Šiais metais Lietuva yra tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje (ES), ją lenkia tik Estija, Latvija yra trečioje vietoje, skelbiama apžvalgoje „Ernst & Young“ euro zonos ekonomikos prognozė“. Antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP didėjo 6,3 proc., kai Estijos ir Latvijos atitinkamai – 8,4 ir 5,7 procento.
Prognozuojama, kad, palankiai susiklosčius aplinkybėms, 2011 m. Lietuvos BVP augs iki 5,5 proc. ir toliau išlaikys stabilų tempą: 2012 m. – 4,2 proc., 2013 m. – 6,2 proc., teigiama apžvalgoje, kurią atlieka bendrovė „Ernst & Young“, bendradarbiaudama su „Oxford Economics“.
Apžvalgoje taip pat numatoma, kad Estijos ekonomika šiemet plėsis sparčiausiai – 7,2 proc., 2012 m. nuosaikiau – 3,8 proc., o 2013 m. – 4,2 procento. Latvijos atitinkamai – 4 proc., 3,5 proc. ir 5,8 procento.
Šių metų antrojo ketvirčio Lietuvos BVP augimo rezultatai tik patvirtino stiprėjančias gamybos pramonės atsigavimo tendencijas. Nauji užsakymai gamybos pramonei birželio mėnesį pirmą kartą nuo sausio šoktelėjo 5,6 procenro. Tai bendrą metinį augimo rodiklį padidino iki 28,4 proc. – didžiausio ES. Tačiau Lietuvos gamybos pramonės plėtra ateinančiais metais pakankamai ribota dėl lėtėjančio ES eksporto rinkų augimo, taip pat staigaus energijos kainų šuolio ir kitų gamybos sąnaudų didėjimo. Šis veiksnys ir sumažėjusi eksporto paklausa turės neigiamą poveikį ir šalies BVP – jis augs lėčiau nei šiemet.
Pirmuosius 7 šių metų mėnesius augant ekonomikai, Lietuvai pavyko išlaikyti fiskalinį deficitą 3,3 proc. BVP ribose. Tačiau, pasak šalies situaciją analizavusių užsienio ekspertų, panašu, kad iki metų pabaigos šis rodiklis didės iki oficialiai prognozuoto lygio – 5,3 procento. Ateityje fiskalinis deficitas taip pat greičiausiai išliks didesnis nei 3 procentai.
Einamosios sąskaitos perteklius, sukauptas sumažėjus vidaus paklausai 2008 ir 2009 m., šiemet turėtų išsekti. Todėl Lietuvos ekonomika vėl taps priklausoma nuo pritraukto kapitalo.
Apžvalgoje teigiama, kad Lietuva sulauks investicijų, jei toliau laikysis siekio įsivesti eurą iki 2014 m., ir įgyvendins priemones, reikalingas fiskalinio deficito kriterijaus atitikimui pagal Mastrichto taisykles. Tačiau pastebima, kad politinė valia ir visuomenės entuziazmas įsivesti eurą numatytu laiku pamažu blėsta.
Nors valstybės skola pagal euro zonos standartus išlieka nedidelė – apie 35 proc. BVP, delsimas imtis priemonių, padedančių mažinti ir išlaikyti fiskalinį deficitą iki 3 proc. nuo BVP, stumtų planuotą euro įvedimo terminą į 2015 metus. Žinoma, ši data priklausys ir nuo to, kaip vystysis krizė euro zonos skolos vertybinių popierių rinkose.
Saulius Adomaitis, „Ernst & Young“ Centrinės ir Pietryčių Europos regiono valdymo konsultacijų padalinio rinkų ir sektorių vadovas:
Pastaruoju metu girdima įvairių tarptautinių analitikų pasisakymų apie pasaulio, regionų ir atskirų šalių ekonomikos perspektyvas. Nuomonės skirtingos: nuo „prasideda ilgalaikio augimo etapas“ iki „bus dar blogiau nei 2008-aisiais“. Vienareikšmiško atsakymo apie tolimesnę ekonomikos raidą nėra, todėl bendrovės, planuodamos savo finansus 2012 metams, susidurs su dideliu neapibrėžtumu. Tai pareikalaus ypatingo lankstumo ir įvairių scenarijų numatymo formuojant skirtingas plano alternatyvas. Praėję 2 metai buvo daugiausiai orientuoti į „gaisrų gesinimą“, greitus sprendimus ir minimalias investicijas. Nors gaisrų tikimybė niekur nedingo, vėl ateina metas vertinti ilgalaikes investicijas.
