REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors dažnai itin mėgstama pabrėžti prastą Lietuvos demografinę padėtį, nepanašu, kad artimiausiu metu prognozės bus optimistiškesnės. Kaip pranešti darbdaviui apie nėštumą ir nelikti be darbo? Kokių priemonių imtis norint po vaiko priežiūros atostogų sugrįžti į turėtą darbo vietą? Kaip apginti įstatymo suteikiamas motinystės teises? Šie ir daugiau klausimų aktyviai aptarinėjami interneto diskusijų svetainėse, kur patirtimi ir patarimais dalijasi būsimos ar jau esamos mamos. Deja, situacija neatrodo optimistiška, nes panašu, kad darbdaviai į besilaukiančias moteris žvelgia su baime, nepasitenkinimu ir nepasitikėjimu.

REKLAMA
REKLAMA

Žinia apie nėštumą – šokas darbdaviui?

Apie tai, kokie klausimai dažniausiai kyla būsimoms ar „šviežiai iškeptoms“ mamos, moterų teises į saugią motinystę ginančios organizacijos Aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Paulavičienė sakė: „Klausimai būna labai įvairūs, pradedant nuo to, ką daryti, kai sužinojo, kad laukiasi, kaip šią naujieną pranešti darbdaviui. Šiuo aspektu moterys patiria didelį psichologinį spaudimą, nes, sprendžiant iš tų moterų pasisakymų, kurios kreipiasi į mus dėl konsultacijų, o darbdaviai į nėštumą žvelgia labai nepalankiai.“

REKLAMA

Pašnekovės teigimu, būna ir labai sudėtingų situacijų: „Žinomas atvejis, kai įmonės savininkai ieškomi norint paskelbti įmonei bankrotą, o moteris laukiasi ir jau netrukus turėtų išeiti atostogų, bet jos teisės yra pakibusios ant plauko, nes darbdavys keletą mėnesių nemokėjo socialinio draudimo įmokų, „Sodra“ jų neišsireikalavo ir tas laikotarpis, kai „Sodra“ negavo įmokų, neįskaičiuojamas į moters tėvystės ir motinystės pajamas. Nors pinigai yra priskaičiuoti, pavedimas nepadarytas, todėl situacija labai komplikuota“.

REKLAMA
REKLAMA

Mamos pasmerkiamos teismų maratonui

R. Paulavičienės teigimu, daugiausiai problemų jaunoms mamoms iškyla aiškinantis situaciją su „Sodra“: „Į besilaukiančias moteris ši institucija žvelgia nelabai geranoriškai. Yra kelta bylų, kurios, praėjusios teismų mechanizmą, vis grįžta į Sodrą, o ši institucija vėl iš naujo reikalauja grąžinti neva neteisėtai sumokėtas išmokas. Esama atvejų, kai moterys dirba pagal autorinę sutartį ir motinystės išmokų skaičiavimo schema yra gana sudėtinga, bet teismui nusprendus, kad Sodra yra neteisi, teismo įpareigojimas įvykdomas – suma moteriai grąžinama, bet jau kitą savaitę vėl gaunami reikalavimai sugrąžinti neteisėtai gautas išmokas. Taigi žmogus įsukamas į nesibaigiantį teismų maratoną ir tokių atvejų yra daug.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bandant įsidarbinti – klausimai apie planuojamą motinystę

Į klausimą, kas lemia moterų baimę pranešti darbdaviui apie netrukus aplankysiančius gandrus, moteris atsakė: „Galbūt mūsų patirtis yra truputį hiperbolizuota, nes esame tokio pobūdžio organizacija, į kurią dažniau kreipiamasi dėl negatyvių dalykų, bet pastebima tendencija, kad kai darbinasi moteris iki 35 metų, t. y. potenciali gimdyvė, jos klausiama, ar ketina gimdyti, kada tai planuoja daryti ir kiek vaikų tikisi susilaukti. Tokius klausimus vertiname kaip diskriminuojančius, nes vyrų įsidarbinant nėra klausiama, ar jie planuoja ir kiek planuoja turėti vaikų.“

REKLAMA

Įstatymai su realybe prasilenkia

Anot pašnekovės, darbdavius gąsdina ir nėščiosioms priklausančios lengvatos: „Pastojusi moteris įgyja tam tikras lengvatas, kurios numatytos įstatymuose. Lengvatos susijusios su darbo valandomis, ji gali prašyti pakeisti darbo pobūdį, jei tai susiję su jos ir būsimo kūdikio sveikata. Atrodytų, kad įstatymai palankūs, bet patirtis rodo, kad jų vykdymas pastrigęs. Jei valstybinėse įstaigose žmogus turi bent teorinę teisę paprašyti įstatymų numatomų lengvatų, tai didžiojoje dalyje privačių įmonių moterys net pagalvoti apie tai nedrįsta“, – kalbėjo moteris.

REKLAMA

Pašnekovės teigimu, moteriai pranešus, kad laukiasi, darbdavys negali jos atleisti tada, kada nori, ir į tokį suvaržymą darbdavys linkęs reaguoti nepalankiai. „Toks nepasitenkinimas situacija veikiausiai jaučiamas dėl mūsų mentaliteto, nes užsienio šalyse dažnai reakcija būna atvirkštinė – darbdaviai linkę tai suprasti, nes juk ir jų pačių žmonos kažkada laukėsi ar planuoja tai daryti. Lietuvoje darbdaviai labai suinteresuoti vien tik finansine nauda. Tikėtina, kad besilaukianti moteris nėra labai finansiškai naudinga arba jos naudingumas mažės, tad moterys labai jaudinasi dėl to, kaip darbdaviui šią žinią pranešti, kaip ir ką jam pasakyti.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Darbo vieta – koridoriuje

Paklausta, ar Aktyvių mamų sambūris yra sulaukęs pagalbos prašymų iš moterų, kurios neteko darbo po to, kai darbdaviui pranešė apie nėštumą, R. Paulavičienė atsakė: „Konkretaus atvejo nepamenu, bet esame sulaukę kelių užklausų šia tema elektroniniu paštu, tiesa, jos buvo susijusios su moters noru grįžti į darbą po motinystės atostogų. Vienai moteriai, kuri iš gaunamų motinystės išmokų nesugebėjo išgyventi ir panoro grįžti į darbą, darbdavys pareiškė, kad ji nuo šiol dirbs koridoriuje ir ten pastatė stalą ir kėdę bei informavo, kad būtent čia bus jos nuolatinė darbo vieta. Jos atleisti ar mokėti tai, kas priklauso, darbdavys nenorėjo, bet galiausiai teisme buvo pasiektas susitarimas. Tokia situacija susidarė todėl, kad moteriai išėjus motinystės atostogų pagal naująją tvarką mokama tik 40 proc. buvusių pajamų dydžio išmoka. Problema ta, kad sugrįžus senai darbuotojai paaiškėjo, kad darbdaviai į jos vietą jau buvo įdarbinę pakaitinį žmogų, kurio darbo sutartyje buvo nurodyta, kad jis pakaitinis. Žvelgiant iš darbdavio pozicijų, galima jį iš dalies pateisinti – jis prisiėmė įsipareigojimus naujam žmogui, o dviejų darbuotojų jam nereikia. Kuriozinių situacijų motinystės išmokų keitimosi vajuje buvo labai daug“, – kalbėjo R. Paulavičienė.

REKLAMA

Pašnekovės teigimu, Lietuvoje permainų laikai nėščioms ir ketinančioms vaikų turėti moterims tęsiasi jau 10 metų: „Ligos ir motinystės išmokų įstatymas keičiamas kiekvienoje Seimo kadencijoje ir ne po vieną kartą, tad nėra jokio stabilumo. Tokias politines permainas puikiai atspindi mažėjantis gimstamumas. Nuolatiniai pasikeitimai jaunas moteris varo į neviltį, atrodo, kad viskas vyksta labai sistemingai, tik nėra aiškios to priežastys“, – kalbėjo pašnekovė.

Pradėjus dirbti ir prašymas atleisti

Vis dažniau sužinoma apie atvejus, kuomet įsidarbinant įmonėje kartu su darbo sutartimi pakišamas pasirašyti ir prašymas atleisti iš darbo. Tiesa, pastarasis dokumentas būna be datos. Komentuodama tokius atvejus, pašnekovė sakė: „Tokių atvejų tikrai pasitaiko, visai neseniai į mus dėl tokio darbdavio elgesio kreipėsi kelios moterys. Tai labai „normali“ ir „tvarkinga“ darbdavių praktika, tokia informacija patys darbdaviai dalijasi labai geranoriškai – jiems tai atrodo normalu“, – kalbėjo R. Paulavičienė, o paklausta, ar tokios „tvarkingos“ praktikos nedraudžia įstatymas, sakė: „Pasirašyti prašymo niekas nedraudžia, žmogus pasirašo pats. Visi puikiai suprantame, kad tokiu atveju žaidžiama nedarbo situacija Lietuvoje ir išsaugoti darbo vietą norintis žmogus yra įspraudžiamas į kampą, tai savotiškas šantažas. Tuo konkrečiu momentu moterys galbūt nėštumo neplanuoja ir apie tai nė negalvoja, tad pasirašo. Baisiausia yra tai, kad tokiu atveju žmogui nelabai kuo galima padėti. Įstatymas iš pricipo nedraudžia pasirašyti kokių nors prašymų, bet jeigu būtų įrodyta, kad data dokumente įrašoma ne paties prašančiojo, tuomet tai būtų vertinama kaip dokumentų padirbinėjimas ir būtų įmanoma tai padariusį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.“

REKLAMA

Pašnekovės teigimu, įsidarbinant labai atidžiai reikia sekti, kokius dokumentus siūloma pasirašyti, o jei darbo reikia taip labai, kad žmogus yra pasiryžęs sutikti su bet kokiomis sąlygomis, tuomet reiktų apsidrausti: „Patartina perspėti darbdavį, kad jei tokio pobūdžio prašyme bus padirbinėjami parašai ar datos, bus imtasi priemonių ir teisės ginamos teisme.“

Mamos tampa aktyvesnės

P. Paulavičienės teigimu, pastaruoju metu visuomenė tampa vis aktyvesnė ir jaučiamas stiprus sujudimas: „Mamos tarpusavyje ėmė bendrauti, konsultuotis, kaip kalbėtis su darbdaviu, kaip užsitikrinti darbo vietos išlaikymą ir pan. Toks aktyvus keitimasis informacija sukelia pozityvų poslinkį. Tikiuosi greitai suvoksime, kad teisė yra neatsiejama nuo pareigos – jei turime teisę į tam tikrą išmoką, tai turime ir pareigą kovoti už savo vaiko gerovę.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors psichologai pabrėžia, kad vaikus auginantys tėvai yra labiau motyvuoti dirbti nei jauni specialistai, kurie bet kada gali priimti kitos įmonės dosnesnį pasiūlymą, bet ar darbdaviai nori tai suprasti? „Negalima darbdavių įvertinti vienareikšmiškai, nes yra stambių kompanijų, kurios į tėvystę ir motinystę žvelgia labai pozityviai, bet lygiai taip pat esama stambių verslo kompanijų, kurios itin kritiškos vaikus auginančių moterų atžvilgiu. Veikiausiai tai įmonių vadovų atsakomybė, nes būtent jie formuoja tam tikrą požiūrį į vaikus auginančias šeimas ar besilaukiančias moteris.“

REKLAMA

Pašnekovė užsiminė apie tai, kad darbdavys vertina tuos darbuotojus, kurie yra akivaizdžiai pranašesni: „Esama moterų, kurios padariusios karjerą ir puikiai įsitvirtinusios savo srityje, labai drąsiai ateina pas darbdavį ir jį informuoja apie savo ateities planus. Tokiais atvejais darbdaviai kantriai laukia, nes žino, kad kito tokios specialisto rinkoje negaus.“

Apie tai, kokius barjerus visuomenei svarbu peržengti, kad situacija gerėtų pašnekovė sakė: „Vidinius ir išorinius. Mes, moterys, dar nesame labai laisvos ir savarankiškos. Taip yra dėl kultūrų skirtumo, sovietmečio, tėvų įtakos. Pačios moterys nėštumo laikotarpiu ar jau augindamos vaikus save uždaro tarp keturių sienų ir nedalyvauja visuomeninėje veikloje. Lietuvės beveik nedalyvauja savanorystės programose, kas labai populiaru užsienyje – besilaukiančios ir pagimdžiusios moterys aktyviai savanoriauja, įsitraukia į visuomeninę veiklą, pagalbos grupes ir tas laikas būna labai gražus. Žinoma, svarbu, kad keistųsi ir pati aplinka, visuomenės požiūris. Esu skeptikė ir manau, kad aplinką gali pakeisti tik kartų kaita. Šiuo metu gyvename visuomenėje, kurioje pagrindinius sprendimus priiminėja vyresnės kartos žmonės, kurių nuomone, žmonos ir mamos pareiga rūpintis šeima ir apie karjerą net nereiktų galvoti. Praeis šiek tiek laiko, pradės gimdyti jauni ir aktyvūs žmonės ir viskas bus kitaip.“

REKLAMA

Oficialių skundų sulaukiama nedaug

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus vedėjas Jonas Gricius paklaustas, kokių skundų, susijusių su darbuotojo ir darbdavio santykiais, dažniausiai sulaukiama iš besilaukiančių moterų ir jaunų mamų, sakė: „Iš gautų beveik 9 tūkst. skundų, vos 21 yra susijęs būsimų ar esamų mamų santykiais su darbdaviais. Nors skundų skaičius sudaro vos 0,2 proc. bendrojo skundų skaičiaus, mano nuomone, net ir vienas skundas, gautas iš tokį statusą turinčios darbuotojos, yra labai svarbus signalas.“

REKLAMA
REKLAMA

J. Gricius užsiminė, kad neseniai VDI tyrė du atvejus, kuomet moterims nebuvo sudarytos sąlygos sugrįžti į darbą: „Pagal teisminę praktiką, tokia situacija vertinama kaip darbdavio ir darbuotojo nesutarimas. VDI atliko tyrimą, pateikė tam tikras išvadas ir vėliau buvo pasiektas taikos susitarimas, tad, manau, toks VDI įsikišimas buvo naudingas“, – kalbėjo specialistas.

Pašnekovo teigimu, darbo rinka yra dinamiška ir pasikeitimai šioje srityje neišvengiami, pora porą metų trunkančios vaiko priežiūros atostogos yra gana ilgas laiko tarpas: „Šiuo laikotarpiu darbuotojo interesus sauganti įstatyminė garantija dėl darbo vietos išlaikymo kartais darbdavio būna paneigiama. Darbdavys negali nepaisyti teisinių normų, garantija į darbo vietą turi išlikti, tiesa, nebūtinai į tą pačią darbo vietą.“ Specialistas akcentavo ir tai, kad ne visos motinos po vaiko priežiūros atostogų nori grįžti į siūlomą darbo vietą, jei nėra išsaugota buvusi darbo vieta.

Nuo psichologinio spaudimo įstatymai negina

Paklaustas, kaip darbuotoja gali ginti savo teises tuo atveju, kai jai sugrįžus iš motinystės atostogų, gaunamas pasiūlymas darbo vietą įsirengti koridoriuje, pašnekovas atsakė: „Apie psichologinio spaudimo taikymą daugiau skundų gauname konsultacijų metu. Problema ta, kad darbo teisėje tokia situacija nėra reglamentuota. Lietuvoje neveikia mobingo įstatymas, kuris turėtų veikti demokratinėje valstybėje. Toks įstatymas galėtų prevenciškai sureguliuoti tam tikrus klausimus ir eliminuoti negatyvaus elgesio apraiškas. Kai kalbama apie naujos gyvybės atėjimą į pasaulį, vaiko auginimą, kas reikalauja daugybės jėgų ir pastangų, toks elgesys yra ne tik neteisingas, bet ir nežmoniškas.“ Specialisto teigimu, tokiu atveju patartina kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir teismą.

REKLAMA

„Gavus informacijos apie tokius atvejus visuomet domimasi, ar tokioje įmonėje nėra darbo įstatymo pažeidimų, nenusižengiama saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo tvarkai ir pan. Išskirtiniais atvejais atliekamas psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimas“, – kalbėjo specialistas.

Prašymas atleisti be datos – dokumentų klastojimas

Į klausimą, kaip reiktų reaguoti tais atvejais, kai įdarbindamas darbuotoją darbdavys iš karto prašo be datos rašyti prašymą, jog išeina iš darbo savo noru, pašnekovas atsakė: „Tokį reiškinį teko stebėti jau anksčiau, tai buvo labai populiaru prieš dešimt metų, tuomet kai tik prasidėjo darbo santykių teisinis reguliavimas ir atėjo rinkos ekonomika su savo sąlygomis bei naujovėmis. Toks darbdavio elgesys – visiškas žmogaus teisių paneigimas. Žinoma, tokio prašymo pasirašinėti nereiktų. Suprantama ir tai, kad lengva žmogui patarinėti, bet kaip tokioje situacijoje pasielgti iš tiesų? Jokių įsipareigojimų, kurie neturi turinio, teisiškai yra nereikšmingi ar pažeidžia teises, pasirašyti negalima. Darbuotojas neturėtų jausti jokios pareigos tokį dokumentą pasirašyti. Siūlome tokiais atvejais konsultuotis su darbo inspekcija. Mes patariame žmonėms neskubėti, įvertinti situaciją, rekomenduojame, kaip teisiškai reikšmingai pasielgti, kad nebūtų padaroma klaidų.“

REKLAMA

J. Griciaus teigimu, tokiu atveju, jei darbdavys kokiomis nors aplinkybėmis pasinaudoja tokiu „savanorišku“ prašymu atleisti iš darbo, rekomenduojama kreiptis į darbo inspekciją, kuri tirtų, ar tai nėra darbinis ginčas. Tokia situacija taip pat susijusi su dokumentų klastojimu, o už tokią veiklą pagal įstatymą griežtai baudžiama.

Ginčų nagrinėjimas tęsiasi iki 2,5 metų

Specialisto teigimu, į teismus dėl darbinių santykių kreiptis vengiama: „Žmonės vengia kreiptis, bijoma ilgai trunkančių teisinių procedūrų. Net tuomet, kai VDI išnagrinėjusi skundą pateikia savo išvadas, kuriose būna įvardyti visi svarbiausi faktai ir galima sakyti, kad tai jau paruoštas ieškinys teismui, žmonės dažnai šios instancijos durų taip ir nepraveria. Mes giname žmonių teises tiek, kiek mums tai leidžia daryti įstatymas. Jei žmogus imasi pats ginti savo teises, jis jau iškarto turi 50 proc. tikimybę tai padaryti sėkmingai, bet jei savo teisių ginti nesiimama, tuomet pralaimima iš karto“, – kalbėjo specialistas.

Kalbėdamas apie priežastis, kodėl darbuotojai dažnai vengia ginti savo teises, pašnekovas teigė: „Dažnai suveikia tam tikri savisaugos instinktai, nemažai lemia įsitikinimas, kad darbdavys yra visuomet teisus ir savo teisių apginti nepavyks, o pats procesas pareikalaus daug išlaidų ir laiko. Sistemingas darbo bylos nagrinėjimas pirmoje apeliacinėje ir kasacinėje instancijose trunka apie 2,5 metų. Supraskite, tai didelė įtampa. Nebūtinai žmogus nenori ginti savo teisių, bet įvertinęs situaciją, nusprendžia nesirinkti sunkesnio kelio.“

REKLAMA

Pranešimas apie nėštumą yra socialinė garantija

Dažnai moterys labai nerimauja dėl to, kaip reikia elgtis ir kada bei kaip apie nėštumą pranešti darbdaviui. Apie tai pašnekovas sakė: „Sužinojus apie nėštumą, mano nuomone, reikia džiaugtis. Moteris neturėtų jaudintis ir bijoti, nes motinystė – džiaugsmingas įvykis. Moteris vos apie tai sužinojusi turėtų kuo greičiau pranešti darbdaviui, nereiktų to fakto slėpti, nes vos apie tai pranešus, „įsijungia“ darbo kodekso reglamentuojamų garantijų mechanizmas. Žinoma, darbdaviai kartais įvairiai bando išvengti atsakomybės, bet tai objektyviai įrodomi faktai, kaip antai nenoras pasirašyti ant nėštumą patvirtinančios medikų pažymos ir pan.“

Specialistas teigė, kad tokiais atvejai, kai darbdavys linkęs medikų pažymą ignoruoti ar sudaro kitas kliūtis, moteris gali kreiptis į darbo inspekcijos specialistus, kad šie tarpininkautų šioje situacijoje. J. Griciaus teigimu, geriausia situacija yra tuomet, kai darbuotojas ir darbdavys susitaria be atsakingų tarnybų įsikišimo: „Labai norėtųsi, kad VDI specialistų vizitų pas tokius darbdavius reiktų kuo mažiau. Turėtų keisti ir verslo kultūra, nes žvelgiant moraliniu aspektu, toks elgesys nepateisinamas.“

REKLAMA

Darbdaviai tampa tolerantiškesni

Apie tai, kokių savo teisių dažniausiai nežino ar nesiryžta ginti besilaukiančios ir jau tapusios mamomis moterys, pašnekovas sakė: „Svarbiausia – teisė būti paliktai darbe. Įstatymas reglamentuoja teisę į kasmetines atostogas, teisę gimdymo ir vaiko priežiūros atostogas. Labai svarbus yra Darbo kodekso 278 straipsnis, kuriame kalbama apie motinystės saugą – ypač sveikas ir saugias darbo sąlygas. Esama teisės sutikti ar nesutikti su viršvalandžiais, darbu naktį, pamaininiu ar naktiniu darbu.“ Specialisto teigimu, apie motinystės ir tėvystės laikotarpį kalbama net 33 Darbo kodekso straipsniuose.

J. Gricius teigė, kad darbuotojų ir darbdavių bendravime pastebimos pozityvios tendencijos: „Ši problema niekada nebuvo labai aktyviai viešinama, bet ilgametis stebėjimas parodė, kad situacija gerėja, darbuotojų ir darbdavių santykiuose atsiranda daugiau tolerancijos. Noriu pabrėžti, kad bet kuriuo atveju ir vienas skundas yra daug, nes kai kalbama apie motinos, darbuotojos turinčios ypatingą statusą, teisių pažeidimą negalime likti abejingi.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų