REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Policininkai bijo šeimų konfliktų

Gruodžio 15 dieną Lietuvoje įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Policininkai tvirtina, kad skubiai priimtą įstatymą vykdyti nepasiruošta, ir prognozuoja: „Strasbūras užsikiš nuo policininkų veiksmais nepatenkintų piliečių skundų“.

REKLAMA
REKLAMA

Įstatymo griaučiai

Kaip vykdyti „vėjo perpučiamą“ netvirtą įstatymą ? Tokį klausimą sau kėlė Marijampolės policijos nuovados tyrėjai  – pagrindiniai minėto įstatymo vykdytojai, susirinkę aptarti, kaip praktiškai vykdyti įstatymą, kurį priimdami Seimo nariai irgi karštai diskutavo. Patyrę policininkai tvirtino, kad jau įsigaliojęs įstatymas iš tiesų yra tik to įstatymo griaučiai, kuriuos dar reikės „aplipinti“ pataisomis. Pareigūnams pritarė ir Marijampolės policijoje viešėjęs Seimo narys Stasys Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, sudaryto iš profesionalių teisininkų, pirmininkas. Jis teigė, kad šis įstatymas Seime buvo rengtas aplenkiant minėtojo komiteto narius.

REKLAMA

Policininkams neaišku – kaipgi nedelsiant, kaip to reikalaujama įstatyme, nustatyti smurto faktą, jei nėra matomų sužalojimų? Jeigu smurtauta be liudininkų, viskas vykę tik tarp dviejų žmonių, kaip nedelsiant nustatyti kaltininką, kurį reikia išvežti iš jo namų?

Ilgametis Marijampolės policijos nuovados policininkas Ramūnas Mėčius teigė matantis ir dar vieną problemą. „Jeigu smurto auka – moteris, viskas aišku, kur ją nedelsiant nukreipti, kaip reikalaujama naujajame įstatyme. Bet juk būna ir atvejų, kai smurto auka – moters sumuštas vyras. Ką daryti tada? – modeliavo situaciją R. Mėčius. – Vyrui pasiūlyti moterų krizių centrą? Štai Marijampolėje yra tik Moters veiklos centras. Ar galiu bandyti nukentėjusiam vyrui rekomenduoti pagalbą jame?..“

REKLAMA
REKLAMA

Marijampolės moters veiklos centro vadovė Adolfina Blauzdžiūnienė paaiškino, kad jos vadovaujama įstaiga netrukus keis savo pavadinimą ir plės veiklos sferas.

Prie sankryžos neveš

Pagal naująjį įstatymą į pranešimą apie šeimos nario smurtą policija privalo reaguoti iš karto, nedelsiant. Tokios nuorodos labai laukė įvairių visuomeninių organizacijų, kovojančių su smurtu šeimose, aktyvistai. Iki šiol vis būdavo girdėti, kad policininkai nelinkę skubiai vykti į šeimą, kurioje siautėja smurtautojas – atsikalbinėta degalų stoka, patarinėta taikytis arba... aukai išbėgti iš namų. Tokią savo poziciją policininkai aiškino savo tarnybine patirtimi: mat susikivirčiję šeimos nariai dažniausiai, kai atvyksta policininkai, jau būna besitaikantys ir auka net prašo niekur neišvežti smurtautojo, jo nebausti – „tik pagąsdinti“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dabar policininkams įstatymu nurodyta vykti į šeimas nedelsiant, užfiksuoti smurto faktą ir išgabenti „naminį“ smurtautoją  iš namų, uždaryti jį į areštinę, o tada per 48 valandas teisme turi būti nuspręstas smurtautojo likimas. Smurtautojas bus įpareigotas laikinai išsikelti iš namų, kur liko jo smurto auka, arba privalės tam tikrą laiką nesiartinti prie tų namų. Kaip toliau viskas klostysis šeimoje, priklausys ir nuo smurtautojo elgesio, ir nuo smurto aukos pozicijos.

Policininkai linkę abejoti, ar tokiomis priverstinėmis „skyrybomis“ iš šeimos kasdienybės bus išguitas smurtas. „Sunku patikėti, kad po dviejų parų smurtautojas tikrai nesiartins prie savo namų, – atviravo „Akistatos“ kalbinti policininkai. – Kurgi jis glausis? Kas jį persekios? Juk dažniausiai tokiais atvejais tokio smurto aukos jau po kelių valandų skambina į policiją ir teiraujasi, kur yra išvežtas vyras, prašo jį paleisti, nes „pamoką jis jau gavęs“.

REKLAMA

Policininkams neramu ir dėl to, kur reikės dėti iš namų išvežtus smurtautojus. Kol kas susitarta, kad smurtautojai bus vežami į policijos areštines. Tačiau, anot pareigūnų, areštinės – ne guminės, jose visi netilps.

Marijampolės moters veiklos centro vadovė A. Blauzdžiūnienė (beje, viena iš naujojo įstatymo iniciatorių) linkusi platinti Vokietijos pareigūnų patirtį: anot jos, ten smurtautojui leidžiama per 15 minučių pasiimti būtinus daiktus, po to jis nuvežamas iki atitinkamos sankryžos ir paleidžiamas, o paskui per parą policijai turi pranešti, kur apsistojo.

REKLAMA

Toks būdas daugumai policininkų atrodo absurdiškas: o kas užtikrins to prie sankryžos paleisto piliečio ir jo turto saugumą, kas garantuos, kad žmogus nebus apiplėštas ar nesušals žiemą?..

Vaikų netardys

Policininkams taip pat neaišku, kaip, nedelsiant vykdant įstatymą, reikia patekti į namus, kuriuose smurtautojas užsirakina ir jų neįleidžia. Sako, kai kuriose užsienio šalyse tokiais atvejais policininkai nesibaimindami laužia duris ar daužo langą. Bet pas mus policininkai tik išimtinais atvejais gali gadinti žmonių turtą, siekdami sulaikyti nusikaltėlį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Neaišku, kaip smurtu dvelkiančiuose namuose pareigūnams elgtis su nepilnamečiais vaikais. Viena, rodos, jie galėtų būti geri liudininkai, norint įvertinti situaciją ir nustatyti tikrąjį poros smurto kaltininką, nes vaikai paprastai būna nuoširdūs, nemeluoja. Tačiau, kaip linkusi priminti Marijampolės policijos nuovados laikinoji viršininkė Vilija Danilevičė, apklausti nepilnamečius vaikus pas mus turi teisę tik ikiteisminio tyrimo teisėjas. O jo ekipaže, nedelsiant vyksiančiame į šeimą, nebus. Kaip dažniausiai nebus ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto, kuris penktą valandą vakaro uždaro savo kabineto duris, o rimti konfliktai šeimose prasideda būtent pavakarėjant ar dar vėliau.

REKLAMA

Padaugės melo?

Dar policininkai baiminasi, kad padaugės melagingų pranešimų apie smurtaujantį šeimos narį. Ypač kai pora – ant skyrybų slenksčio. „Pavyzdžiui, moteris melagingai apskųs vyrą tik tam, kad siekia jo atsikratyti, – įsivaizdavo policininkai. – Nedelsiant nustatyti tą melą bus nelengva – reikalingas ilgesnis tyrimas. O mes žmogų jau būsime išvežę į areštinę. Vėliau jis, melui išaiškėjus, paduos mus arba valstybę į teismą! Skundai keliaus iki Strasbūro! Melavusiam asmeniui teistumas už melą – tik juokas, o ką darysime mes?..“

REKLAMA

Pareigūnai linkę priminti, kad būta atvejų, kai melagė žmona vyrą apskundė tik dėl to, kad išsivežtų dalį jo turto ar smagiai praleistų pusdienį su meilužiu. „Dabar pagal įstatymą tokioms melagėms – laisvas kelias, o už pavogtą turtą kam reikės atsakyti? Policininkui, išvežusiam iš namų apkalbėtą asmenį?!“ – nestokojo daugiau klausimų Marijampolės policininkai. Todėl jie apibendrino, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas ne tik priimtas skubotai, bet ir prieštarauja Konstitucijai, bet jį vis tiek teks vykdyti – trūkstant patalpų ir finansavimo, vis mokantis iš konkrečių situacijų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

TIK FAKTAI

Vos tik įsigaliojęs įstatymas pirmąją parą buvo iškart pritaikytas šešiems smurtautojams Lietuvoje, visais atvejais – girtiems vyrams. Iš viso panašių pranešimų tądien būta 36, bet dėl kitų faktų ikiteisminio tyrimo nereikėjo pradėti.

Nuo gruodžio 15 dienos, kai įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, iki gruodžio 19 dienos ryto šalies policijoje įregistruotas 471 pranešimas apie galimą smurtą šeimoje, pradėtas 101 ikiteisminis tyrimas.

Vienas pirmųjų Lietuvoje, pradėjus veikti įstatymo nurodymams, areštinėje atsidūrė 24 metų Kauno gyventojas, po vidurnakčio grįžęs iš baro ir užpuolęs daug kartų jau terorizuotą bei muštą savo sugyventinę, kurią įtūžęs pradėjo smaugti. Išsivadavusi moteris palaukė, kol smurtautojas užmigo, ir paskambino į policiją.

REKLAMA

Policijoje atsidūrė ir kaunietis bedarbis, buvęs inžinierius, kuris, būdamas labai girtas, pagrasino nužudyti žmoną, gąsdino paauglę dukterį.

Marijampolės policijos pareigūnai prieš pat vidurnaktį į areštinę uždarė 29 metų Buktos kaimo gyventoją, kuris namuose smurtavo prieš savo 20 metų sugyventinę.

Kalvarijos policijos pareigūnai iš namų Girkantų kaime išvežė 50 metų vyrą, kai 53 metų žmona pranešė, kad jis, sukėlęs konfliktą, grasino sumušti, išvaryti iš namų arba papjauti ją, dukrą ir vienerių metukų anūką.

Lietuvos policijos duomenimis, per metus dėl konfliktų šeimoje būna per 40 000 pranešimų.

Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, nuo smurto šeimoje kasmet Lietuvoje žūva apie 20 moterų.

Irena ZUBRICKIENĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų