Ant molinių kojų besilaikančio šiltnamių verslo bandymas susitelkti prekybininkams padvelkė monopolijos grėsme.
Praėjusių metų pabaigoje „Agrolit“ kooperatyvą įsteigę šiltnaminių daržovių augintojai teigia, kad kooperacija – viena iš galimybių gelbėti byrantį šiltnamių sektorių. Augančios energetinių išteklių kainos iš rinkos išstūmė jau ne vieną šiltnamį. Šiam verslui smogė ir pernai Europoje įsiplieskusios mirtinos E.coli bakterijos sukelta „agurkų krizė“.
Siekia mažinti išlaidas
Į „Agrolit“ kooperatyvą susivienijo šiltnamių bendrovės „Kietaviškių gausa“, „Kauno šiltadaržiai“, „Kėdainių gėlės“ ir du šiltnamines daržoves auginantys ūkininkai.
„Kooperuotis privertė siekis taupyti lėšas. Dėl brangstančių energetinių išteklių, nelygia verčių konkurencinių sąlygų šiltnamiams išgyventi darosi vis sunkiau.
Susivienijus ir sutelkus didesnius produkcijos kiekius, sumažės išlaidos, o augintojams nereikės rūpintis prekyba. Daugiau dėmesio jie galės skirti tiesioginiam darbui – produkcijos gamybai“, – aiškino „Agrolit“ kooperatyvo direktorius, „Kauno šiltadaržių“ vadovas Vilius Jundulas.
Naujo kooperatyvo vadovas pripažino, kad vienytis iš dalies paskatino ir tai, jog daržovių augintojams, dėl „agurkų krizės“ patyrusiems nuostolių, ES skyrė solidžias kompensacijas, bet lietuviai negavo nė cento.
Tvirtinama, kad viena iš kliūčių gauti kompensacijas buvo tai, jog nebuvo gamintojų grupių. Vadinasi, augintojai nebuvo susivieniję.
V.Jundulas teigė, kad naujai įsikūręs kooperatyvas sieks tapti gamintojų grupe. Tam reikės atlikti tam tikras ES nustatytas procedūras.
„Reikės parengti pripažinimo planą ir jį vykdyti 5 metus. Gamintojų organizacijos statusas palengvintų ir paramos gavimą. Bet tai nėra svarbiausias mūsų tikslas. Pirmiausia susivienijome, kad mažesnėmis sąnaudomis organizuotume šiltnamiuose išaugintos lietuviškos produkcijos pardavimą“, – dėstė kooperatyvo direktorius.
Įžvelgė monopolijos grėsmę
Šiltnamių verslo atstovai ilgai svarstė galimybę vienytis, tačiau tik dabar ryžosi tai padaryti ir sulaukė prieštaringų prekybininkų vertinimų.
„Kooperatyvai – labai sveikintina ir naudinga iniciatyva, nes jie padeda smulkiesiems rinkos žaidėjams sutelkti didesnius produkcijos kiekius, lengviau konkuruoti rinkoje, gauti ES paramą ar bendrauti sprendžiant rinkos problemas. Tačiau kai į kooperatyvą (pvz., į „Agrolit“ kooperatyvą) jungiasi 90 proc. rinkos dalyvių, konkurencijos gali nelikti, o rinkoje gali atsirasti monopolija“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Anot jo, esant monopolijai prekybininkai praranda derybų dėl kainos galią, todėl pralošia ir vartotojas, nes jis turi mokėti brangiau.
Augintojams toks vertinimas atrodo neadekvatus. Jų manymu, tokį vertinimą reikėtų adresuoti būtent prekybininkams, kurie neretai įtariami karteliniais susitarimais, spaudimu augintojams ir perdirbėjams, pernelyg dideliais antkainiais.
„Visiškai nesuprantamas prekybininkų susirūpinimas. Apie kokią monopoliją galima kalbėti, kai šalies šiltnamiai bankrutuoja? Dėl brangstančių dujų, į mūsų rinką plūstančios pigios produkcijos iš Lenkijos, nekonkurencingo pridėtinės vertės mokesčio lieka vis mažiau šiltnamių. Tokia kooperacija – tik bandymas gelbėti skęstantį sektorių“, – pasakojo „Agrolit“ valdybos narys, bendrovės „Kėdainių gėlės“ daržovių pardavimų vadovas Kęstautas Valevičius.
Anot kooperatyvo valdybos nario, kooperacija turėtų padėti sumažinti augintojų transportavimo išlaidas, sudaryti sąlygas paramai gauti, daržovių kokybei gerinti, modernizuotis ir atpiginti gamybą. Prekybininkai tuo turėtų tik džiaugtis, o ne įžvelgti grėsmes.
Lietuviams būtina kooperuotis
Dėl prekybininkų atsiliepimų apie naują šiltnaminių daržovių augintojų kooperatyvą pečiais gūžčioja ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) laikinasis Kooperacijos ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Gytis Viršilas.
„Mūsų šiltnamių plotai nėra dideli, be to, stipri konkurencija su atvežtinėmis daržovėmis, tad nesuprantama, kur čia galima įžvelgti kartelį“, – samprotavo jis. Anot ŽŪR atstovo, apie kooperaciją jau seniai kalba ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai, kuriems taip pat reikia vienytis. Kooperacija žemės ūkyje – viena iš žemdirbių išgyvenimo sąlygų.
„Visoje Europoje išplėtota kooperacija, o Lietuvoje jos kaip tik stinga. Kaimynai latviai mus aplenkė“, – pastebėjo K.Valevičius.
G.Viršilos teigimu, augintojams būtina vienytis, nes tada būtų lengviau gauti ES paramą. Pasak jo, žemės ūkio produkcijos gamintojams vienytis yra itin svarbu galvojant apie 2014–2020 m. finansavimo ir paramos laikotarpį.
„Numatoma daugiau paramos kooperatyvams, kalbama apie gamintojų grupes, kurios gali peraugti į stambesnius junginius – gamintojų organizacijas. Parama gamintojų grupėms ir organizacijoms kur kas intensyvesnė“, – aiškino jis.
Traukiasi iš rinkos
Dėl sunkios padėties kasmet mažėja šiltnamių. Daržovės pradedamos auginti daug vėliau. Todėl vartotojams, ieškantiems ankstyvųjų lietuviškų agurkų ar pomidorų, tenka rinktis ispaniškus, lenkiškus.
„Šiemet nieko nebeauginsime. Be jokių dotacijų ir paramos mes negalime konkuruoti su olandais, ispanais, lenkais, kur sąlygos šitam verslui nepalyginamai palankesnės. Mūsų šalyje šiltnamiai nebereikalingi“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino šiltnamių bendrovės „Agro Neveronys“ vadovas Giedrius Visockis.
Pasak didžiausio Lietuvos šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vadovo Donato Montvilos, šiltnamiai tiesiog naikinami.
„Norint Lietuvoje išlaikyti šiltnamių ūkį, būtini atitinkami Vyriausybės sprendimai. Energija vis brangsta, nebeturime jokių galimybių taupyti. Mūsų ūkininkams buvo numatytos įvairios priemonės, kad jie sustiprėtų ir taptų konkurencingi, o šiltnamiai liko nuošalyje. Be dotacijų ar kitokių priemonių neišgyvensime. Kai žlugs vietos gamintojai, bus atvertos durys užsienio investuotojams ir jiems sudarytos palankios verslo sąlygos“, – įsitikinęs D.Montvila.
Šiltnamių ūkio vadovų tvirtinimu, šilt namių produkcijos gamyboje energetiniai ištekliai sudaro apie 60 proc. savikainos.
„Niekas negali atsakyti į klausimą, kodėl vieni žemdirbiai remiami, kiti – ne. Štai grūdų, rapsų, kitų kultūrų augintojai gauna žymėto dyzelino, kuriam taikomos akcizo lengvatos, o šiltnamių naudojamai energijai kompensacijų nėra“, – apmaudo neslėpė V.Jundulas.
Iki 2007 m. šiltnamiai buvo dotuojami – valstybė kompensuodavo trečdalį sąnaudų energetiniams ištekliams. Vėliau subsidijos buvo nutrauktos, nes tai draudė ES reglamentai.
Daržovių augintojai laukė žadėto lengvatinio PVM, tačiau per sunkmetį jis išaugo.
Nepasinaudojo nelimituota parama
Vidmantas Ašmonas, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės skyriaus vedėjas
Lietuvoje nėra teisės aktų, kuriuose būtų reglamentuotas gamintojų grupių ar organizacijų statusas. Tokį statusą gali įgyti kooperatyvas ar kitas juridinis asmuo, įvykdęs atitinkamo ES reglamento nustatytas sąlygas ir tam tikras procedūras. Gamintojų grupe tapti panoręs juridinis asmuo ŽŪM pateikia pripažinimo planą, kurį patvirtinus suteikiamas toks statusas. Tada kooperatyvas ir lieka kooperatyvas, tik ŽŪM ir Briuselyje jis tampa žinomas kaip gamintojų grupė.
Vaisių ir daržovių sektoriui parama teikiama būtent per gamintojų grupes ir organizacijas. Mes daug metų raginome vietos gamintojus įgyti tokį statusą, tačiau niekas, deja, nepanoro. Taigi ir paramos niekas negavo. Jei jie atitinka pripažinimo reikalavimus, parengia verslo planą, paramą gauna be konkurencijos su kitais sektoriais (grūdų, pieno ir kt.). Ši parama nelimituojama ir skiriama ne iš kaimo plėtros programos „krepšelio“. Lietuviai – greičiausiai vieninteliai, tuo nepasinaudoję. Štai lat viai mus aplenkė – įkūrė dvi gamintojų grupes.
Vida TAVORIENĖ
