Žinia, kad kruiziniu laivu „Costa Concordia“ plaukė ir Lietuvos pilietis, labai nustebino. Katastrofą išgyvenusiam T. R. labiausiai skaudu dėl to, kad nepavyko susisiekti su Lietuvos ambasada Italijoje. Kauniečiui nebuvo suteikta tuomet taip reikalinga teisinė konsultacija.
(Papildyta sausio 18, 10.08) Paaiškėjo, kad informacija apie tai, jog laive nebuvo Lietuvos piliečių, – Italijos pareigūnų klaida. Kaip teigia URM, Lietuvos diplomatai kreipėsi į Italijos pareigūnus prašydami peržvelgti, ar keleivių sąraše nėra lietuviškų pavardžių.
„Minimo asmens pavardė keleivių sąraše buvo įrašyta klaidingai, todėl suklydo ir Italijos pareigūnai, Lietuvos diplomatams akcentavę, kad lietuviškų pavardžių jie nerado“, – sakė M. Lašas.
(Papildyta 18.00) URM: mūsų diplomatams buvo teigiama, kad laive lietuvių nebuvo
Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus atstovas M. Lašas teigė, kad „Lietuvos ambasada Italijoje iš karto, kai tik sužinojo apie sausio 14 d. nelaimę, kreipėsi į Italijos institucijas (Protecione Civile) dėl laive buvusių Lietuvos piliečių ir buvo pasirengusi esant reikalui vykti į įvykio vietą. Italai iki šiandien teigė, kad laive lietuvių nebuvo. Lietuvos ambasados svetainės tituliniame puslapyje yra paskelbtas visą parą budintis URM konsulinės informacijos telefono numeris ir ambasados budinčio mobilaus telefono numeris. Į ambasados budintį mobilų telefoną nei šeštadienį, nei sekmadienį niekas neskambino. Su jūsų minimu piliečiu ambasada palaiko ryšį ir padeda spręsti jo turtinius klausimus".
M. Lašo teigimu, reikiami kontaktai yra skelbiami ir neseniai paleistoje URM svetainėje, skirtoje užsienyje keliaujantiems Lietuvos piliečiams http://keliauk.urm.lt „Naudodamiesi proga dar kartą raginame Lietuvos piliečius prieš vykstant į kelionę užsienyje apsilankyti šioje svetainėje ir susirasti informaciją, kuri praverstų nelaimės metu“, – sakė jis.
Kuomet šalies dienraščiai ir interneto svetainės skelbė, kad skęstančiame laive prie Italijos krantų nėra Lietuvos piliečių, kaunietis T. R. beviltiškai bandė susisiekti su Lietuvos ambasada Italijoje. Tačiau nei šeštadienį, nei sekmadienį, nuo lietuvio skambučių kaitęs ambasados telefono ragelis nebuvo pakeltas. „Šeštadienį su savo šalių ambasadomis laisvai galėjo susisiekti keletas mano draugų iš Ispanijos, Rusijos, Ukrainos. Kuo mūsų ambasada unikali, kad gali sau leisti nedirbti? Argi nereikia rūpintis lietuviais, kurie savo šalyje moka mokesčius? Mūsų ir taip jau nedaug liko, o dar šitaip yra elgiamasi“, – skaudulio neslėpė katastrofą išgyvenęs T. R.
Pasak T. R., nukentėję kruizinio laivo keleiviai buvo nuvežti į „Hilton“ viešbutį Romoje, šalia Fiumicino oro uosto. „Viešbutyje buvo įkurti priėmimo stalai. Įvairių šalių piliečiai čia galėjo susisiekti su savo ambasadomis, gauti teisinę konsultaciją“, – pasakojo vienoje Kauno maitinimo įstaigoje dirbantis vyras. Tačiau lietuviui padėti niekas nesiteikė – nei Lietuvos ambasados Italijoje darbuotojo, nei kokio kito atstovo kaunietis nesulaukė.
Sekmadienio vakarą iš Romos į Kauną grįžęs lietuvis su ambasada, įsikūrusia Romoje, susisiekė tik pirmadienį. Lyg nepasitikėdamas vyro pasakojimu, ambasados darbuotojas paprašė T. R. atsiųsti kelionę laivu patvirtinančius dokumentus. Kaunietis į prašymą sureagavo nedelsdamas. „Išsiunčiau nuskenuotą „Costa Concordia“ kortelę, bet jokio atsakymo negaunu iki šiol“, – sakė dažnai į keliones išsiruošiantis kaunietis.
Taip jau išeina, kad jei nelaimė užgriuvo tave svečioje šalyje, tai pačiam nukentėjusiajam reikia aiškintis ir įrodinėti, kad pagalba iš tiesų reikalinga? Ką tuomet veikia Lietuvos ambasados, kokia jų misija?
Antradienio popietę žurnalistui pavyko susisiekti su Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Konsulinės pagalbos atstovas patvirtino, kad lietuvių nuskendusiame laineryje nebuvo. Pareiškus, kad laivo katastrofą išgyveno ir Lietuvos pilietis, jokios nustebimo reakcijos nesulaukta. Kiek vėliau pateiktoje informacijoje „atsirado“ ir mūsų šalies pilietis.
„LR ambasada Romoje yra padavusi užklausimą dėl galimai buvusių LR piliečių katastrofą patyrusiame laive. Vienas LR pilietis, kuris plaukė šiuo kruiziniu laivu, jau yra Lietuvoje. Daugiau duomenų apie LR piliečius negauta“, – elektroniniu laišku informavo LR Užsienio reikalų ministerijos administracinio departamento piliečių aptarnavimo skyriaus pirmasis sekretorius Napoleonas Baranauskas. Jokios informacijos apie suteiktą pagalbą nukentėjusiam lietuviui nebuvo gauta, o ir būti negali, nes Lietuvos ambasada Italijoje, apie tautietį, buvusį laive, sužinojo tik tuomet, kai T. R. pagalbos jau nebereikėjo ir jis jau buvo spėjęs grįžti į namus.
Po T. R. istorijos sunerimti turėtų ir kiti keliauti mėgstantys lietuviai, ypač savaitgaliais, kuomet Lietuvos ambasados, priešingai nei kitų šalių, „išeina atostogų“, palikdamos tautiečius su savo bėdomis likimo valiai.
Taip pat skaitykite:
