REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vaikų vykimo ir grįžimo iš mokyklos sąlygas tyrę specialistai džiaugiasi, kad daugumos mokymo įstaigų aplinka saugi mokinukams, nors pasistiebti dar yra kur.

REKLAMA
REKLAMA

Higienos institutas kartu su miestų ir rajonų savivaldybių visuomenės sveikatos biurais atliko mokinių vykimo į mokyklą ir grįžimo iš jos saugos tyrimą. Nustatyta, kad daugumos mokyklų išorinė aplinka yra pritaikyta saugiai mokiniams atvykti į mokyklą ir grįžti iš jos.

REKLAMA

Vis dėlto dalis mokinių jaučiasi nesaugūs atkarpoje nuo namų mokyklos link ar grįždami iš jos. Daugiausia baiminamasi galimo užpuolimo, intensyvaus eismo gatvėje ir kitų vaikų patyčių.

Ieškojo priežasčių

Higienos instituto Visuomenės sveikatos inovacijų skyriaus vadovės Virginijos Kanapeckienės aiškinimu, tyrimu buvo siekta atkreipti visų dėmesį į mokinių vykimo ir grįžimo iš jos saugą, nes vaikų ir jaunuolių mirtingumas dėl keliuose patiriamų traumų šalyje labai didelis.

REKLAMA
REKLAMA

Remiantis 2007 metų atliktų tyrimų rezultatais, pagrindinė vaikų mirties priežastis visose amžiaus grupėse buvo transporto įvykiai – 38 procentai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse šios priežastys iki penkiolikos metų vaikų grupėse sudaro 26 procentus.

Tad tyrimo metu kartu su miestų ir rajonų visuomenės sveikatos biurų specialistais siekta įvertinti, ar išorinė mokyklų aplinka, organizuotas pavėžėjimas užtikrina galimybę saugiai mokiniui pasiekti mokyklą, ar saugiai jaučiasi patys mokiniai vykdami į mokyklą ir grįždami iš jos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kartu aiškintasi, kokie rizikos veiksniai lemia nesaugų vaikų keliavimą į mokyklą ar iš jos.

Iš viso buvo aprašyta 393 šalies mokyklų aplinka, apklausta bemaž 3,5 tūkstančio mokinių.

Bendraamžių bijo labiau

Pasak V. Kanapeckienės, daugumos mokyklų išorinė aplinka yra pritaikyta saugiai mokiniams keliauti į mokyklą ar iš jos. Teritorijos, šaligatviai, gatvės ir keliai mokyklų prieigose tamsiu paros metu yra apšviesti. Matomumas sankryžose, perėjose šalia mokyklų – pakankamas. Nors kai kur jį mažina automobiliai, želdiniai, šiukšlių konteineriai ar tvoros.

REKLAMA

Tiek miesto, tiek kaimo mokyklose vaikų sužeidimų atvejų yra. Miesto mokyklose nelaimingų atsitikimų užfiksuojama gerokai daugiau nei kaimo, atitinkamai 23,2 ir 6,9 procento.

Specialistai nustatė, kad daugiau nei pusė respondentų į mokyklą atvyksta pėsčiomis. Maždaug penktadalį jų paveža tėvai ar globėjai. Higienos instituto turimi duomenys rodo, kad beveik trečdalis visų klasių mokinių, vykdami į mokyklą, buvo lengvai susižeidę, tačiau dėl to neprireikė medikų pagalbos.

Nemaža dalis mokinių (11,2–18,4 proc.) patyrė bendraamžių ar vyresniųjų mokinių patyčias, penktadalį (21,8 proc.) trečių, penktų ir devintų klasių mokinių pakeliui į mokyklą ar iš jos užpuolė arba išgąsdino šuo.

REKLAMA

Dauguma mokinių (84,6 proc.) vykdami į mokyklą jaučiasi gerai ir saugiai, tačiau 5,3 proc. yra nesaugūs dėl galimo užpuolimo, 5,2 proc. – dėl intensyvaus eismo gatvėje, 4,3 proc. – dėl galimų patyčių.

Pasak V. Kanapeckienės, palyginti trečių, penktų ir devintų klasių mokinius, mažiausiai saugūs jaučiasi trečiaklasiai.

Pirmauja gerąja prasme

Panevėžio rajone pėsčiomis į mokyklą keliauja 35,7 procento, mieste – 52,7 procento moksleivių.

Geltonaisiais autobusais į mokyklas vyksta 12,6 procento šalies moksleivių, rajone tokių yra 41,8 procento.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Panevėžio miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Jordana Javtokaitė sako, kad tyrimo rezultatai itin nenustebino. „Mums ir patiems buvo įdomu sužinoti, kokia situacija. Ko tikėjomės, panašiai taip ir buvo“, – tikina specialistė.

Tiesa, tyrime dalyvavo ne visos miesto mokyklos.

O štai rajono Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorius Andrius Busila sako, kad tyrimo rezultatai nustebino – ir maloniai. Ypač paaiškėjus, kad didžioji dalis rajono vaikų į mokyklas nuvažiuoja. Be to, mokykliniais autobusais.

„Reikia pasidžiaugti, kad net 41,8 procento vaikų paima geltonieji autobusiukai“, – teigia direktorius. Tokie skaičiai, anot jo, rodo, jog ši sistema mūsų rajone gerai organizuota. Džiugina ir tai, kad einant į mokyklą rajone buvo mažai lengvai susižalojusių vaikų (nereikėjo kreiptis į medikus). Bendras šalies rodiklis yra beveik 30 procentų, o Panevėžio rajone nesiekia 17 procentų (mieste – 19,3 proc.). Pagal šį rodiklį saugiau į mokyklą vyksta tik Palangos vaikai.

REKLAMA

Šalyje einant į mokyklą išgąsdino ar tyčiojosi bendraamžiai iš 18,4 procento mokinių. Panevėžio rajone šis rodiklis siekia 11,7, mieste – 12,3 procento.

Panevėžio rajone vykdami į mokyklą nesaugūs jaučiasi 8,1 procento, mieste – 13,2 procento moksleivių. Klaipėdoje, anot A. Busilo, šis rodiklis siekia net 26 procentus.

Pagrindiniais rizikos veiksniais rajone įvardyti atšvaitų neturėjimas, važiavimas dviračiu be šalmo ar šviesą atspindinčios liemenės, ėjimas pavojingomis vietovėmis – reikia pereiti kelią, o nėra perėjos ir pan.

„Žinoma, rizikos veiksnių procentas galėtų būti ir žemesnis, bet, palyginti su kitais, gana saugiai gyvename“, – džiaugiasi direktorius.

Daiva SAVICKIENĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų