Pamenate pasaką apie namelį ant vištos kojelės? Kitaip nei „stacionarūs“ pasakų nameliai ir karalių pilys, šis galėjo pakeisti savo buvimo vietą. Panašias galimybes turi ir mobiliųjų namų gyventojai, mat prireikus jų būstas su visais baldais ir buitine technika tiesiog užkraunamas ant vilkiko ir nugabenamas į kitą vietą – jokio galvos skausmo dėl sudėtingo kraustymosi.
Tikriausiai ne kartą teko girdėti, kad kad statant namą reikia keletą mėnesių minti įvairių įstaigų slenksčius, kol gaunami reikalingi leidimai. Lietuvoje galiojančiame Statybos reglamente numatyta, kad mobiliam namui neprivalomas statinio projektas, nereikalingi privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai, nereikalingas statybos leidimas, neprivaloma statinio projekto vykdymo priežiūra, nereikalingas statybos leidimas statinį griauti bei neatliekami statinio kadastriniai matavimai ir statinio registravimas Nekilnojamojo turto registre.
Naujienų portalas Balsas.lt domėjosi, ar šie namai populiarūs Lietuvoje ir su kokiomis problemomis susiduria žmonės, nusprendę apsigyventi tokiame name.
Perka, kai neišgali išlaikyti buto
UAB „Mobilus namas“ vadovas Jurijus Narijauskas kalbėdamas apie mobiliųjų namų paklausą Lietuvoje, sakė: „Paklausa – sezoniška, žiemą ja nedaug kas domisi, o labiausiai paklausa išauga pavasarį ar vasarą. Dažniausiai mobiliuosius namus perka žmonės, kurie neturi kur gyventi, ar neįperka kitokio būsto. Nemažai klientų apie tokį namą pagalvoja nutikus kokiai nors nelaimei. Jei anksčiau šiuos namus dažniausiai pirko ir statė sodo skypuose, tai dabar vis dažniau toks namas tampa nuolatine gyvenamaja vieta.“
Anot J. Narijausko, apsigyvenus tokiame name pavyksta ženkliai sumažinti sąskaitas už šildymą: „Vieną žiemą iš mūsų biuro padalinys veikė mobiliajame namelyje, tai šaltuoju metų laiku jį šildant elektra visą darbo dieną – nuo devintos ryto, iki šetos vakaro, mėnesio sąskaita buvo apie 150 litų. Žmonės gali šildytis ne tik elektra, bet ir malkomis ar dujomis, tai būna neabejotinai pigiau, nei gyvenimas bute, ypač senos statybos name“.
Pašnekovo teigimu, pasitaiko atvejų, kai į mobilųjį namą kraustosi žmonės, neišgalintys išlaikyti butų didmiesčiuose: „Nusiperka pigų skypą, pasistato namelį, jį apšiltina ir gyvena. Tokia tendencija pastebima jau kelerius metus, žinoma, sunku tiksliai pasakyti, kiek iš perkančiųjų mobilius namus tai daro prispausti ekonominių problemų, bet spėju, kad šis skaičius sudaro 30-40 proc. visų pirkėjų.“
Anot bendrovės „Mobilus namas“ vadovo, reikalavimų mobiliam namui lietuviai kelia nedaug, bet pats svarbiausias ir dažniausiai pasitaikantis – kaina. „Žinoma, pasitaiko atvejų, kai žmonės perka brangesnius ir geresnės komplektacijos mobiliuosius namus, bet dažniausiai sprendimą lemia kaina bei plotas“, – kalbėjo pašnekovas, pridurdamas, kad vietos, kuriose žmonės stato mobiliuosius namus būna pačios įvairiausios – turimuose žemės valdose, nebrangiuose sklypuose užmiestyje.
„Dabar lietuviai už mobilų namą pasiryžę mokėti iki 25 tūkst., o anksčiau buvo negaila ir 50-70. Dažniausiai tikimasi tokį būstą įsigyti už 10-15 tūkst. litų“, – kalbėjo pašnekovas.
Mobilus namas – būstas, nuomojamas studentui?
Pašnekovas neslėpė, kad tarp klientų pasiteikė ir tokių, kurie su mobiliaisiais namai siejo ir nuosavo verslo idėjas, deja, šios iniciatyvos veikiausiia liko neįgyvendintos: „Šiuo namus pirko turizmui, buvo klientų planavusių rengti poilsevietes ir svečius apgyvendinti būtent tokiuose nameliuose. Buvo net užmojų žemės sklypus užstatyti mobiliaisiais namai ir juos nuomoti studentams ar kitiems mažas pajamas gaunantiems asmenims, tiesa, kur kas neteko girdėti, kad ši idėja būtų virtusi realybe.
Klientus vilioja nesudėtingas pastatymas
Įmonės „Elindrė“ prekiaujančios pusiau stacionariais namukais atstovas Dainius Lisauskas, paklaustas, ar didėja mobilių namelių paklausa sakė: „Prieš krizę, 2008-aisiais situacija buvo tikrai nebloga, dabar pamažu rinka atsigauna.“
Paprašytas papasakoti, kokie klientai dažniausiai dairosi mobilių namų, pašnekovas sakė: „Toks pirkinys domina įvairių socialinių sluoksnių žmones: vieni tokius namus perka į sodus arba norėdami juos pastatyti prie upių, ežerų ar jūros. Žinoma, perka tokius namus ir norėdami tiesiog juose apsigyventi.“
Paklaustas, ar tarp potencialių pirkėjų pasitaiko žmonių, kurie tokiam pirkiniui ryžtasi dėl to, kad didmiesčiuose nebeišgali išlaikyti savo būsto, pašnekovas sakė: „Pasitaiko pačių įvairiausių atvejų. Buvo toks atvejis, kai pora skyrėsi ir išgerti mėgstantis vyras žmonai jos turto dalį kompensavo pinigais, tuomet ši įsigijo tokį namelį.“
Anot pašnekovo, mobilųjį namelį Lietuvoje pasistatyti labai paprasta: „Tokio tipo statinių statymo tvarka šiuo metu yra supaprastinta ir mobilius namelius jau galima statyti sodo sklypuose. Anksčiau problemų buvo daug daugiau. Jei į tokį namelį nėra atvesta elektra, jis gali būti traktuojamas kaip priekaba, o prisijungus elektros energiją, jis tampa nesudėtingu statiniu. Neteko girdėti, kad žmonės dėl šių namelių statybos turėtų problemų, žinoma, nebent tais atvejais, kai sugalvojama įsikurti regioniniame parke ar labai arti jūros. Net ir tokiais atvejai reikia geranoriškai bendrauti su parkų direkcijų specialistais ir kartais pavyksta klausimą išspręsti.“
Perka ir jaunos šeimos
Į klausimą, kokie mobiliojo yra namelio privalumai, palyginti su paprastu sodo nameliu, pašnekovas sakė: „Pirmiausiai – kaina. Vargu, ar surasite vos nuo 10 tūkst litų kainuojantį namelį, kuriame būtų visi baldai ir elektros prietaisai. Žinoma, už 30 tūkst jau galima galvoti apie rąstinį namelį, bet juk jis be jokių baldų, apdailos ar įrenginių.“
Pašnekovo teigimu, dažnai tokius namelius įsigija jaunos šeimos, kurios tik pradeda nuosavų namų statybas, tad toks nedidelis namelis tampa tarsi pirmaisiais namais.
„Tokio namelio vienas iš privalumų, kad galima nesunkiai pakeisti jo stovėjimo vietą – patogus pergabenimas“, – kalbėjo pašnekovas, bet pridūrė, kad esama ir šiokių tokių nepatogumų: „Ne visuomet atitinka elektros lizdų kištukai, bet ši problema nesunkiai išsprendžiama naudojant adapterius. Tokiu pat principu pajungiamos ir dujos. Žinoma, kartais pasitaiko problemų dėl elektros lempučių lizdų, bet juos taip pat įmanoma pakeisti“, – mobiliųjų namų gyventojams iškylančius nesklandumus kalbėjo pašnekovas.
Apie tai, kokie tokio namelio šildymo kaštai, pašnekovas sakė: „Sunku pateikti vieną konkretų atsakymą, daug kas priklauso nuo lauko temperatūros ir kokia temperatūra bus palaikoma namelio viduje. Galiu pasakyti tik tiek, kad žmonės, kurie perka mobiliuosius namus ir paverčia juos nuolatine savo gyvenimo vieta, investuoja į jų apšiltinimą papildomai keliolika tūkstančių litų, tuomet jiems tai labiau apsimoka, nei išlaikyti butą didmiestyje ir kas mėnesį gauti sąskaitas už šildymą.“
Išradingi lietuviai kūrena malkomis
Anot D. Lisausko, išradingi lietuviai mobiliuose nameliuose įsirengia specialias šildymo kapsules ir savo būstą kūrena malkomis. „Dažnai namelio sienos apšiltinamos iki 15 centimetrų bei įrengiamas šlaitinis stogas ir taip mobilusis namelis tampa panašus į tikrą namą“, – kalbėjo pašnekovas, primidamas, kad apsigyvenimo tokiame būste kaina priklauso ir nuo paties šeiminiko poreikių, nes nuotekų sistemos, vandens gręžinio įrengimas, terasos statyba – tai jau papildomos išlaidos.“
Lisausko teigimu, vargu, ar Lietuvoje laikui bėgnt atsiras mobiliųjų namelių parkai, nes mūsų šalyje nėra didelė rinka, tad produkto paklausa gana specifiška, be to, ir klimato sąlygos dažną paskatina savo sprendimą išsamiai apmąstyti.
„Anksčiau buvo galima tokį namelį įsigyti išsimokėtinai, bet kai per krizę bankai smarkiai sugriežtino reikalavimus, tai dažnai jų leliamos sąlygos nepriimtinos pikėjams. Neseniai buvo toks atvejis, kai žmogus iš banko paprasčiau gavo vartojimo paskolą, nei paskolą mobiliam nameliui“, – kalbėjo pašnekovas.
Didžiausia paklausa – pavasarį
Planuojantiems įsigyti mobilųjį namelį, pašnekovas patarė pradėti tinkamo ieškoti žiemą, kuomet būna didesnis pasirinkimas, nes pavasarį ir vasarą prekyba suaktyvėja, mobiliaisiais namais ima domėtis latviai, lenkai, tad pasiūla būna šiek tiek mažesnė.
Mobiliojo namelio kaina priklauso nuo jo dydžio, komplektacijos, pagaminimo metų, o kainos intervalas svyruoja nuo 10 iki 50 tūkst. litų.
