Taupome rizikuodami susirgti?

Da­bar ma­din­ga tau­py­ti. Tai da­ro­ma vi­sur – biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se, pri­va­čio­se įmo­nė­se, par­duo­tu­vė­se ir net na­mie. Tik ar vi­sa­da tau­pu­mas duo­da lau­kia­mų re­zul­ta­tų? Kar­tais jis ga­li kai­nuo­ti ne­tgi gy­vy­bę.

Nus­ta­to ma­žes­nę tem­pe­ra­tū­rą

Sa­vait­raš­čio „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nę dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai tei­gė, kad nak­ti­mis, pa­pras­tai po vidurnakčio, iš čiau­po bė­ga vė­ses­nis van­duo. „Su­gal­vo­jau po dvy­lik­tos pa­lįs­ti po du­šu ir bu­vau ne­ma­lo­niai nustebintas, kai be­si­prau­siant vie­toj ma­no nu­sta­ty­to vė­saus ėmė bėg­ti vi­sai šal­tas van­duo. Pa­su­ki­nė­jęs „kra­niu­kus“ su­pra­tau, kad ge­ro­kai su­ma­žė­jo karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­ra“, – te­le­fo­nu pa­sa­ko­jo šiau­lie­tis.

Vie­no dau­gia­bu­čio sa­vi­nin­kų bend­ri­jos pir­mi­nin­kas pa­tvir­ti­no, kad na­me nuo 24 iki 5 val. ry­to tie­kia­mas vė­ses­nis van­duo. „Nak­ti­mis bė­ga 45 laips­nių tem­pe­ra­tū­ros van­duo, o die­no­mis – 50, – tei­gė jis. – Ne aš taip su­gal­vo­jau, o namo gy­ven­to­jai nu­spren­dė. Sten­gia­mės tau­py­ti kur tik ga­li­me.“

Ki­tos bend­ri­jos pir­mi­nin­kė tei­gė karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­ros ne­re­gu­liuo­jan­ti – nu­sta­čiu­si 48°C. „Jei nu­sta­ty­čiau dau­giau, tai ran­kas nu­si­pli­ky­tu­mė­te. Va­sa­rą dar la­biau su­ma­ži­nu tem­pe­ra­tū­rą – praus­tis ši­lu­mos už­ten­ka. Daug bend­ri­jų taip da­ro, ne­sa­me mes iš­skir­ti­niai“, – sa­kė ji.

De­ja, toks tau­py­mo bū­das su­kė­lė gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mą – jie ma­no esan­tys ap­gau­di­nė­ja­mi ir ti­ki­na, kad teikiama pra­stos ko­ky­bės pa­slau­ga. „Nie­kaip ne­sup­ran­tu, ką jie ten tau­po, nes karš­to van­dens kai­na yra nu­sta­ty­ta visam mies­tui vie­no­da, tai ko­dėl aš ta­da už drung­ną van­de­nį tu­riu mo­kė­ti tiek pat?“ – py­ko sa­vait­raš­čio re­dak­ci­jai paskam­bi­nęs šiau­lie­tis.

Anot dau­gia­bu­čių pir­mi­nin­kų, su­ma­ži­nus karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­rą, su­tau­po­ma ši­lu­mos ener­gi­ja. „Su­ma­žin­da­mi tem­pe­ra­tū­rą, su­nau­do­ja­me ma­žiau ener­gi­jos karš­tam van­de­niui pa­ruoš­ti. Ka­dan­gi žie­mą „gy­va­tu­ko“ mo­kes­tis visiems vie­no­das, tai su­mo­ka­me už šil­dy­mą ma­žiau, o va­sa­rą „gy­va­tu­ko“ mo­kes­tis bū­na ma­žes­nis. Nors ku­bi­nis metras van­dens kai­nuo­ja ir tiek pat, su­tau­po­ma ki­tur, – tei­gia jie. – Jei kas nors abe­jo­ja vi­so to nau­da, te­gul pareikalau­ja iš „Šiau­lių ener­gi­jos“, kad pa­tiek­tų na­mui 60 laips­nių karš­čio van­de­nį, ir te­gul ta­da pa­si­žiū­ri į są­skai­tą.“

Su­ke­lia mir­ti­ną li­gą

Drung­nas van­duo du­še ne tik su­ke­lia dis­kom­for­tą. Pag­rin­di­nė pro­ble­ma, ku­ri ga­li kil­ti dėl ne­tin­ka­mos cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mo van­dens tem­pe­ra­tū­ros, anot Jū­ra­tės Ka­ra­le­vi­čie­nės, Šiau­lių vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės sveikatos sau­gos sky­riaus ve­dė­jos, yra ti­ki­my­bė su­si­rgti le­gio­ne­lio­ze.

Spa­lio mė­ne­sį le­gio­ne­lio­zė diag­no­zuo­ta 38-erių me­tų kau­nie­tei. Jos bu­to vo­nio­je vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tai apti­ko le­gio­ne­lių, ta­čiau ne­ga­li­ma tvir­tin­ti, kad mo­te­ris už­si­krė­tė bū­tent sa­vo na­muo­se, nes jos li­gą su­kė­lė ki­tos gru­pės bak­te­ri­jos, nei ras­tos at­li­kus su­si­rgu­sios mo­ters bu­to van­dens ty­ri­mus.

Kur mo­te­ris už­si­krė­tė li­ga, vos ne­si­bai­gu­sia mir­ti­mi, epi­de­mio­lo­gai ne­nus­ta­tė, bet at­li­kę van­dens ty­ri­mą jie ak­cen­ta­vo, kad mo­ters bu­tui, ku­ris yra

12-ame aukš­te, tie­kia­mas ne­tin­ka­mos, t. y. že­mes­nės tem­pe­ra­tū­ros van­duo.

Idea­lios są­ly­gos dau­gin­tis

„Pa­lan­kiau­sia van­dens tem­pe­ra­tū­ra le­gio­ne­lėms dau­gin­tis yra 20-45°C. Van­den­tie­kio van­dens tem­pe­ra­tū­ra tu­ri neleis­ti le­gio­ne­lėms dau­gin­tis: šal­to van­dens tem­pe­ra­tū­ra tu­ri bū­ti ma­žes­nė nei 20°C, o karš­to van­dens – di­des­nė nei 60°C, – tei­gia sky­riaus ve­dė­ja. – Jei nu­sta­to­ma, kad le­gio­ne­lio­zės prie­žas­tis yra už­terš­tas tie­kia­mas van­duo, bū­ti­na pa­kel­ti van­dens tem­pe­ra­tū­rą dau­giau nei 66°C ir iš­lai­ky­ti ne ma­žiau kaip 25-30 min., tuo­met le­gio­ne­lės žus.“

La­bai svar­bu ne­leis­ti van­de­niui už­si­sto­vė­ti, to­dėl ban­dan­tiems „ap­gau­ti“ se­nes­nius skai­tik­lius –  lei­džian­tiems jį la­bai silp­na sro­ve­le, kad skai­tik­lis ne­si­suk­tų – rei­kė­tų pri­si­min­ti, kad to­kiu bū­du su­ku­ria­mos pa­lan­kios są­ly­gos le­gio­ne­lėms dau­gin­tis.

Lie­tu­vo­je le­gio­ne­lio­zės at­ve­jų už­re­gist­ruo­ja­ma ga­na re­tai, ta­čiau at­lie­ka­mi ty­ri­mai ro­do, kad šios li­gos su­kė­lė­jas mū­sų ap­lin­ko­je eg­zis­tuo­ja. Le­gio­ne­lio­ze daž­niau­siai už­si­kre­čia­ma įkvė­pus le­gio­ne­lė­mis už­krės­to oro, ku­ris su­si­da­ro du­šuo­se, tua­le­tuo­se, vo­nio­se, sau­no­se bei šių pa­tal­pų kon­di­cio­na­vi­mo sis­te­mo­se. Daž­niau­siai už­si­kre­čia­ma vieš­bu­čiuo­se, li­go­ni­nė­se, dar­bo vie­to­se, spor­to klu­buo­se įreng­to­se mau­dy­mo­si pa­tal­po­se.

Pa­žei­džia Hi­gie­nos nor­mą

Lie­tu­vos hi­gie­nos nor­mo­je HN 24:2003 „Ge­ria­mo­jo van­dens sau­gos ir ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mai“ nu­sta­ty­ta, kad pa­sta­to karš­to van­dens sis­te­mo­je van­dens tem­pe­ra­tū­ra tu­ri bū­ti 50-60°C. Ko­kią tem­pe­ra­tū­rą pa­lai­ky­ti konk­re­taus gyvenamojo na­mo ši­lu­mos punk­te, ne­nu­si­žen­giant šiam tei­sės ak­tui, pa­si­ren­ka na­mo gy­ven­to­jai, apie sa­vo sprendimą in­for­muo­da­mi na­mo vi­daus šil­dy­mo sis­te­mų pri­žiū­rė­to­ją.

na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­jų pir­mi­nin­kai, ku­rie, at­ro­do, ne­pa­žei­džia Hi­gie­nos nor­mos rei­ka­la­vi­mų – yra nu­sta­tę 50 laips­nių karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­rą, iš da­lies vis tiek ją pa­žei­džia. „Yra nu­sta­ty­ta, kad to­kia tem­pe­ra­tū­ra bū­tų bū­tent vi­so­je pa­sta­to karš­to van­dens sis­te­mo­je, o ne tik prie ter­mo­met­ro. Jei van­duo ir pa­šil­do­mas iki 50°C, tai kol jis at­bė­ga iki ma­no bu­to, atauš­ta 2-3 laips­niais, va­di­na­si, le­gio­ne­lės ga­li sėk­min­gai sau dau­gin­tis“, – tei­gė vie­no iš dau­gia­bu­čių gy­ven­to­ja ma­ma, vai­kiš­ku van­dens ter­mo­met­ru nu­sta­čiu­si iš čiau­po bė­gan­čio van­dens tem­pe­ra­tū­rą +48°C.

Anot To­mos Grikš­tie­nės, AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vės spau­dai, bend­ro­vė be pa­sta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens sistemos pri­žiū­rė­to­jo (bend­ri­jos pir­mi­nin­ko, na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­čios įmo­nės, as­mens, at­sa­kin­go už pa­sta­to ši­lu­mos ūkį) ži­nios nie­ko ne­nus­ta­to – kiek­vie­nam dau­gia­bu­čiui yra pa­ren­ka­mas in­di­vi­dua­lus, t. y. to na­mo gy­ven­to­jų poreikius ati­tin­kan­tis ši­lu­mos tie­ki­mo gra­fi­kas.

„Jei­gu tie­kia­mo karš­to van­dens ko­ky­bė nea­ti­tin­ka tei­sės ak­tuo­se nu­sta­ty­tų ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mų, var­to­to­jai tu­ri tei­sę kreip­tis į dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mo­jo na­mo vi­daus šil­dy­mo sis­te­mų pri­žiū­rė­to­ją ar­ba karš­to van­dens tie­kė­ją, kad šie užtik­rin­tų tin­ka­mos ko­ky­bės karš­to van­dens tie­ki­mą,  – pa­ta­ria T. Grikš­tie­nė. –  Pap­ras­tai karš­to van­dens temperatūrą dau­gia­bu­čiuo­se nu­sta­to pir­mi­nin­kai, tad pir­miau­sia rei­kė­tų kreip­tis į juos. Jei dau­gia­bu­čio gy­ve­na­mo­jo na­mo pri­žiū­rė­to­jas yra AB „Šiau­lių ener­gi­ja“, var­to­to­jai tu­rė­tų kreip­tis į Abo­nen­tų ap­tar­na­vi­mo tar­ny­bą, jei ne – ši tar­ny­ba su­teiks in­for­ma­ci­ją, į ką kreip­tis“.

Pas­ta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens vi­daus sis­te­mos yra to pa­sta­to sa­vi­nin­kų nuo­sa­vy­bė, ku­riai pri­žiū­rė­ti pa­si­tel­kia­mas pa­sta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­jas. Tai­gi už­tik­rin­ti ra­cio­na­lią ši­lu­mos ūkio prie­žiū­rą ir yra jo parei­ga.

Anot bend­ro­vės at­sto­vės spau­dai, prie­žas­čių, ko­dėl tie­kia­mas že­mes­nės tem­pe­ra­tū­ros karš­tas van­duo, ga­li bū­ti ir daugiau, pa­vyz­džiui, cir­ku­lia­ci­jos su­tri­ki­mai karš­to van­dens sto­vuo­se (už­si­ne­šę sto­vai), cir­ku­lia­ci­nio siurb­lio ge­di­mai ir pan. Konk­re­čias prie­žas­tis nu­sta­to pa­sta­to šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mos pri­žiū­rė­to­jas ar­ba jo pa­si­telk­ti specialis­tai.

De­zin­fe­kuo­ja tik rei­ka­lui esant

Da­ly­je Klai­pė­dos dau­gia­bu­čių na­mų karš­to van­dens sis­te­mų pe­rio­diš­kai at­lie­ka­ma ter­mi­nė de­zin­fek­ci­ja, kad vamzdžiuo­se ne­si­kaup­tų le­gio­ne­lės. Pro­ce­są kont­ro­liuo­ja karš­to van­dens ir ši­lu­mos sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jai. Klai­pė­do­je nė­ra bu­vę at­ve­jų, kad van­de­ny­je bū­tų ap­tik­tos šios bak­te­ri­jos. O Šiau­liuo­se?

2004-ųjų lie­pą „Šiau­lių“ vieš­bu­ty­je ras­tos le­gio­ne­lio­zės bak­te­ri­jos iš­gąs­di­no Bal­ti­jos ša­lių oro erd­vę sau­go­ju­sių Da­ni­jos ka­ri­nių oro pa­jė­gų ka­rius. Dėl ne­tvar­kos vieš­bu­ty­je 35 ka­riai tuo­met iš­si­kė­lė iš Šiau­lių ir ap­si­gy­ve­no Pa­ne­vė­žy­je.

AB „Šiau­lių ener­gi­ja“ at­sto­vė spau­dai T. Grikš­tie­nė aiš­ki­no, jog no­rint, kad ne­si­kaup­tų le­gio­ne­lės, vamz­džiuo­se esančio karš­to van­dens tem­pe­ra­tū­rą rei­kia pa­di­din­ti iki 55 laips­nių. Tie­sa, ji už­si­mi­nė, kad to­kia ter­mi­nė de­zin­fek­ci­ja at­lie­ka­ma tik tuo­met, kai yra po­rei­kis – nu­sta­to­ma le­gio­ne­lės bak­te­ri­jų.

„At­lie­kant de­zin­fek­ci­ją na­mo gy­ven­to­jai tu­ri at­suk­ti ab­so­liu­čiai vi­sus van­dens čiau­pus, – pa­brė­žia T. Grikš­tie­nė. – Jei bent vie­nas gy­ven­to­jas ne­pa­leis van­dens, tar­kim, pro du­šo gal­vu­tę, tai jo­je esan­čios le­gio­ne­lės vėl pa­plis po vi­są na­mo van­den­tie­kio sis­te­mą.“

Po­vi­las LUN­GĖ