REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atrodo, kad sunaikinus Libijos diktatorių Muammarą Gaddafį arabų šalių problemos nesibaigia. Įsidrąsinusios Vakarų valstybės imasi naujų sankcijų prieš Iraną ir Siriją. Šių musulmoniškų valstybių keliamas rūpestis skirtingas, todėl ir sankcijų poveikis šiems režimams gali būti įvairus.Stiprinama alavitų dinastija

REKLAMA
REKLAMA

Sirijos lyderio Basharo al Assado režimas, kaip manoma Vakaruose, peržengė visas leistinas ribas.

REKLAMA

Priminsime, kad nuo 1963 m. Siriją valdo radikali „Baath“ partija („Socialist Arab Rebirth“„Arabų socialistinis atgimimas“, ji regione įkurta 1947 m.), kuri kontroliuoja visus vyriausybės padalinius. Valdžia tvirtai sutelkta prezidento B. al Assado, 2000 m. perėmusio postą iš savo velionio tėvo Hafezo al Assado, rankose. 250 vietų Liaudies Taryba vadinamas parlamentas renkamas kas ketverius metus ir sprendžiant politinius klausimus turi mažai galių. Sirijoje nuo 1963 m. galioja Nepaprastasis įstatymas, kuriuo neleidžiama jokių opozicinių partijų veikla. Prieš rinkimus į Liaudies Tarybą patikrinamas visų kandidatų lojalumas – jų dalyvavimui rinkimuose turi pritarti vyriausybė. Dėl to balsavimo teisę šalyje turi palyginti nedidelė dalis – tik 7,6 mln. gyventojų, nors iš viso jų yra apie 22 milijonus.

REKLAMA
REKLAMA

Sirijoje gyvena daugiausia sunitai, tačiau B. al Assadas ir valdantysis elitas priklauso religinei alavitų mažumai (tai šiitų sekta, kurios mokymuose susipynė astraliniai kultai, tikėjimas dvasios persikūnijimu ir krikščionybės elementai; nemažai alavitų gyvena Libane ir Turkijoje). B. al Assadas ir anksčiau šaliai vadovavęs jo tėvas alavitams patikėjo svarbius postus ginkluotosiose pajėgose, susiedamas valdantįjį režimą su armija. Taip buvo siekiama užsitikrinti, kad kariai kausis iki mirties, gindami al Assadų dinastiją. Kai kurių apžvalgininkų nuomone, konfliktas Sirijoje – tai dar vienas šiitų ir sunitų susidūrimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sankcijų diržas vis veržiamas

Sirijoje nuo kovo vidurio vyksta antivyriausybiniai protestai. Demonstrantai reikalauja prezidento atsistatydinimo. Šalyje prasidėjo tikras pilietinis karas, Jungtinių Tautų duomenimis, nuo neramumų pradžios jau žuvo apie 3500 žmonių. Organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ pranešė, kad vien praėjusį šeštadienį vyriausybinės pajėgos nužudė 14 žmonių. Buvo pranešimų, kad penktadienį per susirėmimus žuvo dešimtys žmonių. O šalies prezidentas B. al Assadas interviu britų laikraščiui sakė, kad Sirija nepasiduos didėjančiam tarptautiniam spaudimui dėl jo vykdomos kruvinos kampanijos prieš protestuojančius režimo priešininkus.

REKLAMA

Europos Sąjunga ketina priimti dešimtą sankcijų Sirijai paketą. Taip Briuselis tikisi priversti Damaską sustabdyti represijas prieš civilius. „Mes glaudžiai bendradarbiaujame su savo partneriais europiečiais Sirijos klausimu. Kaip žinoma, esame priėmę devynis sankcijų paketus ir dabar rengiame dešimtą. Naujasis sankcijų Sirijai paketas turėtų būti priimtas netrukus“, – kalbėjo Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Bernard'as Valero. Paryžius bene aktyviausiai palaiko sankcijas Damaskui, rašo ispanų portalas „Publico.es“. Šalies užsienio reikalų ministras Alainas Juppe pasiūlė sukurti „humanitarinį koridorių“, kuriuo būtų tiekiama pagalba gyventojams.

REKLAMA

Visos ES valstybės jau yra uždraudusios įvažiuoti kai kuriems Sirijos valdžios atstovams, tarp jų – ir prezidentui B. al Assadui, taip pat uždarytos jų sąskaitos bankuose, šaliai paskelbtas ginklų embargas.

Nelauktas arabų šalių smūgis

Bet didžiausią nuostabą sukėlė Arabų valstybių lygos (AVO, arba Arabų lygos) sprendimas. Iš pradžių ji pašalino Siriją iš šios organizacijos, vienijusios 22 narius, įkurtos 1945 m. kovo 22 d. šešių arabų valstybių, tarp jų – ir Sirijos, o savo konferencijoje Kaire praėjusį savaitgalį įvedė sankcijas Damaskui. B. al Asadui jos labiau juntamos negu ES priemonės. Sankcijos numato sustabdyti transakcijas su centriniu Sirijos banku, uždrausti atsakingų asmenų keliones į arabų šalis, įšaldyti jų ir vyriausybės aktyvus, sustabdyti arabų valstybių projektus Sirijoje, galbūt net uždrausti komercinius lėktuvų skrydžius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, už šias sankcijas pasisakė 19 AVO šalių; Libanas ir Irakas, kuriems priklauso 20 proc. Sirijos prekybos apimties, susilaikė.

Tačiau laikraštis „The Financial Times“ tvirtina, kad šios sankcijos bus rimtas smūgis ir taip nusmukusiai Sirijos ekonomikai. Ji negalės apmokėti sąskaitų, išduoti akredityvų, apskritai sudaryti kokių nors sandorių. Žinoma, tai nebus mirtinas smūgis, tačiau smarkiai pablogins režimo išlikimo sąlygas.

Per aštuonis konflikto mėnesius embargas Sirijos naftos pardavimui ES šalims, TVF duomenimis, šios šalies ekonomiką nusmukdė 2 proc., jau trūksta kai kurių būtiniausių prekių, pavyzdžiui, mazuto, senka valiutos rezervai. Bet, Londono analitikų nuomone, B. al Assadas tai sumaniai naudoja kovoje su sukilėliais, mėgindamas įtikinti žmones, kad oponentai remiami iš užsienio ir kad jų gyvenimo sąlygas blogina ne režimas, o Vakarų įvedamos sankcijos.

REKLAMA

Irano grėsmė vėl išaugo...

Iranas – kitas reikalas. Nuo pat 1979 m. antimonarchinės revoliucijos, kai šalį ėmė valdyti ajatolos, Teherano santykiai su Vakarais įgavo branduolinį kvapelį. Sparčiai plėtojama branduolinė programa nuolat susikirsdavo su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rengiamomis ataskaitomis, kuriose buvo daroma grėsminga išvada: Iranas visiškai priartėjęs gaminti arba jau gamina atominę bombą.

Naujas šios augančios spiralės posūkis – dar vienas TATENA liudijimas, esą „yra patikimų duomenų, kad Iranas bando sukurti branduolinį ginklą“. Ir štai Briuselis ragina ES bei visą pasaulį imtis ryžtingų priemonių Teheranui pažaboti. Kol kas tai tik raginimai, nes laukiama, kokią poziciją Irano atžvilgiu užims Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kurioje Rusija ir Kinija jau pareiškė, jog nepalaikys griežtesnių sankcijų Iranui. ES gali tikėtis tik JAV paramos, nors kone visi vieningai tvirtina, kad prieš Teheraną jėgos nebus imtasi...

REKLAMA

Iranui – naftos apynasris

Lapkričio 18 d. TATENA paskelbė rezoliuciją, raginančią Iraną iki kitų metų kovo pabaigos atsakyti į visus keliamus jam klausimus dėl slaptų branduolinio ginklo kūrimo darbų. Už šią dar pavasarį Saugumo Tarybos parengtą rezoliuciją balsavo 32 iš 35 agentūros narių (Kuba ir Ekvadoras balsavo prieš, Indonezija susilaikė).

Laikraštis „The Wall Street Journal“ svarsto, kas nutiktų, jei naujomis sankcijomis Vakarams būtų uždrausta pirkti Irano naftą. Iranas priklauso trijulei valstybių, kurios į Europą tiekia daugiausia naftos. Ypač didelę jos dalį importuoja pietinės ES šalys – Italija, Graikija ir Ispanija. Kaip tik jose pastaruoju metu labiausiai jaučiama euro zonos krizė, smukdanti visą ekonomiką. Naftos importo į 22 ES šalis uždraudimas užsuktų „kranelius“ per dieną tekėti maždaug 880 tūkst. barelių naftos (iš visų išgaunamų 3,5 mln. barelių), o tai būtų juntamas smūgis recesinei ekonomikai ir euro zonai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Keli pešasi, rusai – laimi?

Kita vertus, rašo šis laikraštis, toks Paryžiaus siūlymas (pastaruoju metu N. Sarkozy rodo iniciatyvą tiek Libijos, tiek Sirijos, tiek Irano klausimu, aiškiai jausdamas A. Merkel užtarimą) papildytų anksčiau JAV, Didžiosios Britanijos ir Kanados įvestas finansines sankcijas, kurios komplikuoja atsiskaitymus už prekybą nafta su Iranu, ir jis turės ieškoti papildomų rinkų Azijoje.

Bet yra ir kita medalio pusė. Įvedus draudimą pirkti Irano naftą, ši žaliava pabrangs. Dabar nafta „Iranian Light“ pigesnė negu kita šios rūšies žaliava, bet ji atitinka rusiškos „Urals“ naftos kainą ir kokybę. Vadinasi, Rusija tik džiaugsis, jei Irano naftos pirkimas sumažės, o kainos Europoje išaugs. Nors iranietišką naftą atitinka ir Irako „Kirkuk“ arba Saudo Arabijos „Arab Light“ rūšys, Europoje didesnę paklausą turės Rusijos žaliava, kuri tučtuojau kompensuotų ES šalių praradimus.

REKLAMA

Štai kodėl Maskva suinteresuota, kad ES ir Saugumo Taryba įvestų naujas sankcijas Iranui ir apribotų jo naftos pardavimą. Nors žodžiais Kinija ir Rusija pasisako prieš naujų apribojimų įvedimą Teheranui, tiek D. Medvedevas, tiek V. Putinas prieš artėjančius dvejus rinkimus Rusijoje linkę itin neakcentuoti šio prieštaravimo ir Saugumo Taryboje, matyt, pritartų griežtesnėms sankcijoms.

***

Kitaip sakant, sankcijų prieš Siriją ir Iraną dėlionė – tai žaidimas ne į vienus vartus, o greičiau – judėjimas skersai aikštės, kuri Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose apimta nesantaikos ir prieštaravimų liepsnų. Kokiu rezultatu baigsis šios rungtynės, kol kas sunku pasakyti.

REKLAMA

Taip pat skaitykite:

Sirijai – Arabų Lygos sankcijos

Rusija kariniais laivais gins Siriją nuo Vakarų intervencijos

Iranas skelbs sankcijas Didžiajai Britanijai

Iranas žvangina ginklais

Rusija: naujos sankcijos Iranui „nepriimtinos“

Kaip įveikti JAV ir Izraelį: slaptas Irano ir Sirijos karinis planas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų