REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Baigiantis metams, šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Nordea bank“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico vertinimus.

REKLAMA
REKLAMA

Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę.

REKLAMA

Vertinimas ir komentaras: 5proc. Iš trijų galimų skolų krizės problemos sprendimo būdų – diržų veržimosi, bankroto ar pinigų spausdinimo, Europos Sąjunga pasirinko diržų veržimąsi. Tai neabejotinai įstums smarkiai įsiskolinusias „periferines“ euro zonos šalis į ekonominę recesiją ar ilgus metus trunkančią stagnaciją, tačiau paties blogiausio scenarijaus visgi turėtų būti išvengta. Euro zona artimiausiu metu neturėtų sugriūti, nes daugelis supranta, kad ir politiniu, ir ekonominiu aspektu tai nebūtų naudinga. Be to, labai tikėtina, kad ekstremaliu atveju Europos Centrinis Bankas imsis aktyvesnių veiksmų ir padės vyriausybėms spręsti savo problemas (o paskatų tam jis turės išties nemažai, nes jei nebeliks euro zonos – nebeliks ir Europos centrinio banko).

REKLAMA
REKLAMA

Dolerio griūtis. Skolos problemos JAV sukels pasaulinę ekonomikos krizę.

2 proc. Skirtingai nuo euro zonos, JAV visuomet turi galimybę pasirinkti pinigų spausdinimo strategiją ir tokiu būdu išspręsti savo skolos problemas. Nesena istorija parodė, kad JAV centrinis bankas išties nevengia panaudoti „netradicinių“ pinigų politikos priemonių sprendžiant ekonomines problemas (t.y. pinigų spausdinimą), tuo labiau, kad visa nauda atitenka JAV, o nuostoliais dalinasi visas pasaulis dėl JAV dolerio kaip rezervinės valiutos statuso (nuo to daugiausiai kenčia Kinija, Japonija ir Arabų šalys, turinčios daug investicijų JAV doleriais).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kinijos sąstingis. Kinijos ekonomikos augimas ženkliai sulėtės ir tai sukels pasaulinę ekonomikos krizę.

30 proc. Pastaruoju metu Kinijoje darbo užmokestis auga gerokai sparčiau negu darbo produktyvumas, taigi Kinija pamažu praranda ekonominį konkurencingumą. Tai neabejotinai lems lėtesnį Kinijos ekonomikos augimą (minkštą nusileidimą), tačiau galimai sprogus nekilnojamojo turto burbului neatmestina ir „kietojo nusileidimo“ galimybė. Visgi, tokio scenarijaus poveikis pasaulio ekonomikai nebūtų labai didelis, nes Kinijos pramonė kol kas tebėra labai konkurencinga, o vyriausybė bei centrinis bankas, esant poreikiui, turi nemažai galimybių paskatinti ekonomikos augimą. Didžiausia rizika visgi išlieka politinė dėl augančios socialinės atskirties.

REKLAMA

„Dot-com“ krizė. Investuotojų pasitikėjimas technologijų ir interneto kompanijomis susilpnės, akcijų kaina smuks, kompanijų griūtis išprovokuos pasaulinę ekonomikos krizę.

5 proc. Nemanau, kad IT kompanijų akcijų kritimas šiuo metu galėtų turėti didelę įtaką pasaulio ekonomikos augimui.

Nafta kainuos mažiau nei 60 JAV dolerių. Pasaulinė recesija numuš naftos kainas žemiau 60 JAV dolerių už barelį. Tai sukels ekonominę ir politinę krizę Rusijoje, kuri neišvengiamai paveiks ir politinį ir ekonominį Lietuvos klimatą.

REKLAMA

15 proc. Tokios apimties naftos kainų kritimas būtų įmanomas tik atėjus antrajai pasaulinės recesijos bangai. Lietuvos ekonomikai toks scenarijus turėtų dvejopą poveikį: iš vienos pusės sumažėtų eksportuojamų prekių paklausą Rusijoje, tačiau iš kitos – sumažėtų energetinių žaliavų kainos, kas turėtų teigiamą įtaką Lietuvos prekybos balansui ir infliacijai.

Naftos kainų šuolis. Neramumai vienoje iš naftos išteklių nestokojančių šalių išprovokuos ženklų naftos kainos šuolį iki 200 dolerių už barelį. Tai tiesiogiai paveiks Lietuvos ekonomiką ir eilinius jos vartotojus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

40 proc. Gana tikėtinas scenarijus, vertinant įvykių raidą Irane, bei „užstrigusias“ revoliucijas Egipte ir Libijoje. Naftos ištekliai yra sutelkti politiškai nestabiliose ir sparčiai augančiose ekonomikose, kurių likimas nėra aiškus (Saudo Arabija, Venesuela, Irakas, Nigerija, Alžyras, Kazachstanas).

Mokesčių augimas Lietuvoje. Biudžeto ir pensijų fondo problemos privers vyriausybę padidinti mokesčius fiziniams asmenims, ir tai lems, kad kris vidutinės klasės žmonių pajamos, augs skurdas.

10 proc. Iš vienos pusės, seimui susitarus ir patvirtinus „pesimistiškesnį“ 2012 m. biudžetą mažai tikėtina, kad artimiausiu metu jis bus persvarstytas ir bus įvesti papildomi ar padidinti esami mokesčiai. Iš kitos pusės, pensijų atstatymas į prieš krizinį lygį iš esmės pagerins tik pensininkų finansinę padėtį – dirbančių gyventojų realios pajamos toliau tirps dėl nemažos infliacijos ir praktiškai nekilsiančio darbo užmokesčio.

REKLAMA

Pramonės katastrofos Lietuvoje. Susidėvėjusi infrastruktūra, kvalifikuotų specialistų praradimas ir darbo drausmė lems virtinę technologinių katastrofų. Pasekmė – sumažėjusi gamyba ir BVP kritimas.

5 proc. Pramonė Lietuvoje yra gana diversifikuota ir pakankamai nemažai investuojanti į esamų įrengimų atnaujinimą ar naujų įsigijimą, tad toks scenarijus yra mažai tikėtinas.

Neramumų protrūkis Lietuvoje. Sunki ekonominė situacija, nedarbas, išaugę mokesčiai, suaktyvėjusios profsąjungos ir kitos organizacijos išprovokuos neramumų protrūkį.

REKLAMA

20 proc. Gana tikėtinas scenarijus, ypač turint omenyje mažėjančią realią daugumos gyventojų perkamąją galią, lėtesnį ekonomikos augimą bei artėjančius rinkimus. Tačiau gyventojai mieliau rinksis emigraciją.

Emigracijos masto Lietuvoje bumas. Dėl emigracijos rinkoje pradės trukti kvalifikuotos ir pigios darbo jėgos. Išaugs vidutinis darbo užmokestis, sumažės produktyvumas. Dėl padidėjusio darbo užmokesčio padidės vidaus vartojimas, bet mažesnis produktyvumas neigiamai veiks eksportą.

25 proc. Maža tikimybė, kad sumažės įmonių konkurencingumas, nes Lietuvoje darbo užmokestis yra kartais, o ne procentais, mažesnis negu kaimyninėse Vakarų Europos šalyse (net lyginant su Lenkija ar Estija skirtumas yra nemenkas). Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas jaučiamas jau dabar, o pagalį į ratus pramonei dažniau kiša biurokratija ir netvarka nekilnojamojo turto rinkoje (būtina įvesti mokesčius bent jau už nenaudojamą žemę ir supaprastinti leidimų tvarką).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Didės nedarbo lygis Lietuvoje. Pasaulinė recesija stipriai paveiks šalies darbo rinką, nedarbo lygis 2012 m. viršys 25 procentus.

15 proc. 2008 metais kone kas antras darbo netekęs darbuotojas dirbo savo „aukso amžių“ gyvenančiame statybos sektoriuje. Nemaža dalis – vidaus prekybos sektoriuje. Šiuo metu Lietuvoje nėra nei statybų, nei vidaus vartojimo bumo, tad didelio bedarbių skaičiaus augimo neturėtų būti. Labiausiai nedarbo lygio tendencijas šiuo metu gali paveikti viešasis sektorius, tad esant būtinybei (pvz. nepavykus pasiskolinti pinigų pasaulinėse finansų rinkose) viešasis sektorius gali būti priverstas mažinti darbuotojų skaičių taip padidindamas bendrą bedarbių skaičių. Galimas pramonės sektoriaus nuosmukis turės mažą poveikį bedarbių skaičiaus augimui, nes jis ir taip labai susiveržė 2008-2009 m. krizės metu.

Martynas Pasiliauskas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų