REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sostinėje rengiama didžiausia studijų parodaMokymasis. Studijos. Karjera“ ambicingai žada, kad kiekvienas atėjęs gaus atsakymą, kokį karjeros kelią pasirinkti. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ atliko eksperimentą, ką norintiems tapti verslininkais gali pasiūlyti šalies aukštojo mokslo atstovai.

Statistiniam lietuviui aukštasis išsilavinimas beveik tiek pat svarbus kaip ir krepšinis, o šalyje sukurta administracinė našta verslui tokia didelė, kad be specialaus pasirengimo skubėti kurti savo verslo beveik net neverta. Tiesa, šalyje veikia gvardija verslo ir verslumo skatinimo organizacijų, tačiau tai jau kita eksperimentų tema.

Šįkart studijų parodoje „Ekonomika.lt“ domėjosi, kaip kuo greičiau įgyti reikalingų žinių norint pradėti ir sėkmingai plėtoti savo verslą. Svarbūs kriterijai buvo studijų programų turinys, dėstytojai, individualus dėmesys studentui, asmeninės konsultacijos, studijų rezultatyvumas ir jų organizavimo lankstumas. Būtent pastarąja savybe tarptautinėje rinkoje, anot švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, išsiskiria ir yra konkurencingas Lietuvos aukštasis mokslas. Interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ jis pabrėžė, kad aukštosioms mokykloms suteikiamas sprendimų priėmimo autonomiškumas leidžia joms lanksčiai reaguoti į rinkos poreikius ir siūlyti patrauklias sąlygas studijuoti.

REKLAMA
REKLAMA

Kaune taip pat galima gyventi

Aukštųjų mokyklų stendų įvairovė ir žmonių gausa ne vienam atėjusiam į parodą turėtų susukti galvą. Konkrečių norų, kurioje aukštojoje mokykloje studijuoti ar kokio lygio aukštąjį išsilavinimą įgyti, neturėjome. Leidomės nešami įvykių srauto, tad pirmiausia atsidūrėme prie Kauno technologijos universiteto (KTU) stendo, kuriame, kaip ir daugelyje kitų, studijas pristatė studentai.

REKLAMA

Pasiteiravę, ką galėtų pasiūlyti verslui reikalingų žinių ištroškusiam asmeniui, buvome supažindinti su Vadybos studijų programa. Tiesa, į repliką, kad norėdamas studijuoti KTU dieniniame skyriuje turėtum kraustytis į laikinąją sostinę, studentė gana linksmai atsakė: „Kaune taip pat galima gyventi.“ Gana išsamiai apie pačią studijų programą ji papasakoti negalėjo, mat jos nestudijavo, tačiau pasiūlė rinktis tęstines studijas (jos anksčiau vadintos neakivaizdinėmis), kurios per metus atsieitų daugiau nei 2,3 tūkst. litų. Tiesa, studijuoti reikėtų šešerius metus, o paskaitos vyktų dukart per mėnesį. Anot KTU studentės, tokia studijų trukmė šiuo metu yra daugelyje universitetų, mat nenorima sudaryti didelio krūvio studentams.

REKLAMA
REKLAMA

Na, po šešerių metų nesinorėtų būti išėjus tik verslo pradžiamokslį. Galiausiai supratusi, kad įkalbėti studijoms KTU nepavyks, studentė buvo atvira: „Jums reikia dieninių studijų, nes ten visai kitoks lygis. Ieškokite Vilniuje, kad jums nereikėtų važinėti. O kolegijos nepatarčiau rinktis, nes įgysite tik profesinio bakalauro laipsnį.“ Pozicija, kad man diplomas nėra svarbus, pašnekovus dažnai sutrikdydavo. Tiesa, užbėgdama už akių istorijai galiu pasakyti, kad nė vienos aukštosios mokyklos atstovas nepasidomėjo, kokį verslą aš planuoju kurti. Matyt, vadybininkai – universalūs žmonės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiekvienas – individualus

Nors akivaizdžiai vyresni nei aštuoniolikos metų asmenys parodoje nesulaukia didelio dėmesio (matyt, nepanašūs į potencialius klientus), bet jo išsireikalavimas prie Vilniaus verslo kolegijos stendo mane nuvedė teisingu pasirinkimų keliu.

Tiesa, čia dėmesio reikalavo visi, nes nedidelėje erdvėje vyko tikrų tikriausias šėlsmas ir linksmybės. Buvęs kolegijos studentas Julijus man pasiūlė nevargti studijuojant trejus metus ir kasdien vaikštant į paskaitas, mat kolegijoje yra galimybė susidaryti asmeninį studijų grafiką ir mokėti tik už tas paskaitas, kurios man aktualios. Tokiu atveju, anot jo, norimus rezultatus pasieksiu greičiau: galėsiu plėtoti savo verslą, studijuoti sau aktualius dalykus ir konsultuotis su dėstytojais.

REKLAMA

Tiesa, dėl tokių studijų kainos reikėtų kreiptis atskirai, mat kiekvienas atvejis – individualus. Įprastos verslo vadybos studijos šioje kolegijoje kainuoja daugiau nei 4,7 tūkst. litų per metus. Anot Julijaus, svarbiausia, kad dėstytojai savo dėstomais dalykais „gyvena“, o studentų grupės nėra itin didelės, todėl visuomet gali gauti atsakymus į asmeninius klausimus.

VU ar TVM

Prisiklausiusi apie praktinio mokymo naudą kolegijų bloke nusprendžiau aplankyti ir seniausią Alma mater – Vilniaus universitetą, kur mane Ekonomikos fakulteto kampelyje pasitiko docentas. Mūsų kalba nebuvo ilga, tačiau patarimą gavau nuoširdų: kadangi konkurencija stojant į VU gana didelė, o mano konkursiniam balui trūksta valstybinio matematikos egzamino balo, yra dvi išeitys – egzaminą perlaikyti arba rinktis Tarptautinio verslo mokyklą (TVM), kurioje ne tik konkursas mažesnis, bet ir aukštosios matematikos studijuoti teks mažiau.

REKLAMA

Nežinia, kiek naudinga verslininkui aukštoji matematika, bet turbūt tai kiekvieno asmeninių poreikių įvertinimo reikalas. Akivaizdu, kad VU suinteresuotas ne lankstumu ir stojančio studento motyvacija, o vis dar atsirenka studentus pagal jų vidurinės mokyklos stojimo rezultatus.

Gerokai lanksčiau į situaciją žiūrėjo TVM atstovai: šioje aukštojoje mokykloje man pasiūlė pasirinkti atskiras mane dominančias paskaitas ir lankyti tik jas, mat bendrame priėmime vis tiek tektų dalyvauti, o tokiu atveju nelemtosios matematikos egzamino pažymys yra svarbus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bet labiausiai šiame stende apstulbino TVM studentų atstovybės pirmininkės Malvinos Majauskaitės pareiškimas, kai paklausiau, ar ji gavo realios naudos studijuodama šioje aukštojoje mokykloje: „Viskas priklauso nuo kiekvieno motyvacijos. Aš visada buvau aktyvi. Dar mokydamasi vienuoliktoje klasėje jau dirbau Ūkio ministerijoje, o studijuodama ir konsultuodamasi su dėstytojais įkūriau ir išplėtojau savo verslą – dabar turiu logistikos bendrovę.“

Gręžiasi į lankstumą

Mykolo Romerio universiteto darbuotojas Saulius taip pat man žadėjo aukso kalnus ir labai palaikė mano skaičiavimus, kad lankyti atskirus seminarus pas įvairius specialistus būtų gerokai brangiau, nei tas pačias paskaitas studijuoti aukštojoje mokykloje turint laisvojo klausytojo statusą. Pavyzdžiui, nuolatinės verslo sistemų kūrimo ir valdymo studijos per metus šiame universitete kainuoja beveik 3,9 tūkst. litų.

REKLAMA

Vis dėlto reikia nepamiršti, kad čia, kaip ir daugelyje didžiųjų aukštųjų mokyklų, studentų srautai dideli, todėl tikėtis, kad paskaitoje sulauksi asmeninio dėmesio, turbūt būtų naivu. Tad, anot Sauliaus, reikėtų į save atkreipti dėstytojo dėmesį.

Vis dėlto labiausiai mano reikalavimus atitiko ir daugiausia galimybių pasiūlyta ISM vadybos ir ekonomikos universiteto stende. Ne paslaptis, kad už tą malonumą tektų gerokai pakratyti kišenę, tačiau, reikia pripažinti, tiek aukštosios mokyklos studentai, tiek darbuotojai moka papasakoti apie ISM studijų vertę. Kai paprastai daugelis pabrėžia diplomo svarbą, ISM akcentavo studijų procesą ir gaunamas žinias, galėjo pasigirti žinomais dėstytojais ir absolventais.

REKLAMA

Mano motyvacija gauti greitą ir veiksmingą rezultatą – pradėti ir plėtoti verslą – buvo sutikta itin palankiai ir garantuojama, kad už vieną dalyką per pusmetį mokėdama apie 1,2 tūkst. litų gausiu visą reikalingą informaciją, įgūdžių ir konsultacijas. Be to, buvau pakviesta iškart konsultuotis su konkrečius studijų dalykus kuruojančiais žmonėmis, kurie galėtų man padėti susiplanuoti individualias studijas.

Taip pat ISM atstovai užsiminė apie vadovų magistrantūrą, kurios metų kaina – apie 21 tūkst. litų, be to, tektų atitikti daugybę studentui keliamų kriterijų.

„Jeigu neturite ketverių metų vadovavimo patirties, sprendžiame per pokalbį, kai aiškinamės studento motyvaciją. Šioje studijų programoje renkasi daug patirties versle turinčių žmonių, tad jie jau kalba apie konkrečias kasdienes verslo problemas, jas analizuoja. Jie vienas su kitu turi kuo pasidalyti, apsikeisti informacija. Norime tokį lygį išlaikyti“, – sakė Studijų priėmimo skyriaus vadovė Jovita Starkutė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Išeiti gavus atsakymą

Eksperimentas parodė, kad iš studijų parodos išeini gavęs atsakymą. Tiesa, jis kelia dar daugiau klausimų: ar visi žadėti dalykai bus įgyvendinti, ar dėstytojai bus tikrai tokie puikūs, o paskaitų turinys – vertingas? To „Ekonomika.lt“ nepatikrino. Tačiau padėti tapti verslininku vienu ar kitu lygiu pasirengusios visos aukštosios mokyklos, svarbiausia tiksliai žinoti, ko ir kodėl sieki.

Faktai

Paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera“

Paroda Lietuvoje rengiama jau dešimtą kartą.

Į šią parodą atvyksta daugiau kaip 40 tūkst. lankytojų iš visos šalies.

Paroda patenka į lankomiausių Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ trejetuką ir yra viena populiariausių.

Parodoje dalyvauja visos Lietuvos aukštosios mokyklos, kolegijos, mokymo įstaigos iš daugelio užsienio šalių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų