Artimiausiu metu turėtų įvykti Lietuvos aukščiausiųjų pareigūnų ir „Gazprom export“ vadovo susitikimas. Jame, kaip spėja rusų dienraštis „Izvestija“, gali būti aptarta ir ateities dujų kaina Lietuvai. Ekspertai tikina, kad naudos iš derybų tikėtis bus sunku.
Po Lietuvos žiniasklaidos pranešimų, kad Lietuvos vyriausybė tik imituoja derybas su Rusija, o iš tikrųjų jų vengia, ministras pirmininkas Andrius Kubilius suskubo tokias kalbas paneigti ir pranešė, kad jau artimiausiu metu ketina vykti į susitikimą su „Gazprom export“ vadovu Aleksandru Medvedevu.
Pasak Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, natūralu, kad derybų Lietuvos vyriausybė galėjo vengti, nes jos nebus lengvos: „Šiuo metu Lietuvos pozicija yra silpna – Lietuva siekia įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai ir atskirti dujų tiekimą, gamybą bei perskirstymą, rengiasi statyti suskystintą dujų terminalą, todėl pasiekti palankų susitarimą bus sunku.“
Pasak eksperto, neatmetama galimybė, kad „Gazprom“ atstovai gali Lietuvai pasiūlyti nuolaidų ar ilgalaikių sutarčių tik mainais už suskystinto dujų terminalo statybos atidėjimą, planų atsisakymą ar kitų alternatyvų Rusijos dujoms įgyvendinimo stabdymą. Tai esą yra ir kelios priežastys, dėl kurių buvo pareikštas noras susitikti su Lietuva.
Kalbėtis reikia
Buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas pabrėžė, kad bendraujant su Rusija dialogas būtinas ir derybų vengti nenaudinga abiem pusėms. „Kiek galima kalbėtis ultimatumais? Į Lietuvą nafta atkeliauja iš dar baisesnių valstybių, kur nėra jokios demokratijos, tačiau su tiekėjais kalbėtis reikia, nieko nepadarysi“, – svarstė V. Jankauskas.
Pasak eksperto, sprendžiant iš Ukrainos derybų su „Gazprom“, Lietuvai nuolaidų tikėtis neverta: „Vienas mano projektas plėtojamas Ukrainoje, todėl turiu galimybę stebėti, kaip ten vyksta derybos – į jas įsitraukia visa aukščiausio lygio vadovybė nuo ministrų iki šalies prezidento, tačiau jos vyksta sunkiai, nes Rusija daro spaudimą.“
Lietuvos ir „Gazprom“ derybose sunkumų gali kelti ir Lietuvos sprendimas pasirinkti griežčiausio ES III paketo reikalavimus, kuriuos, kaip teigia V. Jankauskas, be Lietuvos, priims tik kelios ES valstybės.
Įgyvendinant šį paketą „Lietuvos dujos“, kurių akcininkė yra ir „Gazprom“, būtų padalytos į kelias įmones ir dujotakiai „Gazprom“ nebepriklausytų. Tam Rusijos bendrovė priešinasi.
Deryboms nepasirengusi
Kad Rusija išties siekia atvirų derybų, savaitraščiui „Ekonomika.lt“ patvirtino ir „Gazprom“ artimas šaltinis. Esą „Gazprom“ „visą laiką yra pasirengusi dialogui ir abipusiškai naudingoms diskusijoms.“
Vyriausybė pernai viešai skelbė, kad su Rusijos dujų tiekėja mėgino tartis daug kartų, tačiau iš „Gazprom“ atsakymo nesulaukė. Tačiau žiniasklaidoje pasirodė įtarimų, kad viešai Lietuvos vyriausybės deklaruota pozicija neatitinka realybės ir derėtis vengia pati vyriausybė. Praėjusią savaitę socialdemokratai kreipėsi į vyriausybę prašydami paaiškinti, kokia buvo derybų eiga: ar buvo sudaryta speciali grupė, kokių konkrečių siūlymų pateikė Lietuvos atstovai ir kokia buvo darbo grupės sudėtis. Socialdemokratų pirmininko Algirdo Butkevičiaus nuomone, Lietuva jau ne pirmą kartą atsisakė derėtis su „Gazprom“: „Teko girdėti, kad ir pernai į Lietuvą derėtis buvo atvykę atstovai iš Rusijos, bet Lietuva deryboms buvo visiškai nepasirengusi.“
Faktai: Dujos
„Gazprom“ duomenimis, 2011 metų balandį dujos Lietuvai kainavo 448 dolerius už 1 tūkst. kubinių metrų, Estijai – 389 dolerius, o Latvijai – 379 dolerius
38,9 proc. „Lietuvos dujų“ valdo „E.ON Ruhrgas International“, 37,1 proc. – „Gazprom“, 17,7 proc. priklauso Lietuvai
Ilgalaikė dujų tiekimo sutartis tarp „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ galioja iki 2015 metų pabaigos
Paulius Grinkevičius
