Blokuodami parlamentinį „Snoro“ bankroto aplinkybių tyrimą, valdantieji verčia Seimo pirmininkę Ireną Degutienę aiškintis dėl indėlio, neva dengto jos sūnaus įmonės paskolomis, kurio suma viršija valstybės draudžiamą sumą.
Dėl valdančiųjų užsispyrimo sugriuvus neeilinei Seimo sesijai, opozicija rodo pirštu į Seimo pirmininkę ir lygina jos sūnaus Gedimino Degučio, kurio įmonės (UAB „Novotersa“) pinigai buvo „Snoro“ banke iki pat bankroto, istoriją su buvusio premjero Adolfo Šleževičiaus. Pastarasis politikas prarado postą, nes pasinaudojo padėtimi ir atsiėmė indėlį iš Lietuvos akcinio inovacinio banko, žlugusio prieš keliolika metų. Pirmininkė mėgina kratytis tokių analogijų ir kaltina oponentus.
Kodėl taip baidomasi tyrimo?
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas nebuvo linkęs atskirai vertinti ar komentuoti Seimo pirmininkės sūnaus situacijos ir teigė, kad kol kas pateiktoje informacijoje nemato nieko blogo ir galbūt jo situacija yra visiškai normali ir teisinga.
Tačiau „darbiečio“ nuomone, būtinai reikia atlikti parlamentinį tyrimą dėl banko „Snoras“, nes prokuratūra Lietuvoje yra pakankamai politizuota.
„Niekam nebūtų žinoma, kaip prokuratūra vykdys tyrimą, todėl būtina sukurti parlamentinio tyrimo komisiją, juk ten gali būti ir kitokių įvykių. Juk dar net neatsakyta į klausimą, ar būtina buvo imtis tokių griežtų priemonių ir žlugdyti privačią nuosavybę", – svarstė jis.
Anot V. Uspaskicho, civilizuotame vakarų pasaulyje nuosavybės teisė prilyginama nacionaliniam saugumui, todėl valstybė gali sukurti grėsmę visam nacionaliniam saugumui. Politiko nuomone, būtina peržiūrėti, kiek atsakingi buvo drastiški sprendimai, kai bankas iki paskutinės minutės buvo mokus, ir ar valdančioji dauguma neužbėgo penkiomis minutėmis į priekį ir nesužlugdė šito reikalo.
Jo partijos kolegė Loreta Graužinienė pabrėžia skirtumą tarp laikinosios komisijos įkūrimo ir pavedimo situaciją tirti nuolatiniams Seimo komitetams. „Komitetuose žmogus gali šnekėti bet ką arba išvis, jei jau tapo privačiu asmeniu, atsisakyti liudyti. Tai kitoks statusas, nei priesaika sakyti specialiojoje komisijoje“, – aiškino L. Graužinienė.
Nieko nebijo
Seimo pirmininkės vyriausiasis patarėjas Dalius Stancikas teigia, kad jo viršininkė nebijanti parlamentinio tyrimo. Esą, pats opozicijos elgesys – tiesiog nepriimtinas. „Pirma, opozicijos reikalavimai Seimo Pirmininkei, kad ji paviešintų UAB „Novotersa“ finansines operacijas prasilenkia tiek su sveika nuovoka, tiek su įstatymais, nes Seimo Pirmininkė nėra įgaliota ir neturi teisės viešinti ar kitaip atstovauti akcinių bendrovių interesų. Neturėdama tokios teisės, ji negali nieko viešinti, nes pažeistų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, Bankų įstatymą, Civilinį kodeksą.
Antra, jos sūnus nėra vienintelis UAB „Novotersa“ savininkas, jis turi tik 50 proc. šios įmonės akcijų. Kitus 50 proc. turi LSDP tarybos narys D. Šinkūnas. Tad V. Mazuronis lygiai taip pat galėtų prašyti šios įmonės dokumentų ir iš pono Butkevičiaus, kaip LSDP partijos vado, arba kad šis susitartų su savo partijos kolegomis ir duotų sutikimą tuos dokumentus perduoti pačiam V.Mazuroniui.
V.Mazuronis taip pat gali kreiptis asmeniškai į UAB „Novotersa“ ir tartis su jais, bet to nėra daroma. Tad akivaizdu, kad svarbu ne tiesa, o Seimo Pirmininkės kompromitavimas“, – piktinosi jis.
Puola kitus
D. Stancikas taip pat kartoja G. Degučio hipotezę, kad opozicija galbūt naudojasi vogtais dokumentais.
„A. Butkevičiaus partijos kolega viešai teigia, kad buvo susitikęs su A.Butkevičiumi ir rodė ne pavogtus, o tikrus įmonės dokumentus ir finansines operacijas, bet A.Butkevičiaus tai nedomino, jis vis tiek platino vogtą banko informaciją ir skleidė dezinformaciją. Seimo Pirmininkei labai rimtų abejonių kelia A.Butkevičiaus elgesys ir tai, kad jis, neva gavęs iš banko medžiagą apie galimai įvykdytą nusikaltimą, perdavė medžiagą ne tyrimui dėl banko „Snoras“ veiklos (taigi, ir visas ten vykusias ar tebevykstančias finansines operacijas tiriančiai Generalinei prokuratūrai), o žurnalistams. A.Butkevičius kreipėsi į prokuratūrą tik po to, kai Seimo Pirmininkė sausio 21 dieną 9 val. ryte kreipėsi į prokuratūrą, prašydama ištirti tiek p. Butkevičiaus skleidžiamą informaciją ar dezinformaciją, bei prašydama „ištirti, kodėl A.Butkevičius apie galimai padarytą rimtą nusikaltimą iškart nepranešė teisėsaugos įstaigoms ir ar jo veiksmuose nėra Baudžiamojo kodekso 237 straipsnyje (nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas) numatyto nusikaltimo požymių“, – aiškina padėjėjas.
Patarėjas aršiai puolė ir kitus politikus. Tvarkos ir Teisingumo (TT) frakcijos seniūnas Mazuronis, pasak D. Stanciko, taiko sau ir kitiems dvigubus standartus, nes pats esą yra nuslėpęs, kad kartu su mama turėjo banke „Snoras“ akcijų iki šiol viešai taip ir nepaskelbė tikslios sumos, kurią atgavo jis pats ir jo mama. „Kalba tik apytiksliai, bet nepaaiškino, kam konkrečiai skambino į banką „Snoras“ ir reikalavo grąžinti indėlį, kas panašu į politinį spaudimą banko „Snoras“ darbuotojams, ir nepateikė viešai visų savo sutarčių su banku „Snoras“, nors tam nereikia jokių kitų trečią asmenų sutikimo – užtenka jo paties valios“, – aiškino patarėjas portalui Balsas.lt.
Atsakykime į klausimus
Opozicijos nuomone, Seimo pirmininkė, su kurios giminaičiu siejamas vienintelis realus šios nelaimingos istorijos skandalas, mėgina tiesiog gintis, juodindama kitus.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius portalui Balsas.lt sakė esąs visiškai įsitikinęs savo teisumu ir nieko nevogęs. „Jeigu Seimo pirmininkė ar oponentai mano, kad politikai neturi aiškintis gautos informacijos tikrumo – apgailestauju. Mano kreipimasis į prokurorus net nebuvo nukreiptas prieš I. Degutienę ar jos sūnų. Isteriškos reakcijos nesupratau. Jei būtų buvęs pradėtas parlamentinis tyrimas, viskas būtų baigęsi ir vykę kur kas ramiau. Tiesiog norėjome išsiaiškinti klausimus“, – sakė jis.
A. Butkevičius atmetė G. Degučio viešai išsakytus teiginius, kad jis esą remiasi „vogtais dokumentais“. Man informaciją pateikė rinkėjas ir aš, kaip Seimo narys, turėjau į ją reaguoti“, – aiškino Seimo narys.
Anot LSDP lyderio, daugiausiai įtarimų kelia Seimo pirmininkės ir valdančiųjų baimė, kad parlamentinis tyrimas kažkam, kažkuo pakenks. „Viskas būtų atliekama parlamentinės kontrolės rėmuose. O toks užsispyrimas ir noras nušalinti Seimą nuo didelės problemos kelia didelių įtarimų žmonėms“, - tvirtina jis.
„Pavažiavo stogas?“
Pats TT ir Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis teigia, kad iš nevilties Seimo pirmininkės komandai bus „pavažiavęs stogas“. Politikas nurodo, kad parlamento vadovės komanda painioja skirtingus dalykus ir suka kalbą į indėlį, kuris buvo šešis kartus mažesnis už valstybės draudžiamą bei priklausė ne jam, o jo 88 metų mamai.
Aš galiu tik pakartoti, kad asmeniškai jokių sąskaitų „Snoro„ banke neturėjau. Keletą indėlių sąskaitų „Snoro“ banke turėjo mano mama Genovaitė Mazuronienė,. Bendra tų indėlių suma „Snoro“ banke buvo maždaug šešis kartus mažesnė nei valstybės draudžiamų indėlių komerciniuose bankuose suma. Mamos prašymu aš buvau sudaręs sutartį, jog, esant reikalui, galėsiu disponuoti jos turimomis sąskaitomis, nes šiemet mano mamai sukaks 88 metai. Ačiū Dievui, tokio reikalo ir būtinybės nebuvo ir aš nepadariau nei vienos finansinės operacijos pagal šią sutartį banke „Snoras„. Bankrutavus bankui „Snoras“, per garantinį fondą iš SEB Utenos skyriaus mano mamai buvo grąžintas indėlis kaip ir visiems kitiems Lietuvos piliečiams, kurių indėliai buvo banke „Snoras". Dalį mano mamos turėto indėlio garantinio fondo darbuotojai grąžino per mane, remdamiesi anksčiau minėta sutartimi ir motyvuodami tuo, jog tokios jų indėlių grąžinimo taisyklės. Man, kai skambinau į „Snoro“ banką, taip daryti pasiūlė atsiliepusi darbuotoja ir tame nėra jokios paslapties“, – sakė V. Mazuronis. Jis pabrėžė esąs pasirengęs pateikti bet kuriuos dokumentus ir parlamentinio tyrimo komisijai, jei tokia būtų sudaryta ir siūlė taip pat apsispsręsti Seimo vadovei.
Dengiamasi Konstituciniu Teismu
Su Konstituciniu Teismu (KT) neretai konfliktavę konservatoriai šįkart linkę surasti jo ankstesniuose nutarimuose skydą savo pozicijoms apginti. „Seimo Pirmininkės prašymu pradėtas šiuo klausimu ikiteisminis tyrimas, tad kyla pagrįstų abejonių, ar Seimo komisijos darbas besidubliuojantis su prokuratūros tyrimu nepažeis Konstitucijos, nes pagal KT 2006 m. balandžio 4 d. Išaiškinimą „Seimo laikinųjų tyrimo komisijų veiklos teisiniu reguliavimu negalima sudaryti prielaidų Seimo laikinajai tyrimo komisijai ar visam Lietuvos Respublikos Seimui tiesiogiai organizuoti kitų valstybės ar savivaldybių institucijų darbo, kištis į kitų valstybės ir savivaldybių institucijų (jų pareigūnų) veiklą, priimti tokių sprendimų, kuriuos gali priimti tik atitinkamus įgaliojimus turinčios valstybės ir savivaldybių institucijos (jų pareigūnai). Seimo pagal Konstituciją vykdoma kontrolės funkcija nesuponuoja to, kad Seimas tiesiogiai organizuoja kitų valstybės ar savivaldybių institucijų darbą ar gali bet kada įsikišti į bet kurios viešąją valdžią įgyvendinančios valstybės ar savivaldybių institucijos (jų pareigūnų) veiklą. Seimo kontrolės funkcija nesuponuoja ir galimybės Seimui priimti tokius sprendimus, kuriuos gali priimti tik atitinkamą kompetenciją turinčios valstybės ar savivaldybių institucijos (jų pareigūnai). Juo labiau tokių įgaliojimų negali turėti joks Seimo padalinys, taigi ir Seimo laikinosios tyrimo komisijos.“
Komisijos tapo blogos
D. Stancikas aiškina, kad banko „Snoras“ bylos tyrimas virsta negražiais politiniais žaidimais, galinčiais labai brangiai atsiliepti visiems „Snoro“ banko buvusiems ir nukentėjusiems indėlininkams bei visiems Lietuvos žmonėms, taip pat laukdama prokuratūros pradėto tyrimo rezultatų, nusišalina nuo šios temos tolesnio eskalavimo, taip pat nusišalins balsuojant ar komentuojant Seimo plenarinių posėdžių salėje svarstant laikinosios tyrimo komisijos sudarymą. „Seimo Pirmininkė jau ne kartą yra sakiusi, kad Seimo laikinosios komisijos iki šiol nėra atnešusios kokio nors vaisingo rezultato visai valstybei, o buvo tik išnaudojamos politiniams žaidimams.“
Opozicija į tai reaguoja ramiu pastebėjimu, kad kitados konservatorių politikams patikdavo (kaip saugumo darbuotojo Vytauto Pociūno žūties atveju) ir dabar jie tiesiog vengia atsakyti į nepatogius klausimus.
****
Istorija prasideda praėjusiais metais, kai bendrovė „Novotersa“ iš „Snoro“ pasiėmė 1,6 milijonų litų paskolą. Lapkričio 16 dieną, kai „Snoras“ buvo nacionalizuotas, įmonė paprašė, kad bankas dalį paskolos padengtų maždaug 652 tūkstančių litų suma, kuri buvo sukaupta specialiojoje banko sąskaitoje.
Šiuo metu, anot žiniasklaidos pranešimų, „Novotersos“ einamojoje sąskaitoje „Snore“ guli daugiau kaip 342 tūkst. litų. Bendrovė šiais pinigais prašo padengti dalį paskolos likučio, kuris šiuo metu viršija pusę milijono litų. Atsakymo iš „Snoro“ bendrovė esą negavo iki šiol.
Redakcijos šaltiniai teigia, kad bent vienas pavedimas iš „Novotersa“ sąskaitos buvo padarytas prieš pat nutraukiant banko operacijas dėl nacionalizavimo. Pavedimas ar pavedimai užstrigo, kaip ir daugelis pavedimų. Bankui atnaujinus veiklą operacija buvo baigta. Ypatumas tas, kad tai jau bankrutuojančio banko operacija. Tokių buvo irgi ne viena.
Kaip ten bebūtų, parlamentinis tyrimas galbūt būtų padėjęs paprasčiau atsakyti į paprastą klausimą – ar Seimo vadovės sūnaus įmonei tvarkantis reikalus su „Snoru“ buvo pasinaudota iš mamos aplinkos gauta informacija? Verslininkas G. Degutis teigia, kad yra daugiau nukentėjęs, nei iš šios situacijos laimėjęs asmuo. Minėta suma (652 tūkstančiai litų) esą vis vien būtų buvusi užskaityta kaip dalies paskolos grąžinimas.
Taip pat skaitykite:
A. Butkevičius: I. Degutienė ir A. Kubilius apie „Snoro“ problemas buvo informuoti dar liepą
