Klaipėdoje gruodžio 3 d. salėje „Vakaris“ bus pristatytas uostamiestyje dar nei karto negirdėtas muzikinis projektas „Blue in Bosa“. Išskirtinio balso vokalistė Giedrė Kilčiauskienė (grupių „Empty“ ir „Pieno lazeriai“ daininikė), kartu su keturiais charizmatiškais muzikantais, pristatys Brazilija alsuojančią bosa nova stiliaus programą. Kai svinguojančių garsų bangomis užplūsta tvankių naktų romantika, meilės ir muzikos laimė, gyvenimo saldumas, lengva suprasti kodėl bossa nova keri ir jaudina milijonus klausytojų. Nors jos karaliavimo „era“ – tik šešeri metai, tačiau jų užteko, kad brazilų sambos ritmas ir džiazinė išmonė užkariautų visą pasaulį.
Nuostabaus grožio penkiolikametei mergaitei skirtoji „The Girl from Ipanema“, vylinga, į nuostabų Rio de Žaneiro kalną pakelianti žvilgsnį „Corcovado“, atlaidaus liūdesio persmelkta „Triste“, F. Šopeno preliudo atbalsius sauganti „How Insensitive“, muzikos ir meilės paralelę brėžianti „Desafinado“, meilės prisipažinimas „Dindi“ – šie Antonijaus Karlo Žobimo kūrybos perlai, sudarantys koncerto programos branduolį, pavertė brazilų muziką viena geidžiamiausių visame pasaulyje.
Greta jų, vakaro atlikėjai įvers ir instrumentinių perliukų bei mylimų melodijų, kurių kelias į sceną ir klausytojų širdis buvo gana vingiuotas: Ričardo Rodžerso baladė „Blue Moon“ buvo išmesta iš kino filmo „Holivudo vakarėlis“ kaip pernelyg rimta malda ir atgijo gerokai vėliau, pakeitus maldos tekstą sentimentaliomis meilės eilėmis. Meredito Vilsono daina iš miuziklo „Muzikantas“ „Till there was You“ išpopuliarėjo kai tapo neatsiejama legendinės grupės „The Beatles“ repertuaro dalis...Taip pat koncerte skambės Luiso Bonfa „Manha de carnival" iš filmo „Juodaodis Orfėjas“. Šiandien besąlygiško ir dažnai skambančio hito, kažkada režisierius Marselis Kamiu nenorėjo įtraukti į filmą ir sutiko tik prašomas visos filmavimo komandos.
Giedrė Kilčiauskienė, žinoma kaip grupių „Empti“ ir „Pieno lazeriai“ vokalistė ‒ universaliu talentu apdovanota atlikėja, lygiai taip pat gerai besijaučianti ir stilingai pateikianti tiek anksčiau minėtų grupių repertuarą, tiek džiazo standartus. Atlikdama bossanovos, G. Kilčiauskienė seka legendinės Astrudo Gilberto pėdomis, dainuodama jaukiai, paprastai ir tiksliai jausdama stiliaus niuansus. Bet sykiu jos atlikimas – subtilus, „giedriškas“, su išskirtinai lengvu salsvumu balse, savitais akcentais bei, žinoma, improvizacija.
Daug dingsčių spontaniškai kūrybai šioje programoje turi ir instrumentalistai: Andrej Polevikov, neseniai sugrįžęs iš sėkmingų gastrolių po Europą, išgyvena kūrybinį pakilimą bei labai intensyvų koncertinį laikotarpį – tai ryškiai girdisi jo solo improvizacijose, kurios pastaruoju metu tapo itin ryškios, virtuoziškos ir originalios. Ritmo grupę sudarantys Vytis Nivinskas (kontrabosas), Pranas Kentra (gitara), Darius Rudis (būgnai) ir Pavelas Žemoitinas (perkusija) žinomi kaip vieni geriausių jaunosios kartos džiazo profesionalų, gebantys perteikti bet kokio džiazo stiliaus ypatumą – netgi tokio subtilaus ir įnoringo, kaip gundanti brazilų bossanova.
