Antradienį įspėjamajame dviejų valandų streike dalyvavo per 300 mokyklų, akciją iš viso palaikė apie 1000 šalies švietimo įstaigų, aktyviausi buvo Žemaitijos regiono pedagogai.
Streiko iniciatorė – Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) – reikalavo Vyriausybės keisti mokyklų finansavimo sistemą, atidėti planuojamą pedagogų atestaciją, keisti darbo apmokėjimo tvarką. Sąjungos atstovai teigė, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nesileidžia į jokius dialogus, neklauso mokytojų balso.
Streiku pedagogai reikalavo, kad dabartinis finansavimas per mokinių krepšelius būtų keičiamas. Esą didžiosios mokyklos nuvilioja mokinius, o kartu ir finansavimą, todėl mažosios pasmerktos nykti.
„Paaiškėjo, mes ir šiandien dar sužinojome apie mokyklas, kurios ketina dalyvauti, o vakar dar nežinojome. Tai aš manau, kad tokių mokyklų bus gerokai per 300, netgi kai kurių mokyklų vadovai prašo iki streiko neskelbti, kad jie streikuoja, nes čia yra tam tikra nepagrįsta baimė sulaukti priekaištų už pilietinės pozicijos pademonstravimą“, – Eltai sakė LŠPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Pasak jo, nors streike dalyvavo per tris šimtus mokyklų, dar dukart tiek mokyklų jį palaikė, apskritai akciją palaikė arti 1000 švietimo įstaigų. A. Jurgelevičius išskyrė Žemaitiją, kur streikavo apie 70 proc. mokyklų.
Pašnekovas streike teigė matąs didelį pozityvą. "Mes analizuosime pamokas, ką blogai, ką gerai darėme. Didelis pozityvas netgi jau matėsi iki pačio streiko, nes tos problemos, ypač kas susiję su mokinio krepšeliu, mokytojų darbo krūviu, ore tvyrojo iki tol, jas kėlė mokytojų atstovai, mokyklų vadovai, savivaldybės.
Vienintelė ŠMM matė viską šviesiomis spalvomis ir vienintelė vertino, kad visos problemos yra dėl mokinių mažėjimo, natūralaus proceso. Dabar aš puikiai matau, kai paaiškėjo, jog streikas tikrai įvyks, kad ŠMM ėmėsi spręsti, jau šnekasi su Savivaldybių asociacija, atskiromis savivaldybėmis, kaip neuždarinėti mokyklų miškinguose rajone. Tai pirmas žingsnis. Antras žingsnis bus tos finansavimo tvarkos keitimas, kad nereikėtų beatodairiškai uždarinėti mokyklų visoje Lietuvos provincijoje", – aiškino A. Jurgelevičius.
Kita vertus, LŠPS vadovas sakė, kad miestuose klasių didinimas, mokyklų stambinimas nėra prielaidos geresnėms ugdymo sąlygoms.
„Tai jau yra įvardinta, tai pripažįsta ir švietimo ir mokslo ministras. Manau, kad streikas buvo akstinas pradėti pokyčius. Čia didelis pozityvas“, – sakė jis.
Paskutinį kartą didesnis mokytojų streikas, tiesa visuotinis, vyko 2008-aisiais. Antradienį inicijuotame streike, pasak A. Jurgelevičiaus, dalyvavo du kartus daugiau mokyklų. Tai buvo pirmasis šakinis streikas Lietuvoje. Reikalavimai šį kartą kelti ŠMM, ne mokyklų vadovams, kaip tai daryta prieš ketverius metus. Galimybė rengti šakos streiką Darbo kodekse įteisinta 2009 m.
Tuo tarpu ŠMM informuoja, kad, nepaisant sunkmečio ir mažėjančio mokinių skaičiaus, švietimui taikomas prioritetinis finansavimas.
ŠMM duomenimis, šiais metais, kai visos išlaidos papildomai buvo sumažintos 4 proc., mokinio krepšeliui nukirpta tik 1,5 proc., didesnę taupymo naštą – iki 10 proc. – prisiėmus Švietimo ir mokslo ministerijai bei jai pavaldžioms įstaigoms. Dėl to mokytojų atlyginimo mažėjimas iš esmės priklausė ne nuo biudžeto taupymo, o mažėjančio mokinių skaičiaus mokyklose.
Profesinės sąjungos reikalauja įvesti privalomų 18 kontaktinių valandų, keisti mokinio krepšelio metodiką, atidėti rengiamą Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepciją.
ŠMM abejoja, ar profsąjungų siūlymas mokytojų darbo krūvio mažėjimą įveikti mechaniškai visiems pedagogams įvedant 18 privalomų kontaktinių valandų išspręstų problemą. Ministerijos vertinimu, tai netgi priešingai stabdytų mokytojų kontingento kaitą bei atsinaujinimą ir kenktų ugdymo kokybei, nes mažose mokyklose vienas mokytojas vestų kelių dalykų pamokas.
Ministerija neparengtu ir dalykiniu požiūriu nepagrįstu laiko profesinių sąjungų siūlymą inicijuoti esminius dabartinės švietimo įstaigų finansavimo tvarkos pakeitimus, t. y. atsisakyti mokinio krepšelio metodikos.
„Kritikuodamos mokinio krepšelio metodiką ir patį finansavimo principą, profesinės sąjungos nepateikė jokių pasiūlymų, kaip, jų nuomone, turėtų atrodyti tobulesnė švietimo finansavimo sistema. Neįvertinus galimų pasekmių būtų neatsakinga imtis finansavimo eksperimentų ir atsisakyti skaidriai pinigų srautus reguliuojančio modelio“, – sako ŠMM.
Siūlymas į neapibrėžtą ateitį nukelti Pedagogų kvalifikacijos tobulinimą reglamentuojančių dokumentų rengimą ir tvirtinimą reikštų, kad Švietimo ir mokslo ministerija nevykdo Švietimo įstatyme duotų įpareigojimų ir neleistų kelti mokytojų kompetencijos, kurios prioritetinę svarbą akcentuoja tėvai ir moksleiviai.
Taip pat skaitykite:
Streikuojantys mokytojai: ministerija dėl streiko darė didelį spaudimą
