REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Visagino atominės elektrinės projektu suinteresuota Japonijos bendrovė „Hitachi“, veikianti konsorciume su amerikiečių kompanija „General Electric“, pasirodo, turi mažiau optimizmo nei mūsų Vyriausybės nariai. „Hitachi“ prezidentas Hiroakis Nakanišis (Hiroaki Nakanishi) paskelbė, kad su Lietuva jo įmonė iki vasario ketina pasirašyti tik preliminarią sutartį.

REKLAMA
REKLAMA

„Galutinė sutartis gali būti pasirašyta tik kitą vasarą“, - pareiškė H. Nakanišis, dar labiau atitolindamas premjero Andriaus Kubiliaus viziją VAE darbą pradėti jau 2020 metais. Jau kitais metais buvo planuota pradėti VAE statybvietės parengiamuosius žemės darbus, o 2014-aisiais - lieti pirmąjį betono sluoksnį, rašo „Respublika“.

REKLAMA

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra viešai pareiškęs, kad jau pavasarį Seimui bus pateiktas visas VAE statybos ir veiklos įstatymų paketas, tačiau po H. Nakanišio žodžių tapo aišku, kad tokius teisės aktus jau galbūt išvys tik naujos sudėties Parlamentas.

Praėjusį birželį Vilniuje priimdamas „Hitachi“ vadovą H. Nakanišį premjeras A. Kubilius svečio vizitą įvertino kaip „VAE projekto brandos pripažinimą ir labai rimto potencialaus investuotojo rimtą ketinimą“.

REKLAMA
REKLAMA

Prieš porą savaičių iš VAE projekto pasitraukė Lenkija, ilgus metus A. Kubiliaus ir A. Sekmoko vadinta branduolinių statybų Visagine „regionine partnere“.

Tikrąsias lenkų kortas atskleidė jų valstybės valdoma energetikos bendrovė PGE, kuri pareiškė nenorinti daugiau įsipareigoti Lietuvai, nes pati turi rimtų ketinimų pradėti branduolines statybas savo šalyje. Lenkija planuoja statyti net dvi atomines elektrines, turėsiančias po du reaktorius.

Lietuva ketina pastatyti tik vieną 1300 megavatų galios reaktorių, kuris kainuotų apie 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų). Iki Lenkijos pasitraukimo iš VAE projekto manyta, kad šią pinigų krūvą suneš keturios valstybės, o Lietuva įsipareigos užtikrinti 34 proc. finansavimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau pastaruoju metu pasigirdo abejonių, ar sunkmečio kamuojama Latvija taip pat atlaikytų VAE finansinę naštą. Buvęs Latvijos energetikos ministras Janis Uobuolinis jau viešai suabejojo Visagino projekto ekonomine nauda, nes, jo nuomone, jei ji būtų pagrįsta, derybos dėl statybų jau būtų seniai pajudėjusios.

Lietuvos galimybėmis pastatyti naują branduolinį reaktorių rimtai abejoja ir mūsų energetikos specialistai. Akademikas Jurgis Vilemas praėjusią savaitę „Respublikai“ pareiškė, kad Lenkijos pasitraukimas rodo, jog kaimynai apsiskaičiavo ne VAE projekto naudą, o žalą.

J .Vilemo teigimu, VAE projektas yra itin abejotinas ir todėl, kad Lietuva tokioms statyboms tiesiog neturi pinigų. Bankai branduolinių elektrinių statyboms skolina tik už labai dideles palūkanas, o tai iškart atsiliepia būsimos elektros pardavimo kainai. Brangios VAE elektros šiame regione tiesiog niekas nepirktų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų