ši valstybė taip pat suviliojo čia įsikurti nemažai pasaulinių finansinių kompanijų, JAV universitetų padalinių su studentų miesteliais. Valdžia negaili pinigų investicijoms į infrastruktūrą, įskaitant ir giliavandenį uostą, tiek oro uostą ir geležinkelių tinklą – viskas norint tapti kuo svetingesniais šeimininkais, mat 2022 metais Katare vyks pasaulio futbolo čempionatas.Susiję straipsniai
„Fitch“ sumažino trijų Australijos bankų reitingus Italijos premjeras valdo 12 butų ir tris parduotuves Pernai susilpnėjo Australijos darbo rinka BRIC ir G7 šalims teks padengti rekordines skolas LLRI: griežtai nepritariame ketinimui didinti PVM
Antroje vietoje po Kataro rikiuojasi Liuksemburgas, kurio vienam gyventojui tenka 81 tūkst. JAV dolerių (210,6 tūkst. litų) BVP. Šalis, kurioje gyvena vos pusė milijono žmonių, tapo finansiniu centru antroje XX a. pusėje, iš dalies dėl griežtų įstatymų reikalavimų išlaikyti bankines paslaptis, kurie užtarnavo šaliai mokesčių rojaus reputaciją. Trečiasis sąrašę – Singapūras, kupinas technologijų, pramonės ir finansų centrų, o vienam jo gyventojui tenka beveik 56,7 tūkst. JAV dolerių (147,4 tūkst. litų) BVP. Renkant turtingiausias pasaulio šalis, „Forbes“ lygino vienam gyventojui tenkantį BVP, pritaikytą perkamajai galiai 182 valstybėse. „Tai vienintelis būdas kaip mes galime palyginti skirtingų šalių BVP“, - pažymi Niujorko universiteto Leonardo N. Sterno verslo mokyklos ekonomikos dėstytojas Gian Luca Clementi. – Vis dėlto, kiekvienoje medaus statinėje atrasime šaukštą deguto: nors toks statistinis palyginimas yra priimtiniausias, daugelis skirtingose šalyse į BVP vertinimą įtraukiamų rodiklių gali skirtis netgi savo turiniu. Pavyzdžiui, prekių kokybė kiekvienoje šalyje yra skirtinga“.
Jis priduria, kad kai kuriose šalyse pasiskirstymas tarp turtingųjų ir vargšų yra nevienodas. Pavyzdžiui, Katare didžioji dalis gyventojų yra labai neturtingi, o BVP aukštas, dėl didelių įplaukų už naftą. „Ir jei norėtume prognozuoti šalies ateitį, naudodami BVP rodiklius, viskas priklausys, kaip tas įplaukas jie investuos“, - teigia G. L. Clementi. Kaip ir kataras, valstybės, atsidūrusios pirmose 15 vietų, pildydamos savo iždus kliaujasi gamtiniais ištekliais. Norvegijoje, kuri atsidūrė ketvirtoje vietoje, beveik pusę eksporto sudaro nafta. Šalis taip pat yra viena didžiausių pasaulio dujų eksportuotojų.
Tarp turtingiausių šalių išsirikiavo ir Australija, Kanada, Kuveitas, kurių pajamos iš naftos taip pat generuoja bent jau ketvirtadalį BVP. O štai tarp skurdžiausių šalių išsirikiavo politiškai ir ekonomiškai trapios Afrikos tautos: Burundis, Liberija bei demokartinė Kongo respublika, kuriose vienam gyventojui tenka 312-400 JAV dolerių (apie 811-1 tūkst. litų) BVP.
