Lietuva kitąmet bet kokia kaina pasieks tikslą neviršyti 3 proc. biudžeto deficito ribos, teigia valdantieji. Kita vertus, pasak analitikų, per dideli užmojai Lietuvą privers dar labiau veržtis diržus, rašo „Lietuvos rytas“.
Europos Sąjungos šalių lyderiai praėjusią savaitę sutarė, kad ateityje šalių biudžeto deficitas negalės viršyti 3 proc., o struktūrinis – 0,5 proc. Kaip įrašyta naujajame susitarime, neįvykdžiusioms šių reikalavimų šalims grės sankcijos.
Tiesa, euro zonai nepriklausančių šalių parlamentai dar turės tam pritarti. Nors Lietuva nėra euro zonos narė, bet siekia idealiai atitikti tokias sąlygas. Tam svarstomi nauji mokesčiai ir išmokų įšaldymas.
Europa svarsto, kaip sumažinti struktūrinį deficitą, o Lietuva planuoja pranokti pati save ir turėti net perviršį. Planuojama, kad šių metų Lietuvos biudžeto deficitas sudarys 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Mūsų šalies valdantieji siekia, kad jau kitąmet biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. BVP.
Tačiau dėl prastėjančios situacijos Europoje pasiekti šį tikslą Lietuvai bus sunku. „Tėra maža tikimybė, kad euro zona kitais metais nepatirs recesijos. Vadinasi, mūsų šalies ekonomika sparčiai neaugs, o mums reikės dar labiau veržtis diržus, tai – dvigubas smūgis“, – sakė banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tuo tarpu pirmadienį premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad ne didesnis nei 3 proc. biudžeto deficitas yra jo vadovaujamos Vyriausybės „pamatinė nuostata“.
Nepriklausomo finansų analitiko Valdemaro Katkaus manymu, siekiamybė neviršyti 3 proc. deficito gali padaryti daugiau žalos nei duoti naudos – svarbiausias tikslas turi būti ūkio auginimas, o ne užsibrėžtas procentas“.
Pasak V. Katkaus, kol nesame euro zonos nariai, į neprivalomus įsipareigojimus turime žiūrėti atsargiau, nes „padidinti ar įvesti nauji mokesčiai gali būti augimo stabdys“.
