REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ilgai kamavęs šaltis sodininkams mėgėjams neleidžia ramiai miegoti. O kas jei iššalo medeliai, jei pavasarį teks viską atsodinti?

REKLAMA
REKLAMA

Netoli sostinės Zujūnuose gyvenantis žinomas agronomas, augalų kolekcininkas Leonas Juozelskis patarė nepulti į paniką.

REKLAMA

Padeda atsirinkti

Agronomas tikino, kad Lietuvą užklupę šalčiai sodams žalos nepridarys. „Jei paspaustų apie 40 laipsnių šaltis, tada galėtume nerimauti, o dabar nėra ko. Juolab kad šalčiai užklupo sausio gale–vasario pradžioje, o ne kovo mėnesį“, – sakė pašnekovas. Pasak jo, blogiausia, kai dieną temperatūra beveik pliusinė, o naktį – apie 20 ir daugiau šalčio. Tada pašąla trumpo ramybės periodo augalai. „Pamenu, yra taip buvę. Tais metais kaip tik turėjau daugiau nei 30 veislių vyšnių. Išliko tik kelios. Kita vertus, ne veltui sakoma, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Tokie klimato išbandymai padeda atsirinkti, kas gali augti mūsų krašte, o kas ne. Tada įsitikinau, kad iš vyšnių verta auginti 'Vytėnų žvaigždę','Žagarvyšnę', už ją dar ankstyvesnę iš Baltarusijos kilusią 'Pietryčių ankstyvąją' “, – vardijo pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, gerai tai, kad prieš paspaudžiant šalčiams spėjo pasnigti, o prieš tai žemę buvo sukaustęs lengvas šaltukas. „Žemė buvo įšalusi penkis centimetrus. Tai labai gerai. Vadinasi, augalai nešus. Puikiai šiuo metu turėtų po sniegu jaustis žiemkenčiai. Medelių šaknys taip pat apsaugotos nuo šalčių, tad galima ramiai miegoti ir kol kas neplanuoti atsodinti sodų“, – linksmai kalbėjo L.Juozelskis.

Anot jo, yra ir blogesnis scenarijus. Baimintis reikėtų staigaus atšilimo ir po jo netikėtai galinčio ateiti besniegio atšalimo. Tokiu atveju, šąlantis vanduo besiplėsdamas suplėšo iš rudens dirvose pasėtų augalų audinius ir jie žūsta. Didžiausius nuostolius tada patiria augalininkyste užsiimantys žemdirbiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kamienus balinti būtina

Sodams staigus atšilimas ir po jo sekantis atšalimas gali pakenkti tik tuo atveju, jei tai atsitiks vasario antroje pusėje, kovą, nes tuo metu dėl temperatūrų svyravimų (dieną – pliusinė, o naktį – minusinė oro temperatūra) gali sutrūkinėti vaismedžių kamienų žievė. Todėl ne veltui patariama medelius balinti rudenį, tuomet jų kamienai mažiau įkaista dienos metu. Jei kas to nepadarė, dar nevėlu. Kai šiek tiek atšyla orai, nusipirkus specialaus mišinio medeliams balinti ar patiems jo pasidarius, neprošal apeiti ir nubalinti visų vaismedžių kamienus. Jei mažai laiko ar kalkių mišinio, pirmiausia reikėtų pasirūpinti kaulavaisių medeliais.

REKLAMA

Už kenkėjus blogiau ligos

Tikėtis, kad šaltis sunaikins vaismedžių kenkėjus – neverta. „Toks šaltis nebaisus nei žiedgraužiams, nei vaisėdžiams, nei kitiems nenaudėliams, gerokai sumažinantiems mūsų sodų derlių, – sakė entomolgė Marcelė Ryliškienė. – Nebent spustelėtų vos ne 50 laipsnių speigas. Tačiau tokiu atveju žūtų ir gerieji vabzdžiai bei vabaliukai entomofagai, padedantys be insekticidų kovoti su žaldariais.“ Jai didžiausią nerimą kelia ne kenkėjai, bet vaismedžių ligos, kurias įveikti kasmet darosi vis sunkiau.

R. Tamašiūnas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų