REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurioms parlamentarai pritarė paskutiniame rudens sesijos posėdyje gruodžio 23 d., sukėlė tikrą diskusijų audrą. Degalinių tinklų atstovai, kurie iš savo lentynų alkoholinius gėrimus turės išimti tik po ketverių metų, neatmeta, jog dėl to praras dalį pelno ir turės spręsti, kaip jį kompensuoti. O smulkieji prekybininkai, kurie įstatymo pataisų poveikį pajuto pirmieji, nes alumi ir kai kuriais kitais alkoholiniais gėrimais jau nebegali prekiauti kioskuose, tvirtina dėl to prarasiantys ne tik sukurtas darbo vietas, bet ir verslą.

REKLAMA
REKLAMA

Sostinės savivaldybės parama kioskų prekeiviams nepriimtina?

Anot vieno  Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovų, šios organizacijos garbės prezidento Eduardo Šablinsko, jų netenkina ir Vilniaus miesto savivaldybės siūlymas verslininkams, kurie nusikels mieste esančius kioskus, gauti  5 tūkst. Lt paramą.

REKLAMA

Maždaug tuo pat metu, kai Seime buvo priimtos įstatymo pataisos, nuo šių metų sausio 1 d. kioskuose uždraudus prekiauti alkoholiniais gėrimais, sostinės meras Artūras Zuokas paskelbė, kad šia parama galės pasinaudoti ir tie smulkiojo verslo atstovai, kurie dėl pasikeitusių  įstatymų nebeišgalės išlaikyti savo verslo. Skaičiuojama, alkoholiniais gėrimais Vilniuje prekiavo apie 140 kioskų iš daugiau kaip 480, esančių Lietuvos sostinėje.

REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus savivaldybė teigia, kad taip tikisi paskatinti smulkųjį verslą, tačiau E. Šablinsko teigimu, tai jiems nepriimtina ir patiems ieškoti naujos verslo nišos neskatins.

„Jeigu tu išeini, palaisvini kioską, tau duoda išeitinę pašalpą 5 tūkst. Ir tai vadina pagalba smulkiajam verslui? Tai tą pagalbą jis pravalgys. Pagalba smulkiajam verslui – tai vystyti tą smulkųjį verslą, kad pateiktų alternatyvą. Sakykime, nesugebate pardavinėti, pradėkite gaminti Vilniui šiukšliadėžes, kurių taip trūksta, pradėkite gaminti suoliukus. Yra užsienio praktika Kanadoje, kai iš vienos verslo rūšies per metus (pereina į kitą – red. past.):nesugebėsi prisitaikyti, tai pasirink alternatyvą, „smulkaus verslo vystymui aš duosiu tiek ir tiek pinigų“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, kodėl jo nuomone, tuos pinigus žmonės pravalgys, užuot įsigiję naują įrangą ir, tarkime, naujame patogesniame kioske-paviljone, kuriuos taip pat siūlo sostinės savivaldybė, ir ėmęs  pardavinėti keptas bulvytes, smulkiųjų verslininkų asociacijos vadovas Balsas.lt žurnalistams aiškino, kad tie 5 tūkst. Lt esą skirti ne tam.

„Tu nusikelk ir jeigu nedirbsi, tau duodama 5 tūkst. Lt. O kas išlaikys? Kad įsirengti tokį kioską, reikia ir permastyt, ką jame pardavinėti. Dabar skambinėja savivaldybės Turto skyrius per kioskus - nagrinėja klausimą: „Jūs išsikelsite, neišsikelsite, kuo prekiausite, kuo ne“.

REKLAMA

Paprašytas patikslinti, kam skirta ši parama, Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius Balsas.lt sakė, kad „programa, pagal kurią smulkiesiems verslininkams, kurie nusikelia savo turimus kioskus, skiriama 5 tūkst. litų parama, patvirtinta dar 2007 metais.  Šiais metais nusprendėme ją tęsti, nes yra ja susidomėjusių“.  Vicemero teigimu, tie, kurie ieško išeities, ją randa.

„Šiuo metu keli smulkieji verslininkai, kurie yra įsirengę paviljonus, bet iki šiol juos naudojo  kaip kioskus, jau  pateikė prašymus pakeisti alkoholio licencijų įrašus. Jų planuose - prekiauti tuose statiniuose tik kaip paviljonuose“, – pateikė pavyzdį vicemeras.

REKLAMA

Sostinės savivaldybė taip pat paskelbė, kad nuo 2013 m. smulkiesiems verslininkams žada pasiūlyti naujus  vienodos architektūros prekybinius kioskus ir paviljonus.

Modernūs paviljonai verslininkų nevilioja?

Prieš pat šventes  pataisytame Alkoholio kontrolės įstatyme nutarta įtvirtinti „viešojo maitinimo vietos“ sąvoką. Tai padaryta siekiant suvienodinti viešojo maitinimo įmonių ir įmonių, vykdančių mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, konkurencines sąlygas bei mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi, „viešojo maitinimo vieta“ –  tai „laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo maitinimo reikalavimų įrengtas restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje yra ruošiamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas viešajam maitinimui“.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. aktualioje įstatymo redakcijoje taip pat nurodoma, kad „paviljonas – nekilnojamojo turto registre neregistruojamas ir į žemę įleistų pamatų neturintis laikinas statinys, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamų konstrukcijų ir turintis viduje įrengtą prekybos salę pirkėjams aptarnauti“ (I sk., 2 str.).

REKLAMA

Aukščiau pateiktas pavyzdys apie verslininkus, kurie jau pateikė prašymus pakeisti alkoholio licencijų įrašus,  leidžia daryti prielaidą, kad tinkamai įrengus paviljoną, jis veikiausiai galėtų tapti gerokai patogesne negu kioskas prekybos vieta.

Naujos įstatymo redakcijos 18 str., kuris apibrėžia prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimosi įmonėse tvarką, nurodoma, kad nuo 2012 m. sausio  1 d.  alkoholiniais gėrimais be kita ko leidžiama prekiauti (2 minėto str. punktas): „gamyklų supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru (kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 proc.), alumi ir alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais – kioskuose iki 2012 m. sausio 1 d., paviljonuose, automobiliuose-parduotuvėse (kurios aptarnauja kaimo gyventojus savivaldybės tarybos nustatyta tvarka) ir stacionarių prekybos įmonių nespecializuotuose skyriuose“.

REKLAMA

Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius, atsakydamas į Balsas.lt klausimą, ar paviljonai,  kuriuos verslininkams  žadama pasiūlyti jau kitais metais, atitiks keliamus  reikalavimus ir juose bus galima plėtoti verslą, atsakė: „Paviljonai atitiks įstatyme aprašytą paviljono sąvoką bei įstatymo 18 str. 1 d. 2 p.“.

Anot sostinės vicemero R. Adomavičiaus, siūlydama verslininkams naujo pavyzdžio prekybos kioskus ir paviljonus, savivaldybė siekia kelių tikslų. Jau anksčiau Vilniaus savivaldybė teigė, kad senieji kioskai nebus nukeliami drastiškai, dėl tokių permainų pagražės mūsų  gatvės, o prekeiviams bus lengviau atlikti įvairias procedūras, reikalingas norit tęsti prekybą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Miesto pozicija nesikeičia. Sieksime, kad Vilniuje būtų vienodos architektūros, tvarkingos ir patogios smulkiosios prekybos vietos. Šie paviljonai ir kioskai galės būti skirtingo dydžio, t.y. lengvai modifikuojami ir nesunkiai pritaikomi įvairiems poreikiams“, – Balsas.lt patvirtino  Vilniaus vicemeras.

Taigi, nepaisant tam tikrų nepatogumų ir apribojimų,  pavyzdžiui, to, kad viešojo maitinimo vietose nuo 22 iki 8 val. leidžiama parduoti alkoholinius gėrimus tik atidarytoje pakuotėje arba išpilstytus ir tik vartojimui vietoje, alternatyva yra.  Ir nepalyginamai geresnė negu bankrotas? Tik noro reikia, kaip  rašė kai kurie ankstesniojo straipsnio komentatoriai:

REKLAMA

Jūs tikrai visi viska išmanot: (...) „Na, gal be kioskų „biškį“ gražiau bus“.

Blinda: (...) „Kioskas gali daugiau negu alų parduoti. (Jei) kioskas vien iš alaus gyvena, tai tada tokius kioskus reikia išnaikint“.

Teisus: (...) „Smulkieji, steikit įmonėlę ir vežiokit alų į namus, kas draudžia? :))), ko čia verkiat, kad darbų nebus“?

Tačiau anot smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atstovo E. Šablinsko, jiems tai netinka – esą nauji kioskai ir paviljonai kišami per prievartą, o kaip juose organizuoti darbą, nesitariama.

REKLAMA

„Nei per dieną, nei per metus jų nepakeis. Juk čia viskas aišku, reikia numatyti terminus, galimybes pagaliau tų smulkiųjų. Ir pagalvoti, kaip jiems padėti. Ir šnekėti ne tai, kad duosiu 5 tūkst. tiems, kas nusikelia – tą išeitinę pašalpą vadinamą, o pagalvoti: jeigu tu įsigijai naują, tau pasiūlyti, ko reikia. Kad ir arbatos aparatėlius: aš tau mažinu kiosko kainą, bet jeigu  tu pardavinėsi arbatą ar kavutę, pensininkams tam tikrą dieną duosi veltui – taip,  kaip padarė su stambiaisiais“, – dalijosi mintimis E. Šablinskas.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau labiausiai, jo teigimu, smulkiuosius verslininkus šokiruoja būsimų paviljonų kaina.

„Nauji kioskai ar paviljonai, kaip juos vadina, kurių dydis bus 9 kv. m, 15 ir 18 kv. m. (...) Jis (Vilniaus meras A. Zuokas – red. past.) per save architektus  numatys, kioskus, jie bus vienodi (...) Tai įsivaizduokite, pavyzdžiui, 9 kv. m paviljono kaina bus 18 tūkst. Lt plius vietos nuomos mokestis. Be to, juose bus nesaugu dirbti, o šilumos sąnaudos dėl durų varstymo didelės“, – sakė  E. Šablinskas.

Tuo metu sostinės savivaldybės atstovai neslėpė esantys nustebę, nes kainos dar nežinomos.

„Paviljonai ir kioskai galės būti skirtingo dydžio, (...)  tad ir kainos bus skirtingos. Jos priklausys nuo daugelio parametrų – medžiagų, dydžio ir kita. Šiuo metu naujo pavyzdžio statinių kaina nėra žinoma“, – teigė R. Adomavičius.

Jis taip pat sakė, kad savivaldybė su kioskų savininkais  dėl jiems rūpimų klausimų diskutuoja.  Dialogas esą vyksta ir su kioskų savininkus vienijančia asociacija.

Alternatyva alkoholio vartojimui – dar daugiau apribojimų ir  švietimas

Štai dar  keletas Balsas.lt skaitytojų komentarų.

Je: „Ne draudimu,o švietimu ir darbu galima sumažinti girtuoklystę“(...)

... „O jums neatrodo, kad reikia skirti daugiau dėmesio išsilavinimui, o tada jau lai kioskai stovi. Man proto užtenka nuspręsti, kada pirkti ir kur pirkti alkoholį, ir kada ji vartoti arba ne“.

REKLAMA

Palaikom:) : (...) „Kas sako, kad čia sąmokslas prieš smulkiuosius, nuvykit į Norvegija (...) ten alko nusipirksi tik tam specialiose valstybės prižiūrimose parduotuvėse. :) Tad gal ne į blogą bus bambaliu kulto naikinimas?“

Panašiai  kalba ir gydytojas psichiatras, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) prezidentas  Aurelijus Veryga. Jo teigimu, įstatymo pataisos, priimtos dabar, skirtos ne ženkliai sumažinti alkoholio vartojimą, bet apriboti galimybes jo įsigyti.

„Kioskai buvo ta vieta, kur dažniausiai vykdavo nelegali prekyba – nemušant kasos čekių, neapskaitant prekių. Nepilnamečiai būtent kioskus ir mažas parduotuves, kur pardavėjai pažįsta pirkėją, įvardina pagrindinėmis vietomis, kur galėjo įsigyti cigarečių arba alkoholio. Todėl šitos priemonės skirtos saugumui padidinti – kad naktimis nebūtų šlaistomasi, važinėjama į tokias vietas, kad sumažėtų prieinamumas vaikams. O bendras vartojimas nuo tokių priemonių tikrai sumažėti negali“.

Jo teigimu, ženkliai daugiau naudos mažinant alkoholio vartojimą duotų prevencinės priemonės.

„Yra idėja, kad tam tikras fiksuotas procentas pinigų, surenkamų iš alkoholio ir tabako akcizų, būtų pervedamas į specialų fondą ir iš jo būtų finansuojama prevencinė veikla. Tokio fondo privalumas – nuo  jokios valdžios malonės nepriklausytų, nes dabar visada atsiranda svarbesnių reikalų, kam skirti  pinigų. (...)  Niekaip neužtenka mums valios kažkokį sprendimą priimti, kad būtų galima problemą spręsti iš esmės“, – apgailestavo jis.

REKLAMA

Gydytojas psichiatras teigia, kad negerai, jog siekiant mažinti vartojimą palikta reklama. O tiems, kurie sako, jog žmonės gėrė ir sovietmečiu, kai reklamos nebuvo, primena:

„Reklama buvo. Ji nebuvo tokia agresyvi ir intensyvi, bet ji buvo. Kokį jūs filmą bepažiūrėtumėte,  visur yra geriama. Per butelius nesimato stalo. Žinoma, nebuvo tokios rinkodaros. Suaugusieji gėrė, bet vaikai gėrė ženkliai mažiau. Aš prisimenu, kaip būdavo mokykloje nuėjus į šokius: vienuoliktokai, dvyliktokai pasislėpę išgerdavo butelį alaus, kad drąsiau būtų merginą šokti pakviesti. O dabar praktiškai tiek prisilupa visi, kad šokti nebereikia jau“.

Anot A. Verygos, vienas  iš pagrindinių  uždavinių – neauginti naujos priklausomos nuo alkoholio kartos.

„Buvo atlikti tyrimai, ką vartoja vaikai, ir pamatėme,  kad vadinamųjų lengvų gėrimų vartotojų pagrindinė grupė yra vaikai. Gėrimo mastų išaugimą liudija vaikų apsinuodijimo alkoholiniais gėrimais statistika, kuri yra 17 kartų išaugusi nuo 2000 metų“, – sako Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) prezidentas.

Jo teigimu, norint išauginti  blaivesnę kartą iki šiol priimtų aapribojimų nepakanka.

„Reikia, kad mažiau pradėtų vartoti, mažiau taptų priklausomais ir mažiau būtų žmonių, kuriems tokie taškai būtų reikalingi. Bet priemonės, kurios tai padėtų padaryti, dar nepriimtos. Tai reklamos draudimas,  specializuotos parduotuvės, atsakomybės už pardavimą nepilnamečiui sugriežtinimas“, – sakė A. Veryga.

Taip pat skaitykite:

Kas naudingiau: darbą praradęs kioskininkas ar blaivesnė tauta?

Verslininkai perspėja: degalinėse nelikus alkoholio, gali kilti kuro kainos

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų