Kultūros ministerijoje pirmadienį paskelbti šeši Lietuvos Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai, išrinkti iš 15 kandidatų.
2011 metų Nacionalinę premiją pelnė kino režisierius Arūnas Žebriūnas, apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus, už kūrybą, klojusią pamatus lietuvių poetiniam kinui, nepakartojama vaizdo kalba visais laikais teigusią aukščiausias humanistines vertybes.
Fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius premija apdovanotas už fotografinio portreto atnaujinimą, Lietuvos asmenybių galerijos sukūrimą, už LDK paveldo poetiškus atspindžius.
Muzikologas prof. Vytautas Landsbergis Nacionalinę premiją pelnė už Lietuvoje ir pasaulyje nuosekliai plėtojamą „Čiurlionianą“.
Grafikas Kęstutis Grigaliūnas apdovanotas už istorinio laiko atspaudus šiuolaikiniame mene, už skaudžios atminties erdvinį įvaizdinimą.
Rašytojas Henrikas Algis Čigriejus Nacionalinę premiją pelnė už donelaitišką gyvenimo refleksiją šiuolaikinės lyrikos kalba, už žodžio ir etikos dermę.
Dainininkė Asta Krikščiūnaitė apdovanota už plataus Lietuvos ir pasaulio muzikos repertuaro intelektualų ir įtaigų įprasminimą, už išskirtinę vokalo kultūrą.
„Kaip pernai, taip ir šiemet, manau, kad Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų sąrašas yra tikrai solidus, atspindi labai platų spektrą asmenybių ir kultūros sričių. Noriu pabrėžti, kad nesikišau ir nesikišiu, ir neabejoju komisijos kompetencija ir nepriklausomumu. Sveikinu komisiją, kad padirbėjusi, pasiginčijusi vėl paskelbė mums žmones, kuriais mūsų valstybė gali pagrįstai didžiuotis“, ‒ sakė kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Pasak Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininko prof. Alfredo Bumblausko, debatų ir diskusijų dėl laureatų buvo daug, tačiau visi komisijos nariai buvo vieningi dėl išskirtinio sceninio žavesio dainininkės A. Krikščiūnaitės kandidatūros, kuri ir buvo komisijos slapto balsavimo lyderė.
„Problema dėl premijos už viso gyvenimo nuopelnus lieka. Ji pradėta spręsti prieš kelerius metus, kai atsirado viena premija už gyvenimo nuopelnus. Dabar kartais atsiduriame prieš dilemą, kad yra labai aukštos prabos, aukšto rango kūrėjai, o jiems tik viena premija. Tai mums teko rinktis tarp tokių mūsų kultūros grandų, kaip (skulptoriaus) Vlado Vildžiūno ir (aktoriaus) Donato Banionio, ir šiuo atveju pasirinktas A. Žebriūnas. Ne vienam tai buvo labai sunkus apmąstymų kelias.
Galbūt reikėtų atsisakyti septynerių metų tarpsnio apribojimų, kurie buvo aktualūs ankstyvajame mūsų nepriklausomybės tarpsnyje, kada galvota kiek galint atsiriboti nuo socialistinio realizmo praeities. O dabar jau dvidešimt metų gyvename nepriklausomoj Lietuvoje, jau gali būti dvidešimties metų gyvenimo nuopelnai vien už tai. Ir pernai tas klausimas iškildavo. Manau, kad reikėtų atsisakyti šitų apribojimų ir pati komisija gali nuspręsti, kuris yra kūrybinis proveržis, o kuris ‒ už gyvenimo nuopelnus“, ‒ kalbėjo A. Bumblauskas.
Kasmet teikiama ne daugiau kaip šešios Nacionalinės kultūros ir meno premijos, kiekvienos jų dydis ‒ 104 tūkst. litų. Viena premija teikiama už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui.
Nacionalinių premijų laureatai bus apdovanojami Prezidentūroje kitų metų Vasario 16‒osios proga.
Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius.
