Nors oficialiai Lietuvoje vykdoma atsakinga „diržų“ veržimosi politika, valstybiniame sektoriuje dirbantys asmenys randa progų prabangiai pakeliauti už mokesčių mokėtojų pinigus. Tiesa, didžioji dalis jų kelionių laikomos itin svarbiomis Lietuvos politikai, bet 2011-iaisiais pasitaikė ir tokių, kurių būtinumu viešai suabejojo ne tik tauta, bet ir šalies vadovai.
Naujienų portalas „Balsas.lt“ pateikia daugiausiai eilinių piliečių ir valdžios institucijų diskusijų sukėlusių kelionių penketuką ir siūlo balsuoti už, jūsų nuomone, mažiausiai būtiną kelionę.
1. G. Kazakevičiaus kelionė į N. Zelandiją (40 tūkst. litų)
Giedrius Kazakevičius (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Bene garsiausiai nuskambėjo premjero Andriaus Kubiliaus kanclerio pirmojo pavaduotojo Giedriaus Kazakevičiaus kelionė į Naująją Zelandiją, kur valdininkas sėmėsi valstybės valdymo žinių. Ši kelionė valstybės iždą palengvino 40 tūkst. litų. Po šios komandiruotės kilus dideliam skandalui, į Naująją Zelandiją vykęs Vyriausybės vicekancleris G. Kazakevičius savo noru pasitraukė iš pareigų.
2. K. Urbaičio ir T. Birmontienės kelionė į Indoneziją (12 tūkst. litų)
Indonezija (Scanpix) (nuotr. Balsas.lt)
Prie nepigių valstybės institucijų pareigūnų kelionių būtų galima paminėti dalinai kviečiančiosios pusės finansuotą Konstitucinio teismo pirmininko Kęstučio Urbaičio ir teisėjos Tomos Birmontienės apsilankymą teisėjų šventėje Indonezijoje, kainavusį 12 tūkst. litų.
Didžiąją dalį išlaidų, daugiau 10 tūkst. litų – sudarė lėktuvo bilietai ir viešbutis. Dar beveik du tūkstančiai litų buvo sumokėta dienpinigių, pinigų skirta ir vizoms bei draudimo paslaugų mokesčiams.
3. I. Degutienės kelionė į Japoniją (52 tūkst. litų)
I. Degutienė (nuotr. Fotodiena.lt/Dmitrijaus Radlinsko)
Į brangiausių politikų kelionių sąrašą patenka ir Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kelionė į Japoniją, kurios metu planuota suderinti svarbius energetinius klausimus ir pritraukti investicijas į Lietuvą. Kartu su I. Degutiene į kelionę vyko ir du Seimo valdybos nariai – Virginija Baltraitienė ir Algis Čaplikas, be to, nebuvo apsieita ir be vertėjos paslaugų. Vizito kaina – 52 tūkst. litų.
4. V. Graičiūno ir D. Holiman kelionė į Pietų Korėją (20 tūkst. litų)
Pietų Korėja (nuotr. listverse.com) (nuotr. Balsas.lt)
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas ir šio skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Gudaitienė-Holiman komandiruoti į Pietų Korėjos miestą Čangvoną. Konferencijoje bus atstovaujama šalims, kurios yra prisijungusios prie JT konvencijos „Dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą, ypač esančiose Afrikoje“. Lietuva šią konvenciją ratifikavo dar 2003 metais. Visas šios komandiruotės išlaidas padengė Aplinkos ministerija iš savo lėšų, skirtų ministerijos darbuotojų ir vadovų komandiruotėms. Šios kelionės išlaidos sudarė apie 20 tūkst. litų.
5. Valdininkų kalbų mokymasis Maltoje
Malta (nuotr. listverse.com) (nuotr. Balsas.lt)
Kalbų mokymasis – brangus malonumas, o jei tai derinama su poilsiu tokioje turistų pamėgtoje šalyje kaip Malta ir apmokama ne iš pačių besimokančiųjų kišenės – tai ko dar begalima norėti? Viduržemio jūroje esančioje Maltos saloje anglų kalbos žinias tobulino keturi Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai. Tiesa, nėra nurodoma konkreti suma, kuri buvo skirta valdininkų užsienio kalbos žinių gerinimui.
Apmokymai vyko mokykloje, pavadinimu „Gateway International School of English“ (G.I.S.O.E.). Šis faktas kaip mat sukėlė pasipiktinimą dėl didelės kainos (Didžiojoje Britanijoje tokie patys kursai kainuotų mažiau) ir galimybės ne tik mokytis, bet ir poilsiauti saulėtuose Maltos paplūdimiuose.
Teigiama, kad išvyka finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų. Projektas truks 24 mėnesius, per kuriuos numatyta apmokyti 262 VRM darbuotojus.
Pasak Seimo pirmininkės anglų kalbos žinios valdininkams būtinos, juolab kad 2013 m. Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai: „Būtų puiku, jog iki tada valdžios institucijų atstovai išmoktų kalbėti angliškai. Kas nekalbėjo, kad galėtų bent susikalbėti, kas kalbėjo gerai – kalbėtų puikiai“, – sakė ji.
Kodėl buvo pasirinkta Malta, o ne, tarkime, populiarūs kalbų Londone? I. Degutienė teigė, jog tai buvo padaryta ekonominiais sumetimais – tokia kelionė kainavo pigiau. O Lietuvoje žinių gilinti, pasak I. Degutienės, tiesiog neužtenka – į užsienio komandiruotes vyksta ne tik valdininkai, bet ir akademikai.
