REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Parlamentarai jau suspėjo pateikti kelias dešimtis milijonų vertų pasiūlymų, kaip pagerinti žmonių gyvenimą. Liūto dalis šių pasiūlymų susiję su apygardomis, kuriose kitąmet dabartiniai parlamentarai sieks būti perrinkti. Regis, politikai iš peties rengiasi 2012-ųjų Seimo rinkimams – prieš dvi savaites Vyriausybė Seimui pristatė kitų metų biudžeto projektus, ir per tą laiką tautos išrinktieji jau pateikė daugiau kaip 30 pasiūlymų 100 mln. padidinti biudžeto išlaidas. Ir tai tik pradžia. Kaip rodo praktika, iki pirmojo biudžeto svarstymo Seime, kurį šiemet numatoma surengti šio mėnesio pabaigoje, bus pateikta daugiau kaip 100 pasiūlymų svarbiausio valstybės finansinio dokumento projektui. Absoliuti dauguma pateiktų pasiūlymų susiję su papildomu finansavimu atskirose vienmandatėse apygardose esantiems įvairiems objektams: mokykloms, darželiams, globos namams, keliams. Taip Seimo nariai demonstruoja rūpestį ta apygarda, kurioje sieks būti perrinkti į būsimos kadencijos parlamentą.

REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui, Šiauliuose išrinkti Edvardas Žakaris ir Valerijus Simulikas jau spėjo pateikti net penkis pasiūlymus: skirti 1,5 mln. litų Šiaulių Jovaro progimnazijos stadionui įrengti, po 200 tūkst. litų Juliaus Janonio ir Stasio Šalkauskio gimnazijų renovacijai tęsti, 150 tūkst. litų Medelyno mokyklos stogui remontuoti, 100 tūkst. litų Šiaulių jaunųjų gamtininkų centrui mikroautobusui įsigyti. Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas Kęstutis Glaveckas priminė, kad kiekvienais metais šis komitetas ir Vyriausybė atsijoja didžiąją daugumą parlamentarų pasiūlymų, nes juos visus patenkinti reikštų keliais milijardais litų didinti biudžeto deficitą. Ankstesniais metais BFK ir Vyriausybė pritardavo tik vos keliems ar keliolikai Seimo narių pasiūlymų, kurių bendra suma nesiekdavo nė 100 mln. litų. „Prieš rinkimus – dosnumo priepuoliai“. KAUNO DIENA

REKLAMA

Šeštadienio „Respublikoje“ pradėtame pokalbyje su Seimo pirmininke Irena Degutiene ji pastebėjo vis didėjantį atotrūkį tarp tėvų ir vaikų, atkreipė dėmesį į naujausius tyrimus, kad už mažuosius lietuviukus nelaimingesnių vaikų nėra. O mūsų vartotojiška visuomenė pasiekė lygį, kuris iš esmės ardo šeimos modelį ir tvarką. Šiandien tęsiamas pokalbis su I. Degutiene. Paklausta, kodėl pastaruoju metu vėl visa jėga smogta valstybės pamatui – šeimai, šia šventa institucija suabejojo net Konstitucinis Teismas, į šeimą kėsinasi kai kurie Seimo nariai, parlamento vadovė atsakė: „Iki šiol atrodė, kad šiuo klausimu viskas yra aišku – šeima yra vyro ir moters sąjunga, tam 1992 metais pritarė ir tauta, referendumu pritarusi Konstitucijai. Bet Konstitucinis Teismas dabar priėmė kitokį sprendimą... Tiems, kuriems šiandien dar neaišku, kas yra šeima, santuoka, aš jau pasiūliau savo iniciatyvą – Konstitucijoje visiems laikams aiškiai įrašyti, kad šeima yra vyro ir moters sąjunga, pagrįsta santuoka“.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak I. Degutienės, „Seime jau yra beveik 100 parlamentarų, kurie pasirašė už šeimos išsaugojimą“, todėl, jos nuomone, „nebus sunku dar šioje kadencijoje šią problemą išspręsti – patikslinti Konstituciją“. „Valdžia – sau, tauta – sau“. RESPUBLIKA

Seimo narys Andrius Mazuronis siūlo asmeniui, teistam už korupcinio pobūdžio nusikaltimus, niekada neleisti dirbti valstybės tarnyboje ir valstybinėse ar viešosiose įmonėse ar įstaigose, kurių dalininkė yra valstybė arba savivaldybė. Šiuo metu tai draudžiama galiojančio teistumo atveju. „Labai dažnai pasitaiko situacijų, kai valstybės tarnautojas yra kaltinamas tam tikromis nusikalstamomis veikomis, tai būna įrodyta ir jis būna atleistas iš pareigų, bet mūsų teisinė sistema leidžia pasibaigus teistumui grįžti į tas pačias, kitas ar net aukštesnes pareigas valstybinėse įstaigose, kurios disponuoja milžiniškomis valstybės lėšomis“, – baisėjosi A. Mazuronis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Patvirtinus jo siūlomas pataisas, kiekvienas pareigūnas, prieš vykdydamas bet kokį korupcinį veiksmą labai gerai pagalvotų, ar tikrai verta tą daryti. Seimūnas neabejoja, kad dėl šio siūlymo sulauks didelio pasipriešinimo ir kritikos iš įvairių ministerijų bei departamentų, tačiau žada jo neatsisakyti. Vytauto Bako, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko, įsitikinimu, „deja, šis siūlymas nebus priimtas“. „Korupcijos marui siūlomas priešnuodis tinka nebent slogai gydyti“. VAKARO ŽINIOS

REKLAMA

Šiandien Vilniaus Antakalnio kapinėse laidojamas ilgametis Vilniaus universiteto rektorius, matematikas Jonas Kubilius, miręs spalio 30-ąją. J. Kubilius buvo jauniausias ir ilgiausiai (1958–1991 m.) Vilniaus universitetui vadovavęs rektorius. Kai buvo paskirtas į šias pareigas, jam buvo 37 metai. Rugsėjo viduryje Šv. Jonų bažnyčioje buvo minimas profesoriaus J. Kubiliaus 90 metų jubiliejus. „Jis vaikščiojo su lazdele, protas – visiškai aiškus. Buvo didžiulė šventė, bažnyčia pilna žmonių. Mes, universiteto bendruomenė, 90 metų sulaukusiam savo rektoriui atidavėme pagarbą. Praėjo pusantro mėnesio – ir žmogaus nebėra. Jis pašarvotas priešais altorių – ten, kur neseniai sėdėjo, priėmė sveikinimus, klausėsi koncerto“, – „Vilniaus dienai“ pasakojo dabartinis Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka. Pasak jo, rektoriumi J. Kubilius buvo net 33 metus, o Vilniaus universitetas buvo nedidelė okupuotos Lietuvos sala, kurioje vyravo laisvos minties aura. B. Juodkos teigimu, „be rektoriaus pastangų tokie dalykai nedaromi – norint tai daryti, reikia būti drąsiam“. „Gyvenimo tiesa – tikimybių teorija“. KAUNO DIENA

REKLAMA

Prieš daugiau nei 9 metus uostamiestyje įvykusiam ginkluotam konfliktui, per kurį „Aro“ policininkas Algirdas Deringis nušovė su Tauragės nusikaltėlių pasauliu sietą Egidijų Levčenkovą, nelemta nugrimzti užmarštin. Praėjusį penktadienį Klaipėdos apygardos teismas nurodė atnaujinti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje, iškeltoje dėl 2002 m. rugpjūčio 17 d. uostamiestyje įvykusio susišaudymo. Nors pajūrio prokurorai A. Deringio veiksmus buvo įvertinę kaip neviršijusius būtinosios ginties ribų, daugybę skundų parašę E. Levčenkovo artimieji pasiekė, kad ši byla būtų nagrinėjama teisme. Kai Generalinė prokuratūra baudžiamąją bylą perdavė Klaipėdos apygardos teismui, A. Deringiui tenka gintis nuo kaltinimų dėl suplanuotos tyčinės žmogžudystės. Įdomiausia tai, kad vėl pradėjus bylinėjimąsi prokuroras teismo prašė bylą nutraukti, nes A. Deringio veiksmuose neįžvelgė jokios nusikalstamos veikos. Mirtinas konfliktas 2002–ųjų rugpjūčio viduryje įvyko Klaipėdos universiteto miestelio teritorijoje, mašinų ardymu ir jų dalių prekyba užsiimančios įmonės sandėlyje. Kilus konfliktui tarp keturių tauragiškių ir klaipėdiečių, į „Aro“ pareigūnus ir vieną verslininką šaudyta iš legalaus E. Levčenkovo pistoleto „Pietro Bereta Gordone“. Tuo metu atostogavęs vyr. policininkas A. Deringis įmonės komercijos direktorių E. Levčenkovą sužalojo iš savigynai išduoto „Vinčester 1300“. Tauragiškis mirė ligoninėje. E. Levčenkovas buvo siejamas su Tauragės nusikaltėlių pasauliu. „Mirtini “Aro„ pareigūno šūviai bus tiriami iš naujo“. RESPUBLIKA

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pareigūnai įtaria, kad vidurnaktį Vilniuje iš daugiabučio namo 7-ojo aukšto iškritusi moteris buvo nužudyta. Apie moterį, iškritusią per Justiniškių gatvėje esančio daugiabučio namo langą, buvo pranešta antradienio naktį, 30 min. po vidurnakčio. Prie namo gulintį kūną apžiūrėjusiems pareigūnams ir medikams kilo įtarimų, kad tai nebuvo nelaimingas atsitikimas ar savižudybė – ant vilnietės kūno buvo matyti smurto žymių. Policininkai netrukus išsiaiškino, kad moteris iškrito iš 7 aukšte esančio buto. Jame pareigūnai aptiko girtaujančią kompaniją – du vyrus ir moterį. Jie sulaikė visus tris. Lengvai apgirtusi moteris po apklausos buvo išleista, o abu vyrai – 32 metų J. I. ir 30-metis M. Č. uždaryti į areštinę. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo. „Po išgertuvių – krytis per langą“. LIETUVOS RYTAS

Užsieniečių registracijos centro Pabradėje išlaikymas Lietuvai per metus kainuoja apie 3,8 mln. litų. Pastaruoju metu šia nelegalios migracijos užkarda apsukresnieji išmoko pasinaudoti kaip tarpine stotele į Vakarų Europą. Užtenka pasiprašyti Lietuvoje prieglobsčio, ir centro vartai plačiai atsiveria. Praėjusią savaitę Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos pareigūnai sulaikė tris Gruzijos piliečius – Pabradės užsieniečių registracijos centro gyventojus, kurie stabdė pakeleivingus automobilius, vykstančius į Lenkiją, siekdami neteisėtai patekti į kaimyninę šalį. Pasak VSAT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Giedriaus Mišučio, Pabradės registracijos centre gyvenantys prieglobsčio prašytojai turi teisę išeiti iš jo 24 valandoms, jiems nedraudžiama laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, tačiau šiemet pasinaudoję teise parai išeiti iš centro į jį nebegrįžo 208 prieglobsčio prašytojai. Šiuo metu Pabradėje gyvena 133 prieglobsčio prašytojai ir nelegalūs migrantai, 49 iš jų yra Gruzijos piliečiai, 32 – iš Rusijos, 16 – iš Afganistano. „Nelegalai piktnaudžiauja svetingumu“. RESPUBLIKA

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų