Nors nuo vieno Lietuvos pakraščio iki kito yra vos keli šimtai kilometrų, įvairiuose mūsų šalies kampeliuose gyvenančių žmonių finansinė padėtis gerokai skiriasi. Naujausi duomenys liudija, kad atskirtis tarp savivaldybių pastaruoju metu dar labiau padidėjo. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliekamas tyrimas.
Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės teigimu, antrus metus iš eilės atliktos savivaldybių lyginamosios analizės rezultatai rodo, kad lyginant su Latvija ir Estija, Lietuvos situacija yra įdomesnė ir įvairiapusiškesnė.
Gyventojų daugėja tik didžiuosiuose miestuose ir Neringoje
Ji atkreipė dėmesį, kad gyventojų Lietuvoje per 10 metų sumažėjo beveik 7 proc. Per 10 metų gyventojų skaičius išaugo tik trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir Neringos savivaldybėje, o 2011 m. – tik Neringos savivaldybėje, bet tai, jos teigimu, neatspindi tikrosios padėties.
„Neringoje žmonės registruojasi fiktyviai – tie, kurie turi antruosius būstus, bei tie, kurie už nedidelį mokestį registruojasi Neringos gyventojų namuose“, – sakė O. Bložienė.
Lietuvos gyventojų vidutinis amžius yra 39,8 m. Tačiau didmiesčiuose visuomenė jaunesnė, o kaimiškuose regionuose senesnė. „O kuo senesnė visuomenė, tuo mažiau ji konkurencinga, pritraukia mažiau investicijų, mažiau konkurencingų verslų“, – pabrėžė analitikė.
2011 m. regioninė atskirtis dar pagilėjo
„Atskirtį mažintų verslas, nedarbo mažėjimas – jei žmonės galėtų dirbti ir užsidirbti. Jeigu žmogus turi darbą savo savivaldybėje ir yra infrastruktūra, kuri jį tenkina, jis neemigruos. Bet Lietuvoje ne visi žmonės yra linkę važiuoti į stiprias įmones regionuose, nors ten ir gautų darbą, nes tas gerbūvis, kuris siūlomas, palyginti su didžiaisiais miestais yra nepakankamas“, – pabrėžė ji.
„Žmonės juda iš kaimiškų vietovių į didmiesčius, kur yra didesnė darbo pasiūla. Tačiau Lietuvos gyventojas verčiau renkasi emigraciją ir didesnį darbo užmokestį, nei Lietuvoje juda į kitą miestą. Ta tendencija kartojasi metai iš metų“, – aiškino O. Bložienė, tokią situaciją vadindama „užburtu regioninės atskirties ratu“.
„Tas ratas jau pradėjęs suktis ir rezultatus matysime po 10 metų“, - prognozuoja O. Bložienė.
Visas sritis, įvykius ir procesus, turinčius įtakos namų ūkių finansams analizuojantys Asmeninių finansų instituto padaliniai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikia nuo 2009 m. Švedijoje šis institutas dirba ir gyventojų gerovės lygį bei finansinį raštingumą tiria jau kelis dešimtmečius.
