REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
0
TV3

Šių metų kovo mėnesį Japonijos branduolinėje elektrinėje įvykęs sprogimas sukėlė spekuliacijas visame pasaulyje. Vokietija sustabdė savo reaktorius, Didžioji Britanija susirūpino energetiniais klausimais. Spekuliacijos kilo visame pasaulyje.

Šių metų kovo mėnesį Japonijos branduolinėje elektrinėje įvykęs sprogimas sukėlė spekuliacijas visame pasaulyje. Vokietija sustabdė savo reaktorius, Didžioji Britanija susirūpino energetiniais klausimais. Spekuliacijos kilo visame pasaulyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kovo 11 dieną, maždaug 3 valandą 41 minutė, kai pasirodė pirmieji pranešimai apie Japonijos krantus pasiekusį milžinišką cunamį, šalies vyriausybę pasiekė skambutis: „Fukušimos branduolinėje elektrinėje skelbiamas aukščiausiojo laipsnio pavojus“.

REKLAMA

Milžinišką cunamį sukėlė 9 balų stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Didžiulė apsauginė siena neatsilaikė, ir stichija užtvindė šešis elektrinės reaktorius, sustabdydama visus 13 atsarginių dyzelinių generatorių, kurie buvo įjungti iš karto po žemės drebėjimo pradžios. Be energijos vanduo nebegalėjo būti pumpuojamas į reaktorius, kad juos atvėsintų, todėl pastarieji itin greitai pradėjo kaisti. Po 24 valandų įvyko sprogimas. Tai nebuvo vaizdai, kuriuos tuo metu norėjo matyti ir taip palaužta Japonijos nacija.

REKLAMA
REKLAMA

Kai visas pasaulis tik pradėjo suvokti realų katastrofos Japonijoje mastą, aukų skaičius jau buvo pasiekęs 16 tūkstančių – išplito baimė, kad Fukušimoje vyksta „antrasis Černobylis“. Japonijos vyriausybė įvairiais būdais bandė įtikinti, kad nėra radioaktyvių medžiagų nutekėjimo grėsmės, tačiau 20 kilometrų zona aplink Fukušimą vis dėlto buvo izoliuota, kai buvo išsakytas susirūpinimas, tiek pačioje Japonijoje, tiek ir tarptautinėje erdvėje. Fukušimos incidentas galiausiai gavo „7 lygio incidento" statusą. Iki tol tokį statusą buvo gavęs tik Černobylis. Tokiu būdu tapo oficialu, kad Fukušimoje įvyko didelis radioaktyvių medžiagų nutekėjimas, kuris reikalauja rimtų kontrveiksmų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai Fukušimoje dirbo vadinamoji grupė „Fukušima 50“, siekusi sustabdyti žalos plitimą ir užgesinti ugnį ketvirtame reaktoriuje, vyriausybė ir toliau siekė įrodyti, kad situacija yra kontroliuojama. Tačiau įsivyravus nepasitikėjimo atmosferai, Prancūzijos vyriausybė paragino Japonijos piliečius palikti Tokijaus rajoną. Radiacijos buvo baiminamasi netgi Kalifornijoje.

Profesorius Robinas Grimesas, branduolinės pramonės analitikas Londono Imperiniame koledže, situaciją stebėjo kartu su visu pasauliu: „Turiu būti atviras ir pasakyti, kad tomis dienomis pranešimai buvo neaiškūs ir prieštaringi, todėl aš maniau, kad Fukušima pasaulinei branduolinei pramonei suduos tokį patį smūgį, kokį sudavė Černobylis.“

REKLAMA

Po kelių mėnesių tarptautinio susirūpinimo dėl Fukušimos incidento baigties dėmesys nuo radiacijos nutekėjimo (Fukušimoje nutekėjo maždau apie 10 procentų Černobylio radiacijos) dėmesys perėjo į kitą sferą. Daugelis šalių, tarp kurių ir Didžioji Britanija, planavo naujosios kartos branduolinių elektrinių statymo bangą. Kaip Fukušimos incidentas įtakos šiuos planus?

Pasekmės

Incidento pasekmės pačioje Japonijoje buvo greitos ir nuspėjamos. Tauta, kuri buvo ypač priklausoma nuo branduolinės energijos gamybos, suskubo pasmerkti šią technologiją. Iki birželio mėnesio, kaip rodė statistika, 80 procentų šalies populiacijos buvo nusiteikę prieš branduolinę energiją ir įtarinėjo vyriausybę, kad pastaroji prastai tvarkosi su problema. Tūkstančiai išėjo į gatves, reikalaudami atsisakyti branduolinės energijos gamybos. Iki spalio Japonijoje liko vos 11 veikiančių elektrinių (dar prieš porą metų jų buvo 54), ir visa šalis pradėjo griežtai taupyti energiją.

REKLAMA

Susirūpinimas netrukus pasiekė ir Vokietiją. Vos po kelių savaičių po Fukušimos nelaimės šalies vyriausybė paskelbė, kad visi aštuoni iki 1981 metų pastatyti (Fukušima pastatyta 1971 metais) šalies branduoliniai reaktoriai laikinai stabdomi saugumo patikrinimui. Kovo 26 dieną Vokietijoje įvyko didžiausia demonstracija prieš branduolinę energiją – į gatves išėjo 250 tūkstančių žmonių. Jau gegužės mėnesį Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė, kad bus paskubintas pasitraukimas iš branduolinė energijos sektoriaus – iki 2022 metų turi būti uždaryti visi šalies reaktoriai. Vietoje to bus didinamas atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Toks sprendimas buvo teigiamai įvertintas visame pasaulyje. Iš vienos pusės, toks sprendimas Vokietiją paliko labiau priklausomą nuo energijos importo: iš „branduolinės Prancūzijos“ ir „anglies Lenkijos“. Vokietija dėl to turėtų tapti viena didžiausių energijos importuotojų. Iš kitos pusės, Vokietija žengė žingsnį link branduolinio saugumo ir atsinaujinančių išteklių vartojimo, teigia Guardian.

„Aš buvau nustebintas“, – teigia Grimesas. „Jie jau anksčiau kalbėjo ta tema, tačiau reakcija buvo žaibiška ir pažymėjo politinius jos aspektus. Tai buvo svarbu koalicijos išlaikymui ir Žaliųjų patenkinimui.“

REKLAMA

Grimesas prideda, kad yra neįtikėtina, kokia skirtinga buvo reakcija į Fukušimos incidentą: „Aš taip pat buvau nustebęs, kad JAV ir Dižiosios Britanijos tai nepaveikė. Dar daugiau, incidentas tik sustiprino branduolinio sektoriaus pozicijas čia, Didžiojoje Britanijoje.

Pasirodė įdomių nuominių. Pavyzdžiui, George'as Monbiotas ir Markas Lynasas teigė, kad Fukušimos atvejis turėjo tik patvirtinti branduolinės energijos svarbą: „Aš jau nesu neutralus branduolinės energijos atžvilgiu“, – teigė jie 10 dienų po cunamio Japonijoje. „Dabar mes palaikome šią technologiją ... Atominė energija tik ką patyrę vieną iš didžiausių ir žiauriaučių išbandymų, o poveikis žmonėms ir planetai nebuvo didelis“.

REKLAMA

Grimesas teigia, kad tokia reakcija įrodo, kad Fukušimos incidentas paskatina diskusijas apie branduolinę energiją. Incidentas taip pat paskatino pagalvoti apie saugumą ir riziką: „Pavyzdžiui, mes išmokome potvynio pamoką. Nuo šiol mūsų reaktoriai bus fundamentaliai kitokie nei seno pobūdžio Fukušimo reaktoriai.“ Daugelis šalių nusprendė peržiūrėti saugumo aspektą. Ir visa tai dėl skaudžios Fukušimos pamokos.

Taip pat skaitykite:

Svarbiausi 2011 metų įvykiai: D. Strauss-Kahno skandalas (foto)(video)

Fukušimos branduolinė jėgainė stabilizuota

Tyrimas: radiacija iš Fukušimos „daugiausiai pateko į jūrą“

Reporteriams pirmą kartą leista apsilankyti Fukušimos jėgainėje (foto)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų