Nedarbas mažėja tik teoriškai

Nors dar­bo bir­žos spe­cia­lis­tai tei­gia, kad ne­dar­bo ly­gis ma­žė­ja, ieš­kan­tie­ji dar­bo kal­ba ki­taip. Pa­dė­jęs dip­lo­mus į stal­čius, jau­ni­mas su vil­ti­mi dai­ro­si į ki­tus mies­tus ar­ba krau­na­si la­ga­mi­nus į už­sie­nį.

Dip­lo­muo­ta spe­cia­lis­tė – dar­bo bir­žos klien­tė

23 me­tų rad­vi­liš­kie­tė Vio­le­ta per­nai Šiau­lių uni­ver­si­te­te įgi­jo lie­tu­vių fi­lo­lo­gi­jos ir ry­šių su vi­suo­me­ne spe­cia­ly­bę. Ne­ga­lė­da­ma sa­va­ran­kiš­kai ras­ti dar­bo, nuo lie­pos mė­ne­sio mer­gi­na už­si­re­gist­ra­vo Rad­vi­liš­kio dar­bo bir­žo­je.

Pak­laus­ta apie ga­li­my­bes ras­ti dar­bą pa­gal spe­cia­ly­bę, Vio­le­ta tik nu­si­juo­kė. Mer­gi­nos nuo­mo­ne, dar­bo bir­žo­je dau­giau dar­bų siū­lo­ma vy­rams: elekt­ri­kams, sta­liams. Vie­nin­te­lis pa­siū­ly­mas, ku­rį jai pa­tei­kė dar­bo bir­žos konsultan­tė, bu­vo pu­sės eta­to ad­mi­nist­ra­to­rės dar­bas kai­me už Rad­vi­liš­kio. Mer­gi­nos tei­gi­mu, va­ži­nė­ti į dar­bą tektų paklo­ti vi­są al­gą, to­dėl už­dar­bio ne­lik­tų. Vio­le­tai bu­vo pa­siū­ly­ta dirb­ti ir par­da­vė­ja-kon­sul­tan­te op­ti­ko­je, tačiau ten nu­vy­kus jai pra­ne­šė, kad žmo­gus į tą vie­tą jau yra priim­tas.

Be­dar­bė gau­na 315 li­tų so­cia­li­nę pa­šal­pą. Nors yra re­gist­ruo­ta dar­bo bir­žo­je, be­dar­bio pa­šal­pos ne­gau­na, nes ne­tu­ri dar­bo sta­žo. Vio­le­ta šiuo me­tu gy­ve­na pas tė­vus, ku­rie jai ne­ma­žai pa­de­da, ki­taip iš­gy­ven­ti bū­tų neį­ma­no­ma. Kvalifi­ka­ci­jos kei­ti­mo ar pa­na­šių kur­sų dar­bo bir­ža ne­siū­lo, ne­bent kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo, ta­čiau jį mer­gi­na pui­kiai iš­ma­no. „Sup­ra­tau, kad be pa­žin­čių dar­bo ras­ti be­veik neį­ma­no­ma“, – ne­links­mai sa­kė mer­gi­na. Vio­le­ta vis daž­niau pa­gal­vo­ja apie iš­vy­ki­mą į už­sie­nį, nes Lie­tu­vo­je ne­ma­to atei­ties, bent jau kol kas.

To­kį pat iš­si­la­vi­ni­mą įgi­ju­si 23 me­tų Si­gi­ta iš Kel­mės tei­gė, kad sto­jo į dar­bo bir­žą nė ne­si­ti­kė­da­ma ras­ti dar­bo, labiau to­dėl, kad ne­rei­kė­tų mo­kė­ti so­cia­li­nio drau­di­mo mo­kes­čio. Dar­bo pa­siū­ly­mų ne­si­ti­ki, nes pa­teik­da­ma duome­nis pa­ra­šė, kad ieš­ko dar­bo tik pa­gal spe­cia­ly­bę.

„Gy­ve­nu Kel­mė­je. Mies­tas ne­di­de­lis, to­dėl ir dar­bo pa­siū­ly­mų la­bai ne­daug“, – sa­ko ji. Mer­gi­nos tei­gi­mu, ras­ti darbo ma­ža­me mies­te be­veik neį­ma­no­ma, to­dėl pa­de­da­ma drau­gų ban­do ieš­ko­ti jo Vil­niu­je – ti­ki, kad ten yra daugiau ga­li­my­bių.

24 me­tų be­dar­bė Dai­va iš Kel­mės bai­gė siu­vi­mo vers­lo or­ga­ni­za­vi­mą Klai­pė­dos siu­vi­mo pa­slau­gų mo­kyk­lo­je. Darbo Lie­tu­vo­je ieš­ko­jo sa­va­ran­kiš­kai, į dar­bo bir­žą ne­si­re­gist­ra­vo, nes ne­si­ti­kė­jo jo gau­ti. Šiuo me­tu ji dir­ba Anglijo­je ir nė ne­gal­vo­ja su­grįž­ti. „Įgi­jus pro­fe­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą, dar­bo ga­li­my­bės Lie­tu­vo­je ne­ko­kios ir ne­pla­nuo­ju su­grįž­ti“, – tei­gė mer­gi­na.

Svar­biau­sia pa­si­ti­kė­ti sa­vi­mi

Ka­ro­li­nos Klei­no­tai­tės-Go­rod­ni­čen­ko, Šiau­lių te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos, dar­bo iš­tek­lių sky­riaus ve­dė­jos, tei­gi­mu, Šiau­lių ap­skri­ty­je ne­dar­bas ma­žė­ja, šiuo me­tu sie­kia 9,9 pro­c. Pa­ly­gin­ti su per­nai me­tais, ne­dar­bas su­ma­žė­jo 4,3 pro­cen­to. Di­džiau­sias ne­dar­bas šiuo lai­ko­tar­piu Kel­mė­je – 14,4 pro­c., ma­žiau­sias Šiau­liuo­se – 8,4 pro­c.

Spe­cia­lis­tės tei­gi­mu, pa­klau­siau­sios yra par­da­vi­mų, pro­duk­tų va­dy­bi­nin­kų, ad­mi­nist­ra­to­rių ir elekt­ros in­ži­nie­rių pro­fe­si­jos. Kal­bant apie kva­li­fi­kuo­tus dar­bi­nin­kus, la­biau­siai ieš­ko­ma par­da­vė­jų ir siu­vė­jų. Pa­sak K. Klei­no­tai­tės-Go­rod­ni­čen­ko, svar­biau­sia ieš­kant dar­bo yra tin­ka­mai pri­si­sta­ty­ti darb­da­viui. „Ne vi­si dar­buo­to­jai pa­si­ti­ki sa­vo jėgo­mis. Tai po­kal­bio me­tu darb­da­viai pa­ste­bi“, – tei­gė spe­cia­lis­tė.

Da­bar darb­da­viai vis daž­niau nau­do­ja­si pro­gra­ma, ku­rio­je da­ly­vau­jant dar­bo bir­ža fi­nan­suo­ja da­lį at­ly­gi­ni­mo. Darb­da­viams tai mo­ty­va­ci­ja priim­ti dar­buo­to­ją iš dar­bo bir­žos. Spe­cia­lis­tai pa­ste­bi ten­den­ci­jas, kad dar­bi­nin­kai rodo mo­ty­va­ci­ją ir, pa­si­bai­gus pro­gra­mai, lie­ka dirb­ti įmo­nė­je.

Jau­niems spe­cia­lis­tams, ką tik bai­gu­siems stu­di­jas, dar­bo bir­žos spe­cia­lis­tai pa­de­da ieš­ko­ti dar­bo pa­gal spe­cia­ly­bę. Perk­va­li­fi­ka­vi­mas ar kur­sai pa­siū­lo­mi tik tuo at­ve­ju, jei­gu per me­tus nie­ko ne­ran­da­ma.

Ieš­ko jau­nų spe­cia­lis­tų

Lei­dyk­los „Lu­ci­li­jus“ lei­dy­bos va­do­vė Dan­guo­lė Va­si­liaus­kie­nė pa­si­nau­do­jo dar­bo bir­žos pro­gra­ma ir šiuo me­tu vyks­ta tre­čio kan­di­da­to, ku­rį rem­tų Dar­bo bir­ža, at­ran­ka.

Va­do­vės tei­gi­mu, įmo­nė, dir­ban­ti kū­ry­bi­nį dar­bą, tu­ri ieš­ko­ti bū­tent jau­nų spe­cia­lis­tų, ku­rių mąs­ty­mas dar neprisitai­kė prie esa­mų są­ly­gų, kol jau­nat­viš­kas mak­si­ma­liz­mas dar neišb­lė­sęs. Įmo­nės ad­mi­nist­ra­ci­ja tu­ri netrukdy­ti įgy­ven­din­ti su­ma­ny­mų, ne­tram­dy­ti ini­cia­ty­vos.

D. Va­si­liaus­kie­nės tei­gi­mu, ne­dar­bas – blo­gas reiš­ki­nys ne tik be­dar­biui, bet ir vers­li­nin­kui. Jį di­di­na ne­tik­ru­mo jaus­mas. Vers­li­nin­kai, ypač smul­kie­ji, ne­jau­čia sta­bi­lios vers­lą re­mian­čios po­li­ti­kos, to­dėl nors ir ga­lė­tų kur­ti naujas dar­bo vie­tas, sten­gia­si iš­si­vers­ti esa­mo­mis są­ly­go­mis.

„Ma­nau, kad nė vie­na aukš­to­ji mo­kyk­la ne­pa­rengs spe­cia­lis­to konk­re­čiai dar­bo vie­tai. Tik nuo ab­sol­ven­to priklauso, ar jis ge­bės pa­nau­do­ti įgy­tas ži­nias ir ge­bė­ji­mą įsi­tvir­tin­ti dar­bo rin­ko­je“, – sam­pro­ta­vo lei­dy­bos va­do­vė.

Be­dar­bių klai­dos

Si­mo­na Ja­sė­nai­tė, Šiau­lių per­so­na­lo val­dy­mo gru­pės di­rek­to­rė, kal­bė­da­ma apie ne­dar­bą Šiau­liuo­se, sa­ko: „Kol kas vyks­ta na­tū­ra­lus ju­dė­ji­mas. Ma­si­nių at­lei­di­mų nė­ra, bet ir at­ly­gi­ni­mo di­di­ni­mo dar ne­nu­si­ma­to. Kaip vi­sa­da trūks­ta kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų ir ge­rų sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tų. Kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų sty­gių ypač jau­čia ga­my­bi­nės įmo­nės: bal­dų, me­ta­lo ap­dir­bi­mo pra­mo­nė ir kt. Ko­mer­ci­jos sky­riuo­se trūks­ta eks­por­to va­dy­bi­nin­kų, tu­rin­čių pa­tir­ties ir mo­kan­čių už­sie­nio kal­bų. Tarp­tau­ti­nių per­ve­ži­mų kom­pa­ni­jos ieš­ko to­li­mų­jų rei­sų vai­ruo­to­jų, lo­gis­ti­kos va­dy­bi­nin­kų ir tech­ni­nio ap­tar­na­vi­mo spe­cia­lis­tų: me­cha­ni­kų, šalt­kal­vių, su­vi­rin­to­jų.“

Anot di­rek­to­rės, ge­ri spe­cia­lis­tai vi­sa­da yra lau­kia­mi. Jie daž­niau­siai yra dir­ban­tys ir vis su­lau­kia nau­jų pa­siū­ly­mų. Jiems te­rei­kia su­dė­lio­ti pri­va­lu­mus ir trū­ku­mus bei ap­si­spręs­ti, ar pa­si­lik­ti įmo­nė­je, ar sa­vo kar­je­rą tęs­ti nau­ja­me dar­be.

Daž­na prie­žas­tis, ko­dėl dar­buo­to­jai ne­gau­na dar­bo, – jų dar­bi­nė pa­tir­tis yra la­bai siau­ros spe­cia­li­za­ci­jos. Su tuo tenka su­si­dur­ti žmo­nėms, ku­rie dir­bo di­de­lė­se įmo­nė­se ir il­gai at­li­ko tam tik­rą spe­ci­fi­nį dar­bą. Nau­jas darb­da­vys bi­jo, kad dar­buo­to­jai ne­ge­bės at­lik­ti pla­tes­nių funk­ci­jų.

Ki­ta prie­žas­tis – blo­gas sa­vo dar­bo funk­ci­jų at­li­ki­mas anks­tes­nia­me dar­be. Darb­da­viai daž­niau­siai su­si­ren­ka rekomen­da­ci­jas iš bu­vu­sių dar­bo­vie­čių ir blo­gi at­si­lie­pi­mai apie pro­fe­si­nę pa­tir­tį ar­ba as­me­ny­bės pro­ble­mas tam­pa il­ga­lai­kio ne­dar­bo prie­žas­ti­mi.

Pa­tir­tis dar ne vis­kas

Anot S. Ja­sė­nai­tės, jau­nas dar­buo­to­jas tu­ri tu­rė­ti ma­žiau rei­ka­la­vi­mų darb­da­viui ne­gu įmo­nė­je il­gai dir­ban­tys asme­nys. Bė­gant lai­kui įgy­da­mas pa­tir­ties, ži­nių ir įgū­džių, su­kū­ręs pri­dė­ti­nę ver­tę ir da­vęs nau­dos įmo­nei, jis ga­li ti­kė­tis įver­ti­ni­mo ir di­des­nio at­ly­gio. No­rint bū­ti pri­pa­žin­tu dar­be, rei­kia dirb­ti 110 pro­c. pa­jė­gu­mu.

Kam pa­si­se­ka ras­ti dar­bą ne­tu­rint pa­tir­ties? Anot spe­cia­lis­tės, daž­niau­siai tiems, ku­rie tu­ri iš­skir­ti­nių ge­bė­ji­mų. „Aš vi­sa­da stu­den­tams pri­me­nu, kad kar­je­ros pla­na­vi­mas pra­si­de­da ne ta­da, kai gau­ni dip­lo­mą, o ge­ro­kai anks­čiau. Studi­jų me­tais rei­kia in­ves­tuo­ti į sa­ve ir mo­ky­tis ne tik pa­gal stu­di­jų pro­gra­mą pri­va­lo­mų da­ly­kų, bet ir to­bu­lė­ti papil­do­mai: mo­ky­tis ko­kios nors re­tes­nės už­sie­nio kal­bos, iš­mok­ti dirb­ti su­dė­tin­go­mis pro­gra­mo­mis, ug­dy­ti asmeni­nių sa­vy­bių rin­ki­nį: ly­de­rys­tę, vers­lu­mą, ge­bė­ji­mą bend­rau­ti, pla­nuo­ti lai­ką ir t. t. Tik pa­pil­do­mos ži­nios pada­rys ta­ve iš­skir­ti­nį tarp bend­raam­žių ir pa­di­dins ga­li­my­bę ras­ti pa­gei­dau­ja­mą dar­bą“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.

Ro­ber­ta SAU­DAR­GY­TĖ