REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Foreignpolicy.com“ pasakoja apie Europos valstybių lyderius, kurie politinius postus prarado dėl savo nesugebėjimo susitvarkyti su finansų krize.

„Foreignpolicy.com“ pasakoja apie Europos valstybių lyderius, kurie politinius postus prarado dėl savo nesugebėjimo susitvarkyti su finansų krize.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Geiras Haarde (Islandija)

Geir Haarde (nuotr. SCANPIX)Geir Haarde (nuotr. SCANPIX)

Postą prarado 2009 vasario 1

Aplinkybės: Islandijos bankų sektoriaus griūtis žymėjo visos Europos finansinės krizės pradžią. Tad šios šalies vyriausybė pirmoji pajuto ir politinius ekonominės krizės padarinius – po savaites trukusių protestų gatvėse Islandijos premjeras Haarde, savo postą užėmęs nuo 2006 metų, paskelbė apie savo suformuotos vyriausybės atsistatydinimą.

REKLAMA

Dabartinė situacija: 2009 metų tragiška Islandijos ekonomikos būklė (9,6 procentų BVP susitraukimas) šiuo metu yra jau žymiai geresnė – šiais metais šaliai prognozuojamas 2,5 procentų BVP augimas. Islandijai šiuo metu vadovauja Johanna Sigurdardottir - pirmoji šalies istorijoje premjerė moteris.

Ivars Godmanis (Latvija)

Latvijos premjeras Ivaras Godmanis po vakar vakare pasibaigusio neeilinio šalies vyriausybės posėdžio. Reuters/Scanpix nuotr. (nuotr. Balsas.lt)Latvijos premjeras Ivaras Godmanis po vakar vakare pasibaigusio neeilinio šalies vyriausybės posėdžio. Reuters/Scanpix nuotr. (nuotr. Balsas.lt)

REKLAMA
REKLAMA

Postą prarado 2009 kovo 12

Aplinkybės: Godmanis, savo poste išbuvęs tik kiek daugiau nei metus, iš premjero pareigų pasitraukė, reaguodamas į masinius šalies piliečių protestus, 50 procentų nedarbo lygį ir BVP lygio sumažėjimą 10,5 procentais. Priėmęs Godmanio atsistatydinimo pareiškimą, tuometinis Latvijos prezidentas Valdis Zatlers šalies premjeru paskyrė buvusį finansų ministrą Valdį Dombrovskį.

Dabartinė situacija: Pasak Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF), finansinė krizė sumažino grynąsias Latvijos pajamas net 19 procentų. Todėl Latvija privalėjo imtis griežtos išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo politikos. Tikimasi, kad Latvijos ekonomika šiais metais pagaliau ir vėl pradės augti. Kita vertus, šalies nedarbo lygis vis dar išlieka grėsmingai aukštas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ferencas Gyurcsany (Vengrija)

Gyurcsany (nuotr. SCANPIX)Gyurcsany (nuotr. SCANPIX)

Postą prarado 2009 balandžio 14

Aplinkybės: Gyurcsany buvo pirmasis pokomunistinio laikotarpio Vengrijos premjeras, savo postą užėmęs net dvi kadencijas iš eilės. Antrąjį kartą šis politikas buvo perrinktas 2006 metais, bet 2009 metais prieš Gyurcsany prasidėjo masiniai protestai – paviešintuose įrašuose buvo užfiksuota, kaip šalies premjeras prisipažįsta melavęs apie tikrąją Vengrijos finansinę padėtį. Nesugebėjęs susidoroti su prastėjančia Vengrijos ekonomine situacija, Gyurcsany savanoriškai pasitraukė iš ministro pirmininko posto.

REKLAMA

Dabartinė situacija: Vengrijos ekonomika vis dar yra pakankamai sudėtingoje būklėje: auga šalies nedarbo lygis, mažėja pasitikėjimas verslo sektoriumi, o tarp politikų vis dažniau girdimos kalbos apie būtinybę gauti Europos Sąjungos (ES) ir TVF finansinę paramą. Be to, daug klausimų kelia ir šalies politinė situacija – dabartinis premjeras Viktoras Orbanas yra kaltinamas dėl kontraversiškų Vengrijos konstitucijos pataisų ir laisvos žiniasklaidos suvaržymų.

Viktoras Juščenko  (Ukraina)

Viktoras Juščenka (Reporters/Scanpix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)Viktoras Juščenka (Reporters/Scanpix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)

Postą prarado 2010 vasario 25

Aplinkybės: Juščenko šalies prezidentu tapo po 2005 metais vykusių „Oranžinės revoliucijos“ protestų. Bet jau iki 2009 metų ukrainiečių pasitikėjimas šalies vadovu itin smuko – prie to daugiausiai prisidėjo prasta šalies ekonominė padėtis ir politinis valdžios neveiksnumas. Taigi vos 4 procentų piliečių pasitikėjimą turėjęs Juščenko net negalėjo svajoti apie galimybes išsaugoti prezidento postą. 2010 metų Ukrainos prezidento rinkimuose Juščenko surinko vos 5,5 procentus balsų, o šalies vadovu buvo išrinktas jo pagrindinis politinis priešininkas Viktoras Janukovyčius.

REKLAMA

Dabartinė situacija: Ukrainos ekonominė padėtis ir toliau išlieka sudėtinga: nedarbo lygis siekia 8,5 procentus, ekonomikos augimas lėtėja, be to, šalyje vis didėja benamių žmonių skaičius. Sudėtinga ir politinė situacija – prezidentas Janukovyčius yra kaltinamas dėl demokratijos principų nesilaikymo, laisvos žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės engimo bei politiškai motyvuoto Julijos Tymošenko įkalinimo.

Brianas Cowenas (Airija)

Brianas Cowenas (nuotr. Wikipedia)Brianas Cowenas (nuotr. Wikipedia)

Postą prarado 2011 kovo 9

Aplinkybės: Airijos premjeras Cowenas niekada negalėjo pasigirti aukštais piliečių pasitikėjimo reitingais. Prie to daugiausiai prisidėjo politiko nesugebėjimas susitvarkyti su šalies bankų sistemos griūtimi. 2011 sausį Cowenas pasitraukė iš valdančiosios „Fianna Fail“ partijos vadovo posto. Kita vertus, ir toliau liko premjero poste. Toks manevras „Fianna Fail“ partijai mažai padėjo – kovo mėnesį vykusiuose rinkimuose ši partija surinko mažiausiai balsų per visą savo gyvavimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dabartinė situacija: Šiuo metu Airijoje galima įžvelgti šiokius tokius ekonominio atsigavimo ženklus. Tai nutiko dėl dabartinio šalies premjero Enda Kenny vyriausybės griežtai vykdytos taupymo politikos. Be to, Airija iš TVF ir ES gavo 113 milijardų dolerių finansinę paramą. Kita vertus, Airijos ekonomikos augimas yra pakankamai nežymus (2012 metais prognozuojamas 1,3 procentų augimas), o šalies nedarbo lygis išlieka grėsmingai aukštas (14,2 procentai).

Gordonas Brownas (Didžioji Britanija)

Gordonas Braunas (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)Gordonas Braunas (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)

Postą prarado 2010 gegužės 11

Aplinkybės: Brownas šalies premjeru tapo 2007 metais, ministro pirmininko poste pakeitęs dešimt metų valdžiusį Tony Blairą. Deja, bet Browno premjero karjera neužtruko taip ilgai kaip jo pirmtako. Jo valdymo metu Didžiąją Britaniją kamavo kreditų krizė, šalies įsiskolinimas siekė 12 procentų valstybės BVP lygio. Beje, toks šalies įsiskolinimas iš esmės prilygo Graikijos skolos lygiui. Be to, Didžiojoje Britanijoje vis augo nedarbo lygis, tad Brownui nepavyko dar kartą tapti šalies premjeru – 2010 metų rinkimuose jo Leiboristų partija pasirodė nesėkmingai, o Didžiosios Britanijos premjeru tapo Davidas Cameronas.

REKLAMA

Dabartinė situacija: Premjeru tapus Cameronui, Didžiosios Britanijos ekonominė situacija vis vien nepagerėjo. Reaguodamas į besitraukiančią šalies ekonomiką, Cameronas ėmėsi griežtesnės taupymo politikos. Nepaisant to, Camerono vadovaujama Didžiosios Britanijos Konservatorių partija už leiboristus vis vien išlieka populiaresnė.

Jose

 Laikinasis Portugalijos premjeras Jose Socratesas (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt) Laikinasis Portugalijos premjeras Jose Socratesas (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)

(Portugalija)

Postą prarado 2011 birželio 21

Aplinkybės: Portugaliją buvo ištikusi panašaus masto skolų krizė, kokia kamavo Graikiją ir Airiją. Tad nieko keisto, jog šalies vidaus politinė situacija buvo taip pat įtempta. Kuomet 2011 kovą Portugalijos premjeras Socrates pasiūlė dar vieną - jau ketvirtąją - itin griežtą šalies taupymo programą (mokesčių didinimą ir viešojo sektoriaus išlaidų mažinimą), opozicinės šalies parlamento partijos ją vienareikšmiškai atmėtė. Reaguodamas į tai, Socrates paskelbė pasitraukiantis iš šalies premjero posto. Visgi Socrates ministru pirmininku išbuvo iki praėjusių metų birželio, kuomet jį galiausiai pakeitė Demokratų partijos lyderis Pedro Passos Coelho.

REKLAMA

Dabartinė situacija: Portugaliją ir toliau slegia viena didžiausių recesijų visame pasaulyje. Prognozuojama, jog šiais metais šalies ekonomika susitrauks dar 3 procentais, o nedarbo lygis sieks 13,6 procentus. Nepaisant to, Coelho tikina, kad Portugalija pajėgs susitvarkyti su skolų krize ir jos tikrai neištiks Graikijos likimas.

George'as Papandreou (Graikija)

George Papandreou (Scanpix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)George Papandreou (Scanpix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)

Postą prarado 2011 lapkričio 10

Aplinkybės: Papandreou Graikijos premjeru tapo 2009 metais. Tuomet jis iš karto pažadėjo, jog sugebės išvesti Graikiją iš krizinės situacijos. Bet praėjus dvejiems metams Graikijos premjeras buvo priverstas pasitraukti iš savo posto – nepadėjo nei skausmingas viešojo sektoriaus išlaidų mažinimas, nei gauta milžiniškų apimčių finansinė parama, nei griežtos ekonominės priemonės. Be to, šalies žmonės gatvėse protestuodavo iš esmės prieš bet kokius šalies vyriausybės planus. Galiausiai Papandreou paliko premjero postą, o jį pakeitė Briuselio prielankumą užsitikrinęs buvęs Europos Centrinio Banko pareigūnas Lucasas Papademos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dabartinė situacija: Dabartinio premjero Papademos galimybės kuo nors nustebinti yra taip pat ribotos – griežto taupymo ir finansinės paramos gavimo politika tarp šalies piliečių vis vien susilaukia didelio nepritarimo. Visai neseniai Papademos kartu su trijų partijų lyderiais susitarė dėl naujos ir gana kontraversiškos ekonominių veiksmų programos: šį kartą 22 procentais ketinama sumažinti minimalų šalies atlyginimą, o mainais į tai tikimasi užsitikrinti 130 milijardų eurų finansinę paramą.

Silvio Berlusconis (Italija)

S. Berlusconi (nuotr. SCANPIX)S. Berlusconi (nuotr. SCANPIX)

Postą prarado 2011 lapkričio 16

Aplinkybės: Tris kadencijas premjeru išbuvęs Berlusconi per savo politinę karjerą buvo sukėlęs begalę skandalų, be to, buvo kaltinamas įstatymų pažeidinėjimu ar tiesiog nemoraliu elgesiu. Tad daugelio kitų valstybių politiniai lyderiai tokioje situacijoje savo postus greičiausiai būtų praradę jau žymiai anksčiau. Visgi galiausiai pasitraukti iš Italijos premjero posto teko ir Berlusconiui – nesugebėjęs įgyvendinti gyvybiškai svarbių ekonominių reformų bei praradęs netgi savo partijos ir koalicijos partnerių pasitikėjimą, Berlusconi praėjusių metų lapkritį atsistatydino. Premjero poste jį pakeitė buvęs Europos komisaras Mario Monti.

REKLAMA

Dabartinė situacija: Naujasis premjeras Monti iškart ėmėsi įgyvendinti griežtesnę ekonominės politikos programą  - buvo žymiai padidinti šalies mokesčiai. Tarptautinės rinkos tokias Monti pastangas įvertino teigiamai. Europos lyderiai taip pat gali ramiau atsikvėpti, mat Monti ekonominė politika yra žymiai patikimesnė ir išmintingesnė nei buvusios Berlusconi vyriausybės. Visgi neaišku, kiek Europos lyderiai ekonominius santykius su Italija bus linkę grįsti vien gera valia ir sąlyginiu nuolaidžiavimu.

Jose Luisas Rodriguezas Zapatero (Ispanija)

(nuotr. SCANPIX) J. L. Zapatero (nuotr. Balsas.lt)(nuotr. SCANPIX) J. L. Zapatero (nuotr. Balsas.lt)

Postą prarado 2011 gruodžio 21

Aplinkybės: Zapatero Ispanijos ministro pirmininko pareigas pradėjo eiti 2004 metais. Šis politikas premjero postą ketino užimti dvi kadencijas, tad antrosios kadencijos pabaigoje Zapatero paskelbė, jog net nesieks ir vėl tapti premjeru. Kita vertus, taip buvo pasielgta ir dėl to, jog Zapatero taip ir nesugebėjo susitvarkyti su Ispaniją kamavusia recesija. Be to, tokiu būdu Zapatero tikėjosi išsaugoti didesnius Socialistų partijos (kuriai pats Zapatero ir vadovavo) šansus susigrąžinti politinę įtaką. Visgi šis planas neišdegė – Socialistų partija parlamento rinkimuose patyrė nesėkmę, o nauju šalies premjeru tapo konservatorius Mariano Rajoy.

Dabartinė situacija: Rajoy tikrai turės ką veikti premjero poste: šalies nedarbo lygis yra išaugęs iki 22,8 procentų,  o biudžeto deficitas siekia 8 procentus. Šių metų sausio mėnesį Rajoy vyriausybė paskelbė apie naują griežto taupymo programą, o visai netrukus turėtų būti pristatytas ir naujasis darbo rinkos reformų projektas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų